- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-10
- Bylos Nr.
- N-575-971-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas, Albertas Kruč
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. ir jo įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ? ir Inspekcija) vyresnioji specialistė 2009 m. sausio 19 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. Elenavos kaime, Kelmės rajone, leido G. R. dirbti įvairius ūkio darbus, paklūstant jo nustatytai darbo tvarkai, prieš tai žodžiu susitarė dėl darbo apimties ir darbo apmokėjimo, suteikė gyvenamąjį plotą B. K. priklausančiame gyvenamajame name, tačiau darbo sutarties nesudarė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalį ir 99 straipsnio 2 ir 3 dalis bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutarimu už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. K. skyrė 4 000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas V. K. paaiškinimus ir liudytojų B. K. bei P. K. parodymus vertino atitinkamai kaip siekimą ir padėjimą išvengti administracinės atsakomybės, pažymėjo, kad minėti liudytojai V. K. yra artimi asmenys. Tuo tarpu, anot teismo, liudytojų G. R., V. Š. parodymai yra nuoseklūs, jie sutampa tarpusavyje bei sutampa su ankstesniais P. K., B. K. ir paties V. K. parodymais, todėl jais netikėti nematė pagrindo. Teismas laikė įrodytu, kad G. R. nelegaliai dirbo pas V. K. nuo 2008 m. birželio 20 dienos iki rugpjūčio 20 dienos. Įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, kad V. K., iš anksto susitaręs dėl darbo funkcijų, sąlygų ir užmokesčio, įdarbino G. R., tačiau darbo sutarties nesudarė, todėl jo veika atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidimas truko ilgą laiką (du mėnesius), V. K. dėl padaryto pažeidimo nesigaili, neturi galiojančių administracinių nuobaudų.
II.
Apeliaciniuose skunduose V. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde, kurį V. K. asmeniškai pateikė per Kelmės rajono apylinkės teismą, nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje neišaiškintos visos aplinkybės, nepagrįstai atmesti prašymai iškviesti liudytoju A. R., nenustatyti jo santykiai su G. R., tendencingai vertinti liudytojų parodymai, neatkreiptas dėmesys, kad Inspekcija vilkino bylą bei kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nekonkretus.
Apeliaciniame skunde, paduotame jo įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko, nurodoma, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino tarp V. K. ir G. R. susiklosčiusius teisinius santykius. Teigiama, kad juos siejo civiliniai paslaugų sutartimi reglamentuojami teisiniai santykiai, kadangi apeliantas visiškai nekontroliavo G. R. darbo proceso, nedavė jam jokių privalomų nurodymų, atlyginimas buvo mokamas ne už darbą, o už G. R. atliktas užduotis, jas pridavus ūkininkui, t. y. pagal darbo rezultatą. Taip pat nurodoma, jog G. R. ir jo draugo V. Š. parodymai negali būti vertinami objektyviai, kadangi G. R. turi tikslą pakenkti ūkininkui, nes jam pradėjus girtauti ir tinkamai neatliekant paskirtų užduočių, buvo iš ūkio išvarytas. Teigiama, kad teismas nepagrįstai neapklausė liudytojos B. Š., kuri galėjo patvirtinti, kad tarp V. K. ir G. R. darbo teisiniai santykiai nesusiklostė. Taip pat nurodoma, kad V. K. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, padarytus nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 20 d., kadangi buvo suėjęs ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepime Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad apelianto argumentai nepagrįsti. Teigia, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymius, neįrodyta, kad tarp V. K. ir G. R. buvo susiklostę paslaugų sutarties pagrindu reglamentuojami civiliniai teisiniai santykiai, priešingai – atliekamų darbų pobūdis (ūkio darbai) bei išankstinis susitarimas rodo, kad tarp jų susiformavo darbo teisiniai santykiai. Pažymi, kad šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas konkrečiu atveju turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos – 2009 m. sausio 19 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. 2009 m. gegužės 15 d. per Kelmės rajono apylinkės teismą asmeniškai pateikė apeliacinį skundą (b. l. 76-78), tačiau 2009 m. gegužės 18 d. Lietuvos vyriausiajame teisme gautas jo įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas (b. l. 82-84). Prie skundo pateiktas išrašas iš 2009 m. gegužės 13 d. atstovavimo sutarties (b. l. 89) patvirtina, kad jis yra teisėtas V. K. atstovas, tinkamai įgaliotas vesti jo bylą, paduoti bei pasirašyti apeliacinį skundą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo. Byloje esantis vokas su antspaudu (b. l. 90) patvirtina, kad šis apeliacinis skundas paštu išsiųstas 2009 m. gegužės 15 d. Kadangi abu apeliaciniai skundai buvo paduoti tą pačią dieną (2009 m. gegužės 15 d.), neaišku, kuriame iš jų suformuluota galutinė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, spręsdama Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, įvertina abiejuose apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.
Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ar visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y.: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių: darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau teismas visais atvejais turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti tai savo procesiniame sprendime. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu, kada aplinkybės, kurios nustatytos bylos duomenimis, atitinka pakankamumo ir patikimumo kriterijus (ATPK 256 str., 257 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, byla išnagrinėta išsamiai ir objektyviai, surinktų įrodymų visumoje pagrįstai konstatuota, kad tarp šalių susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo teisinių santykių požymius.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, teismas, spręsdamas dėl V. K. kaltės, išklausė jo paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė tiek suformuluotą kaltinimą, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją bandžiusius patvirtinti liudytojus, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, motyvavo, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – G. R. ir V. Š. (asmenų, teigusių, jog nelegaliai dirbo pas V. K.) parodymai. G. R. rašytiniame paaiškinime (b. l. 14-16) ir posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 61-62) nurodė, kad 2008 m. vasarą perskaitė skelbimą, jog reikalingi ūkio darbininkai, paskambino nurodytu telefonu, asmuo, pasivadinęs Algiu, nuvežė jį su sugyventine B. Š. pas V. K., su kuriuo ir buvo tariamasi dėl konkrečių darbo sąlygų, V. K. žadėjo mokėti 800 Lt atlyginimo per mėnesį, liepė dirbti įvarius ūkio darbus, apgyvendino ūkyje, esančiame Elenavos kaime, Kelmės rajone, sutarto atlyginimo nemokėjo, todėl 2008 m. rugpjūčio 20 d. išvažiavo dirbti pas kitą ūkininką. V. Š. parodė, kad taip pat nelegaliai dirbo pas V. K.. Nors kaltinimas dėl jo nelegalaus darbo V. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nesuformuluotas, tačiau minėto asmens parodymai patvirtina G. R. išdėstytas aplinkybes. V. Š. apklausiamas tiek Inspekcijos pareigūnų (b. l. 13), tiek posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 68) patvirtino, kad G. R. su sugyventine įsidarbino pas V. K. ir dirbo ten visą vasarą, pats taip pat ten po mėnesio įsidarbino, nes G. R. sakė, kad gerai moka už darbą, darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Minėtų liudytojų parodymai nuoseklūs, detalizuoti, atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, nedideli netikslumai paaiškinami atsižvelgiant į laiko faktorių. Nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti jų patikimumu. Apeliantas nurodė, kad G. R. ir jo draugas V. Š. melagingai jį apkalba, nes G. R. pradėjus girtauti, blogai atliekant savo darbus, V. K. jį atleido. Minėta versija yra nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais, be to, iškelta tik apeliacinės instancijos teisme ir prieštarauja V. K. pirminiams (b. l. 9) bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotiems (b. l. 41) paaiškinimams, kad jis G. R. nepažįsta, su juo jokių reikalų neturėjo, pas jį sodyboje negyveno. Atsižvelgiant į tai, minėti apelianto argumentai laikytini jo gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir atmestini kaip nepagrįsti. Be to, G. R. ir V. Š. pateiktą versiją patvirtino P. K., nurodžiusio, kad V. K. sodyboje dirbo ir B. K. priklausančioje sodyboje buvo apgyvendintas asmuo vardu Gintaras (iš bylos medžiagos matyti, kad tai tas pats asmuo – G. R.), ir B. K., paaiškinusios, kad V. K. leido naudoti savo sodybą darbininkų apgyvendinimui, pirminiai paaiškinimai (b. l. 10-11). Minėti asmenys parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pakeitė ir viską pradėjo neigti (b. l. 54-55). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje įrodomąją galią turi pirminiai asmenų išsakyti parodymai, ir jų nebekartoja.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. R. ir V. Š. parodymais, įvertinus juos kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje, neginčijamai įrodytas G. R. nelegalaus įdarbinimo faktas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. K. nuo 2008 m. birželio 20 dienos iki 2008 m. rugpjūčio 20 dienos žodžiu susitarė dėl darbo sąlygų, darbo pobūdžio ir darbo apmokėjimo ir leido dirbti apmokamą nelegalų darbą G. R., nesudarydamas su juo įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties. Jokių požymių, kad tarp G. R. ir V. K. būtų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nenustatyta.
Dėl apeliacinių skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė visų liudytojų, konkrečiai A. R. ir B. Š., pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs apklausti šiuos asmenis kaip liudytojus, jiems išsiųsti teismo šaukimai (b. l. 50, 65). A. R. šaukimas neįteiktas, jo gyvenamoji vieta nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi aktyvių veiksmų užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau įvertinus tai, kad administracinėje byloje yra užfiksuoti jo išsamūs paaiškinimai, kuriuose jis neigė, kad pažįstą G. R. ir jo sugyventinę B. Š. (b. l. 18-19), atsižvelgiant į tai, kad jis yra suinteresuotas asmuo (geras V. K. draugas), nepripažintina, kad jo parodymai yra esminiai bylos baigčiai, jų nebuvimas, įvertinus tai visų bylos aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo kelti įrodymų pakankamumo klausimą. Tas pats pasakytina ir dėl B. Š. parodymų nebuvimo reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Be to, B. Š. į teismo posėdį neatvykus, apelianto atstovas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant, prašymo pakartotinai ją iškviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją neprašė (b. l. 67-69).
Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo klausimas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendro pobūdžio taisyklė, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Apibendrinus šias nuostatas pasakytina, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime aprobuotuose Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (Administracinių teismų praktika, Nr. 7, psl. 273) nurodyta, kad nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo momentu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. V. K. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. Elenavos kaime, Kelmės rajone, leido G. R. dirbti įvairius ūkio darbus, nesudaręs su juo darbo sutarties, šis faktas įrodytas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės pažeidimo padarymo dienos (2008 m. rugpjūčio 20 d.) ir tokiu atveju administracinė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2009 m. vasario 20 d. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinė bylos medžiaga teismui perduota nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad Inspekcijos pareigūnai vilkino tyrimą, atmestini kaip nepagrįsti. Nors pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas 2009 m. gegužės 7 d., tačiau jis motyvuotu 2009 m. vasario 9 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė vieneriems metams nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (b. l. 35). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą nutarimą, konstatuoja, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą pirmosios instancijos teismas pasinaudojo teisėtai, pagrįstai ir laiku, nustačiusi faktinį pagrindą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą – dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ligos nesant galimybės spręsti jo atsakomybės klausimo.
Apeliantas taip pat teigia, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nekonkretus. Teisėjų kolegija, įvertinusi jo išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad jie neatitinka objektyvios tiesos. ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 19 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės atitinka jam keliamus reikalavimus, o nedideli netikslumai buvo pašalinti pirmosios instancijos teismo proceso metu arba, nors ir nepašalinti, nėra esminiai ir nepaneigia V. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo fakto.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliaciniai skundai netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. ir jo įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinius skundus atmesti.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.