Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Jonas Špelveris Teisėja Ingrida Krušienė Procesinio sprendimo kategorija

2010 m. gruodžio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 35 MGL (4 375 Lt) dydžio bauda.

Iš L. S. I. S. priteista 3 400 litų turtinei, 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 700 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 11 d., apie 11 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), sudarė su nukentėjusiuoju I. S. žodinį susitarimą dėl mirusio Z. V. kremavimo, užpildė užsakymo lapą „Laidojimo ir kremavimo paslaugos“, kuriame nurodė, kad I. S. užsakė 120 Lt vertės katafalką, 100 Lt vertės dokumentų tvarkymą, 1600 Lt vertės kremacijos, 100 Lt vertės pakrovimo paslaugas, 1199 Lt vertės ąžuolinį karstą, 20 Lt vertės žvakes, 151 Lt vertės kostiumą, 30 Lt vertės baltinius, 6 Lt vertės kelnaites, 10 Lt vertės apatinius marškinius, 3 Lt vertės kojines, 70 Lt vertės batus, 15 Lt vertės kaklaraištį, 1 Lt vertės paveiksliuką, 2 Lt vertės nosinaitę, 53 Lt vertės laidojimo reikmenis, 233 Lt vertės urną. L. S. gavo iš nukentėjusiojo I. S. 400 Lt, o apie 14 val., tikslus laikas nenustatytas, gavo iš I. S. 3400 Lt už paminėtas Z. V. palaikų laidojimo ir kremavimo paslaugas.

2006 m. spalio 11 d., apie 21 val., L. S. V. Č. individualios įmonės darbuotojui Z. V. nurodė prieš išvežant Z. V. palaikus kremuoti į SIA „Rygos krematoriumas“ atvežti juos iš Šv. Juozapo bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), laidojimo namų į L. S. individualios įmonės nuomojamas (duomenys neskelbtini) patalpas, ir ten I. S. priklausiusį 1199 Lt vertės karstą, kuriame buvo pašarvoti Z. V. palaikai, pakeisti į karsto formos medinę dėžę. 2006 m. spalio 11 d., apie 00.00 val., tikslus laikas nenustatytas, nuomojamose (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), Z. V., T. B., S. R. perkėlus Z. V. palaikus į karsto formos medinę dėžę, po mirusiojo galva padėjus kartoninę dėžę ir palaikus išnešus iš patalpos bei išvežus iš (duomenys neskelbtini) SIA „Rygos krematoriumas“ kryptimi, apgaule įgijo I. S. priklausiusį 1199 Lt vertės karstą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. S. su apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, kad priimti apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo pagrindo, teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, apelianto veikoje nusikaltimo sudėties nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagristą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina įrodymų vertinimo sąlyga.

Apeliaciniame skunde rašoma, kad teismas nustatė, jog byloje rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad I. S. sumokėjo nuteistajam L. S. 3400 Lt už laidojimo ir kremavimo paslaugas, nėra. Nuteistojo nuomone, teismo išvada, jog pinigų gavimą pagrindžia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kad pinigų perdavimą patvirtina liudytojai J. N., E. L., nukentėjusysis I. S., nėra įtikinama.

Nuteistasis L. S. tvirtina, kad nukentėjusysis I. S. apklaustas po įvykio iš pradžių parodė, jog jam buvo padaryta 2800 Lt turtinė žala. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2006 m. spalio 11 d., apie 10 val., L. S. davė 400 Lt užstatą, o apie 14 val. sumokėjo 3400 Lt, parodė, kad šių pinigų perdavimą matė Z. V., V. Č., E. L.. Dar vėliau I. S. parodė, kad 2006 m. spalio 11 d., kai jis mokėjo nuteistajam 3400 Lt, matė E. L., Z. V..

Apelianto tvirtinimu, akistatos metu Z. V. parodė, kad pinigų perdavimo nuteistajam jis nematė. Liudytojas J. N. matė tik tai, kaip nuteistajam buvo sumokėti 400 Lt, o ar buvo sumokėti 3400 Lt, nematė.

Nuteistojo L. S. nuomone, išanalizavus ir įvertinus liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, daryti neabejotiną išvadą, kad jis 2006 m. spalio 11 d. iš I. S. už Z. V. palaikų laidojimą ir kremavimą gavo 3400 Lt, negalima. Tuo labiau, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 28 d. nuosprendyje aiškiai nurodė, jog įrodymų, kad nuteistasis iš I. S. gavo 3400 Lt, nėra. Tą patį patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu.

Nuteistasis L. S. nesutinka su teismo teiginiu, jog jis apgaulės būdu įgijo I. S. priklausiusį 1199 Lt vertės turtą – karstą. Apelianto tvirtinimu, realiai už Z. V. palaikų kremavimą ir laidojimą jis gavo 400 Lt avanso, 424,84 Lt socialinę paramą ir 750 Lt laidojimo pašalpą, iš viso 1574,84 Lt. Kai 2006 m. spalio 11 d. I. S. sustabdė mašiną, kuri vežė Z. V. į Rygos krematoriumą, I. S. L. S. už laidojimo ir kremavimo paslaugų užsakymą buvo skolingas 2138,16 Lt (3713 Lt – 1574,84 Lt = 2138,16 Lt). Apelianto nuomone, karstas priklausė jam tol, kol I. S. už jį neatsiskaitė visiškai.

Nuteistasis mano, kad jo veiksmus kvalifikuoti kaip neteisėto neatlygintino svetimo turto užvaldymą negalima, nes apgaulė visais atvejais pasireiškia tuo, kad kaltininkas įsipareigoja visiškai atsiskaityti už prekę, nors iš tikrųjų neketina to padaryti. Nuteistojo įsitikinimu, šiuo atveju tokių veiksmų jis neatliko, jo veikoje nusikaltimo sudėties, numatytos BK 182 str. 1 d., nėra, todėl ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Nuteistasis L. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-24 nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis I. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, mano jį esant nepagrįstą.

Nukentėjusysis I. S. nesutinka su nuteistojo L. S. pozicija, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad jis nuteistajam sumokėjo 3400 Lt, ir tuo, kad tai nepatvirtina bylos duomenys. Nukentėjusysis tvirtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde paminėti nuosprendžiai yra panaikinti ir jose nurodytos aplinkybės nelaikomos nustatytomis. Kad minėti pinigai buvo sumokėti, remdamasis bylos medžiaga apylinkės teismas nustatė pagrįstai. Nukentėjusiojo tvirtinimą, kad jis sumokėjo minėtus pinigus, patvirtino liudytoja E. L.. Valiutos keitimo kvitą išsaugojo ne nukentėjusysis, o E. L., kuri kaip tik ir keitė pinigus bei mokėjo už morgo paslaugas, šias aplinkybes ji patvirtino apklausos metu.

Nukentėjusysis nurodo, kad liudytojas S. R. nepatvirtino, kad tuo metu, kai buvo mokami pinigai, nuteistojo įmonės patalpose nebuvo. Byloje yra užfiksuota, kad 3400 Lt nuteistajam nukentėjusysis perdavė apie 14 val. Tiek nuteistasis, tiek S. R. parodė, kad iš įmonės patalpų jie išvyko 12.45 val., 20 minučių užtruko Civilinės metrikacijos skyriuje, 30 minučių užtruko Higienos centre ir 10 minučių užtruko vertimų biure, po to iš karto išsiskyrė. Tai reiškia, kad kartu jie išbuvo tik iki 13.45 val., o su A. P. nuteistasis susitiko tik 16 val., todėl, nukentėjusiojo įsitikinimu, tai, kad apie 14 val. nuteistasis įmonės patalpose būti galėjo, teismas nustatė pagrįstai.

Nukentėjusiojo I. S. teigimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 14 val. iki 16 val. nuteistasis įmonės patalpose būti negalėjo, tačiau ir pats I. S., ir E. L. parodė, kad tuo metu nuteistasis įmonės patalpose buvo ir pinigus gavo. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad už pinigų sumokėjimą, tai patvirtinančių dokumentų išrašymą buvo atsakingas pats nuteistasis. Pinigų sumokėjimo momentu nuteistasis jokio dokumento neišrašė, neišrašė net ir dėl tos pinigų sumos, kurios gavimo jis neneigia. Tai patvirtinantis dokumentas buvo išrašytas daug vėliau, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiojo I. S. nuomone, tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis iš viso nesiruošė pajamuoti jam sumokėtų pinigų, patvirtina nukentėjusiojo ir E. L. parodymus, kad, imdamas tiek 400 Lt, tiek 3400 Lt, šių pinigų paėmimą patvirtinančių buhalterinių dokumentų nuteistasis neišrašė, o I. S. jų ir neprašė, nes jam jie nebuvo būtini. Todėl, nukentėjusiojo nuomone, byloje įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad jis nuteistajam sumokėjo ir tuos 3400 Lt, yra pakankamai. Nuteistojo teiginys, kad nukentėjusysis pasisavino karstą, kad karstas yra nuteistojo nuosavybė, nes I. S. už jį esą neatsiskaitė, kad nuteistasis su karstu galėjo daryti ką tik panorėjęs, prieštarauja CPK nuostatoms, reglamentuojančioms nuosavybės teisių atsiradimo momentą.

Nukentėjusiojo tvirtinimu, byloje yra nustatyta, kad nukentėjusysis su nuteistuoju sudarė karsto pirkimo–pardavimo sutartį, sutarė dėl jo kainos ir karstas buvo jam perduotas. Nukentėjusiojo aiškinimu, CK 4.49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė pereina nuo daikto perdavimo momento. CK 4.48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad naujasis savininkas į perduotą daiktą įgyja tiek pat teisių, kaip ir turėjo buvęs savininkas. Nukentėjusiojo teigimu, byloje yra nustatyta, kad karstas iki jo perdavimo nuosavybės teisėmis priklausė nuteistajam. Byloje taip pat nustatyta, kad po sutarties sudarymo nuteistasis karstą perdavė nukentėjusiajam. Tai reiškia, kad karstų sukeitimo momentu, karstas nuosavybės teisėmis priklausė nukentėjusiajam, o jo paėmimas be nukentėjusiojo žinios po to, kai jis buvo perduotas nuteistajam transportuoti, yra ne kas kita, o savavališkas svetimo turto pasisavinimas neatlygintinai. Nukentėjusiojo įsitikinimu, savo apeliaciniame skunde nuteistasis nė vieno argumento, kuris galėtų paneigti teismo motyvus dėl apgaulės buvimo, nepateikė.

Nukentėjusiojo I. S. nuomone, turto pasisavinimą apgaulės būdu patvirtina ir tai, jog nuteistasis, parodydamas kad už karstą esą nebuvo atsiskaityta visiškai, bylos nagrinėjimo eigoje iš pripažįstamų gautų pinigų dalies jam grąžino 894,84 Lt, bet už kuriuos paslaugos suteiktos nebuvo. Nukentėjusiojo nuomone, ši suma yra artima karsto vertei ir visiškai galėjo būti laikoma daliniu sumokėjimu už karstą, tačiau nuteistasis kažkodėl šio fakto taip pat nepripažįsta.

Nukentėjusysis I. S. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-24 nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo L. S. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistojo L. S. nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

2010-06-07 teisiamajame posėdyje nuteistasis L. S. parodymus duoti atsisakė, siūlė remtis jo parodymais, duotais ankstesnių apklausų metu (t. 4, b. l. 171).

2008-01-29, kai baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama pirmą kartą, teisiamajame posėdyje nuteistasis L. S. parodė, kad 2006-10-11 nukentėjusysis su drauge atvyko į morgą, pasakė, jog norės tėvą kremuoti. Nukentėjusysis jo parduotuvėje išsirinko karstą, urną bei kitus laidojimui reikalingus reikmenis. Nukentėjusysis I. S. užpildė prašymą krematoriumui dėl palaikų kremavimo bei parašė įgaliojimą sutvarkyti pašalpų išmokėjimą. L. S. paprašė palikti rankpinigius. I. S. pasiūlė 10 dolerių, tačiau L. S. su tokia rankpinigių suma nesutiko. Tada I. S. paliko 400 litų rankpinigių. Nuteistasis su S. R. 12.50 val. išvažiavo tvarkyti su laidotuvėmis susijusių dokumentų, valiutos keitykloje iškeitė 800 litų į latus. Nuteistasis L. S. parodė, kad vertimų biure jis užtruko 10–15 minučių, o prieš einant keisti valiutą, jis su S. R. išsiskyrė, po to nuvažiavo į kirpyklą, į morgą nebegrįžo. Apie 16 val. L. S. paskambino A. P. ir su juo susitikęs perdavė jam latus, dokumentus, o 23 val. A. P. turėjo paimti mirusįjį. Nuteistasis L. S. parodė, kad mirusiojo pensijos dar nebuvo gavę, jos dydžio nežinojo, o nukentėjusysis I. S. jam liko skolingas 3300 litų ir tai žinojo, todėl, norėdamas sumažinti skolos dydį, jis Z. V. pasakė, kad mirusįjį vežtų į morgą ir perkeltų jį į dėžę. L. S. I. S. telefono numerio neturėjo. Nuteistasis L. S. tvirtino, kad gavo 424,84 Lt iš „Sodros“, 750 Lt iš Socialinės rūpybos skyriaus ir 400 Lt užstatą iš I. S., iš viso gavo 1574,84 Lt. L. S. tvirtinimu, jis I. S. paaiškino, kad į kremacijos paslaugų kainą – 1600 litų – įskaičiuotas 100 litų vertės medinis karstas. I. S., išskaičiavus karsto ir urnos kainą, jam liko skolingas 2281 Lt. Nuteistojo L. S. nuomone, kai I. S. būtų atėjęs pasiimti urnos, būtų skolą grąžinęs. Su I. S. buvo suderinę tik dėl medinio karsto, kremavimo ir nuvežimo paslaugų (t. 3, b. l. 11–15).

2006-10-16 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis L. S. parodė, kad jis nukentėjusiajam I. S. buvo apskaičiavęs Z. V. laidojimo paslaugų kainą, į kurią buvo įskaičiuotas ir karstas. Nukentėjusysis norėjo atsiskaityti doleriais, tačiau jis doleriais neėmė, girdėjo, kaip I. S. sakė J. N., jog važiuoja išsikeisti pinigus. L. S. parodė, kad išnešus karstą iš bažnyčios, jam paskambino vienas iš darbuotojų ir pasakė, kad už laidojimo paslaugas niekas nesumokėjo. Tada L. S. pasakė, kad važiuotų su karstu į morgą ir perkeltų palaikus į kremacijos medinę dėžę (t. 1, b. l. 172–174).

2006-12-21 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis L. S. parodė, kad jis įvykio dieną pranešė savo darbuotojui S. R., kad padėtų A. P. išnešti iš bažnyčios karstą bei paimtų iš artimųjų likusią nesumokėtą pinigų dalį. Nakties metu jam paskambino Z. V. ir pasakė, kad niekas prie jų nepriėjo ir pinigų nesumokėjo. Tada L. S., nieko blogo neįtardamas, patikėdamas, kad I. S. likusią pinigų dalį sumokės, kai parveš urną su pelenais, liepė prieš išvežant palaikus į Rygą, atvežti juos į morgą ir perkelti į tuo tikslu paliktą morge kremavimo karstą, o užsakovui karsto vertę iš bendros paslaugų užsakymo sumos būtų išskaičiavęs (t. 1, b. l. 180–182).

2006-12-27 papildomos apklausos metu L. S. parodė, kad apie tai, jog su juo atsiskaityta nevisiškai, A. P. nesakė, kad I. S. galėjo su juo neatsiskaityti, neįtarė. Tačiau Z. V. ar S. R. pasakė, kad mirusiojo artimieji už suteiktas paslaugas visiškai atsiskaitę nėra ir kad prieš išvežant kremuoti palaikus paimtų likusią pinigų dalį. Įsakmiai darbuotojams pinigų paimti nepasakė, o tik kaip galimą atvejį, kad artimieji gali perduoti jiems likusią pinigų sumą. Pats iš I. S. pinigų nereikalavo. Z. V. jį informavo, kad niekas su juo neatsiskaitė. Nurodymą perkelti palaikus iš karsto į medinę dėžę davė ne dėl to, jog su juo nebuvo atsiskaityta, o dėl to, kad prie artimųjų neetiška perkelti palaikus į kremavimo karstą ir tai padarė morge, kur tuo tikslu ir buvo paliktas karstas. L. S. manė, kad I. S. viskas aišku, jog palaikai bus perkelti į medinę dėžę (t. 1, b. l. 183–184).

Nukentėjusysis I. S. 2010-06-07 teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dėl mirusio patėvio Z. V. pašarvojimo atvyko į L. S. firmą, įsikūrusią (duomenys neskelbtini), kur dėl visų laidotuvių paslaugų ir kremavimo buvo sudaryta žodinė sutartis, L. S. paliko 400–600 litų užstatą, kadangi daugiau tinkamos valiutos neturėjo, o dolerius L. S. imti atsisakė. Tą pačią dieną, per pusę valandos išsikeitę valiutą „Vėtrungėje“, į tas pačias patalpas atvežė L. S. likusią pinigų dalį ir su juo atsiskaitė, jokių buhalterinių dokumentų nepasirašė. Pinigus banke iškeitė E. L., buvo pateiktas pinigų keitimo kvitas. Į sumokėtų pinigų sumą buvo įskaičiuotas karstas, apranga, kremavimas, nuvežimas ir parvežimas. I. S. matė suteikiamų paslaugų lapą ir žinojo, už ką mokės pinigus. Likusią pinigų dalį L. S. sumokėjo jo kabinete, šį faktą matė E. L., galėjo matyti kabinete buvęs V. Č., Z. V. ir kiti žmonės. Nukentėjusysis prisiminė, kad pasirašė ant dokumentų, susijusių su išvykimu į užsienį, bei ant dar kažkokių dokumentų du kartus – pirmą kartą kai davė užstatą, ir antrą kartą, kai atvežė galutinę pinigų sumą. I. S. su L. S. nuolat kontaktavo telefonu, suderino, kad palaikus iš bažnyčios išneš 24 val. L. S. jam apie jokius nesumokėtus pinigus nesakė. Palaikų išvežti atvažiavo Z. V., kuris apie tai, jog I. S. už laidojimo paslaugas būtų sumokėjęs per mažai, neužsiminė, išvežė karstą iš bažnyčios be jokių žodžių. Viskas buvo suderinta su L. S.. I. S. kilus įtarimui, nutarė automobilį su vežamais palaikais pasekti, paprašė, kad sekti jam padėtų brolis A. S.. I. S. pradėjo automobilį blokuoti, ir prie (duomenys neskelbtini) buvusio kiosko automobilis sustojo. Vairuotojas buvo išsigandęs. Atidaręs galines automobilio dureles, I. S. pamatė, kad tėvas guli ne karste, kuriame buvo pašarvotas, bet dėžėje, po galva padėta batų dėžutė. Nukentėjusiajam buvo padaryta 3400 litų turtinė bei 10000 litų neturtinė žala (t. 4, b. l. 171–173).

Laidojimo ir kremavimo paslaugų lapo duomenys aiškiai patvirtina, kad, be kitų paslaugų, buvo užsakytas ir 1199 litų vertės karstas, kuris įskaičiuotas į bendrą suteiktų paslaugų kainą (t. 1, b. l. 158).

Liudytoja E. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad abu su I. S. vyko pas L. S. užsakyti laidojimo paslaugų. Už paslaugas iš pradžių buvo sumokėtas apie 500 litų avansas ir likusi pinigų dalis, apie 4000 litų, buvo sumokėta jai iškeitus valiutą „Vėtrungės“ pasaže. Pinigų keitimo kvitą išsaugojo. Pinigus L. S. sumokėjo I. S., ji buvo kartu. Pinigus sumokėjo laidojimo biure. Sumokėjus L. S. likusią pinigų sumą, L. S. jokių pinigų paėmimą patvirtinančių dokumentų nedavė, o I. S. ir neprašė (t. 4, b. l. 183).

Aplinkybę, kad L. S. už laidojimo paslaugas buvo sumokėta ir likusi pinigų dalis, kad tai buvo padaryta jai matant, liudytoja E. L. tvirtino visų apklausų metu (t. 1, b. l. 57–58, t. 2, b. l. 144–146).

Liudytojas J. N. 2008-01-15 teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo atvykęs pas L. S. į svečius, į (duomenys neskelbtini), matė, kaip L. S. su I. S. sprendė piniginius reikalus, I. S. bandė atsiskaityti doleriais, bet L. S. juos imti atsisakė. Teisėjai perskaičius liudytojo J. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas tuos parodymus patvirtino (t. 2, b. l. 146).

Liudytojas J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kabinete I. S. su L. S. tarėsi dėl laidojimo paslaugų, kremavimo. L. S. paprašė I. S. palikti užstatą. Liudytojas matė, kaip I. S. perdavė L. S. 400 litų avanso, girdėjo, kad I. S. kalbėjo apie dolerius, tačiau L. S. doleriais imti atsisakė (t. 1, b. l. 67–68).

Kad I. S. norėjo atsiskaityti doleriais, 2006-10-16 ikiteisminio tyrimo metu nepaneigė ir nuteistasis L. S.. Jis parodė, kad girdėjo, kaip I. S. sakė J. N., jog važiuoja išsikeisti dolerius. Akivaizdu, jog nukentėjusysis su L. S. atsiskaityti norėjo kuo greičiau.

Valiutos pirkimo kvitas Nr. P3816511 patvirtina, kad 2006-10-11 „Vėtrungės KAS“ buvo pirkta 2000 JAV dolerių, už kuriuos sumokėti 5457,40 Lt (t. 1, b. l. 44).

2009-03-26 apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis L. S. parodė, kad su klientais atsiskaitydavo per dvi dienas, nes mirusįjį laidoja ne tą pačią dieną, o šiuo atveju Z. V. kūnas buvo kremuojamas, todėl kliento būtų daugiau nematęs (t. 4, b. l. 33–35). Tokie nuteistojo parodymai patvirtina, kad su klientais L. S. atsiskaitydavo iš karto, juolab atsiskaitydavo iš karto tada, kai kūnas būdavo kremuojamas.

Esant tokioms aplinkybėms, netikėti nukentėjusiojo I. S. ir liudytojos E. L. parodymais, kad su nuteistuoju L. S. už laidojimo paslaugas buvo atsiskaityta visiškai, nėra jokio pagrindo. I. S. ir E. L. davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o nuteistasis L. S. kaip įtariamasis (vėliau – kaltinamasis) atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę, todėl manyti, kad jo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis, liudytoja E. L. turėjo ar turi kokį nors pagrindą nuteistąjį apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Nenustačius, kad I. S., E. L. parodymai apie visišką atsiskaitymą su L. S. yra žinomai melagingi, abejoti tais parodymais ir juos atmesti nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudž. byloje Nr. 2K-567/2010).

Liudytojas V. Č. 2008-01-15 teisiamajame posėdyje teisėjai perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus patvirtino (t. 147–149).

Liudytojas V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006-10-11, laikotarpiu nuo 10 iki 12 val., jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) patalpas, kuriose buvo L. S., I. S., J. N.. Liudytojas girdėjo, kaip L. S. su I. S. kalbėjo dėl kremavimo paslaugų. Pokalbis apie pinigus gal ir buvo, tačiau jis tokio pokalbio negirdėjo (t. 1, b. l. 73–74).

Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną pavadavo L. S. vairuotoją, 24 val. turėjo paimti palaikus iš Šv. Juozapo bažnyčios ir nuvežti į Rygos krematoriumą. A. P. apie 16 val. sutiko L. S. prie banko, šis jam davė latų susimokėti už krematoriumo paslaugas, o apie 17 val. S. R. atvežė jam visus reikalingus dokumentus. A. P. atvyko prie bažnyčios 23.50 val., vėliau atvyko Z. V., S. R. ir T. B.. Išnešus karstą iš bažnyčios, Z. V. pasakė, kad gavo nurodymą iš L. S. palaikus nuvežti į morgą, juos iš karsto perkelti į kremavimo dėžę, nes už karstą nesumokėta. Iki to laiko apie karsto pakeitimą dar nieko nežinojo. Nuvykę į (duomenys neskelbtini), palaikus perkėlė į dėžę. A. P. tokį atvejį matė pirmą kartą. Artimiesiems apie palaikų perkėlimą nesakė nieko, manė, kad tai nebūtina, tačiau, liudytojo nuomone, apie karsto pakeitimą artimuosius įspėti reikėjo (t. 4, b. l. 174).

Liudytojas S. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis rūpinosi mirusiojo pensijos ir pašalpos paėmimo klausimais. Visus gautus pinigus atidavė L. S.. Palaikai iš Šv. Juozapo bažnyčios turėjo būti išvežti kremuoti į Rygą. Liudytojas atvyko į bažnyčią prieš pat palaikų išvežimą. Jo pareiga buvo padėti išnešti palaikus. Palaikus įdėjo į automobilį ir Z. V. nurodymu, kurį šis gavo iš L. S., palaikus nuvežė į morgą. Ten palaikus iš gero karsto perkėlė į kremavimo karstą, nes velionio artimieji nesumokėjo visų pinigų (t. 4, b. l. 174–175).

Liudytojas Z. V. 2008-02-11 teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirbo V. Č. įmonėje vairuotoju. L. S. paprašė 24 val. iš bažnyčios padėti išnešti karstą, nes kūną reikėjo vežti kremuoti, pasakė, kad reikės sukeisti karstus. Liudytojo parodymais, mirusiojo artimieji liudytojui turėjo sumokėti pinigus, bet nesumokėjo, todėl L. S. paliepus, kūną nuvežė į morgą, ten iš brangaus karsto perkėlė į kremavimo dėžę. Kas konkrečiai turėjo sumokėti pinigus, L. S. jam nepasakė. 24 val. su giminėmis jis nebendravo, I. S. nematė, vienas iš giminaičių tik paklausė, kur bus vežamas kūnas (t. 3, b. l. 26–28).

Nors kaip liudytojai apklausti su L. S. firma susiję darbuotojai ir galėjo matyti pinigų perdavimo faktą nuteistajam L. S., tačiau akivaizdu, kad prieš savo darbdavį nenaudingų parodymų nedavė. Tokiai išvadai pagrindas yra V. Č. parodymai. Jis L. S. kabinete tuo metu, kai buvo I. S., buvo taip pat, tačiau sakė negirdėjęs, ar buvo kalbama apie pinigus. Tiek J. N., tiek V. Č. parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) L. S. kabinete žmonių būdavo visada, todėl jų parodymai nepaneigia nukentėjusiojo I. S. parodymų, kad L. S. už laidojimo paslaugas perduodamą likusią pinigų dalį galėjo matyti ne tik E. L., bet ir kiti asmenys, kurie pinigų sumokėjimo fakto nepatvirtino, L. S. nenaudingų parodymų nedavė.

Nuteistasis L. S. 2008-01-29 teisiamajame posėdyje parodė, kad mirusįjį vežti į morgą ir perkelti jį į dėžę pasakė Z. V. pats, apie tai, jog jis turėjo paimti iš artimųjų pinigus, neužsiminė. Tame pačiame posėdyje parodė, jog dėl palaikų perkėlimo į medinę dėžę jis su I. S. buvo sutaręs iš anksto. 2006-12-21 ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad mirusįjį perkelti į medinę dėžę liepė po to, kai paskambino Z. V. ir pasakė, kad su juo niekas neatsiskaitė. 2006-12-27 papildomos apklausos metu įtariamasis L. S. parodė, kad įsakmiai darbuotojams pinigų paimti nepasakė, paminėjo tik kaip galimą atvejį, kad artimieji gali perduoti jiems likusią pinigų sumą. Pats iš I. S. pinigų nereikalavo.

Nuteistasis L. S. neneigė, jog I. S. jo parduotuvėje išrinko karstą, kuris buvo įskaičiuotas į bendrą laidojimo paslaugų kainą, neabejojo tuo, kad I. S. su juo būtų atsiskaitęs ir vėliau. Todėl nelogiški L. S. parodymai, kad palaikus liepė perkelti į medinę dėžę todėl, kad norėjo išvengti didesnės skolos, kad su I. S. buvo sutarta, jog palaikai bus vežami kremuoti kremavimo dėžėje. Nuteistasis negalėjo tiksliai parodyti ir kuriam iš darbuotojų liepė paimti likusią nesumokėtą už laidojimo paslaugas pinigų dalį. Akivaizdu, kad, jeigu nuteistasis su nukentėjusiuoju būtų sutaręs dėl palaikų perkėlimo į kremavimo dėžę, jam nebūtų reikėję teisintis, kad jis tai darė dėl to, jog nukentėjusysis jam buvo skolingas, apie tai iš anksto būtų buvę suderinta ir užsakant laidojimo paslaugas, tai būtų matyti laidojimo ir kremavimo paslaugų užsakymo lape (t. 1, b. l. 158). Jeigu nukentėjusysis I. S. už laidojimo paslaugas L. S. ir būtų likęs skolingas, L. S. galėjo pareikalauti I. S., jog prieš išnešant karstą iš bažnyčios, jis sumokėtų už laidojimo paslaugas ir likusią pinigų dalį, tačiau L. S. ir pats patvirtino, kad I. S. skolos neprašė, savo darbuotojui su konkrečiu asmeniu atsiskaityti nenurodė, pats prie bažnyčios neatvažiavo.

Iš liudytojų S. R., A. P. ir Z. V. parodymų matyti, kad jie atvažiavo prie Šv. Juozapo bažnyčios paimti palaikų, kurie turėjo būti vežami kremuoti į Rygą. Z. V. patvirtino, kad iš mirusiojo artimųjų reikia paimti pinigus, L. S. užsiminė tik tarp kitko, iš ko konkrečiai reikėjo paimti pinigus, L. S. net nepasakė, apie palaikų perkėlimą iš karsto į medinę dėžę iš anksto nežinojo. Iš A. P. parodymų matyti, kad apie palaikų perkėlimą artimiesiems nepasakė, nors jo nuomone, įspėti reikėjo.

Iš bylos duomenų matyti, kad S. R. tvarkė su mirusiuoju Z. V. susijusius dokumentus, A. P. iš Šv. Juozapo bažnyčios palaikus kremuoti turėjo vežti tiesiai į Rygą, todėl apie palaikų perkėlimą į kremavimo karstą tikrai būtų žinoję iš anksto, tačiau apie tai sužinojo tik atvažiavę prie bažnyčios iš Z. V..

Nuteistojo L. S. parodymai apie tai, jog I. S. už laidojimo paslaugas visų pinigų nesumokėjo, buvo niekuo nepagrįstas pasiteisinimas dėl to, kodėl jis pakeitė karstą į medinę dėžę. Duodamas parodymus, L. S. pats sau prieštaravo. Tos pačios apklausos metu teigdamas, kad I. S. išrinko karstą, kuris buvo įskaičiuotas į bendrą suteiktų paslaugų kainą, teigdamas, kad neabejojo, jog I. S. su juo atsiskaitys, įtikinėjo, jog su I. S. buvo sutarta, kad palaikai kremuoti bus vežami medinėje dėžėje. Iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duotų parodymų matyti, kad jis palaikus į medinę dėžę būtų perkėlęs bet kokiu atveju, nes medinė dėžė, jo parodymais, morge jau buvo paruošta. Palaikų perkėlimą iš karsto į medinę dėžę morge pateisino ne tuo, jog nebuvo atsiskaityta (894,84 Lt 2009-01-21 L. S. I. S. grąžino, t. 4, b. l. 10), bet tuo, kad, artimiesiems matant, perkelti palaikus į kremavimo karstą būtų buvę neetiška.

Parodymų keitimu nuteistasis bandė nuslėpti nusikaltimo padarymo motyvą ir tikslus, nuteistojo parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad užvaldyti karstą, nukentėjusiojo I. S. turtą, jis buvo numatęs iš anksto. Akivaizdu, kad nuteistasis L. S. nesitikėjo, jog automobilis su palaikais bus sekamas ir patikrintas, kad padaryta nusikalstama veika bus išaiškinta. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika išaiškėjo atsitiktinai.

Apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, teismo išvada, kad L. S. kaltė įrodyta, yra pagrįsta.

Esant pagrįstai ir įrodytai nuteistojo kaltei, teismo nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais abejoti pagrindo nėra, žalos dydžiai pagrįsti nuosprendyje aptartais įrodymais. Priteistas neturtinės žalos dydis yra realus, nėra aiškiai per didelis.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.