Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-10-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. LMC806539/RŽ51-1540,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinė muitinė 2014-10-15 priėmė nutarimą, kuriuo S. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 148 str. 2 d. 1 900 Lt bauda už tai, kad, 2014-09-24 15.35 val. važiavo nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio N3 kategorijos krovinine transporto priemone DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) magistraliniu keliu A11 Šiauliai – Palanga ir šio kelio 144 km, Šiaulių kryptimi, buvo sustabdytas muitinės pareigūnų. Tuo S. M. pažeidė 2000 m. spalio 12 d. LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (redakcija nuo 2014-07-24) 7 str. 1 d., LR Vyriausybės nutarimo 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčių dydžių mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 2 punktą ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 p. nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M. su padarytu teisės pažeidimu sutinka, tačiau skundu prašo pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-10-15 nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Skunde nurodo, kad šiuo metu gauna mažą atlyginimą, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, 2014-10-13 buvo parduotas iš varžytinių gyvenamasis namas. Esant sudėtingai finansinei situacijai, prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti švelnesnę nuobaudą.

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad su S. M. skundu reikalavimu nesutinka, kadangi S. M., Klaipėdos teritorinėje muitinėje administracinės bylos nagrinėjimo metu su padarytu administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, pateikė 2014-08-04 negyvenamų patalpų nuomos sutartį ir žodžiu nurodė, jog darbo užmokestis 250 Lt, tačiau bylos nagrinėjimo metu apie kreditorinius įsipareigojimus bei apie iš varžytinių parduotą turtą neužsiminė ir jokios pažymos apie savo pajamas nepateikė. Nagrinėjant administracinę bylą nebuvo nustatyta administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda ir tuo remiantis buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta vidutinio dydžio nuobauda – bauda, todėl prašo palikti galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-10-15 priimtą nutarimą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M₃, N₂ ir N₃ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Už ši teisės pažeidimą įtvirtinta administracinė nuobauda – bauda nuo trijų šimtų keturiasdešimt septynių iki septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų (įstatymo redakcija, galiojus iki 2015-01-01numatė baudą nuo 1200 – 2600 Lt).

Teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat neneigia padaręs teisės pažeidimą, tačiau nesutinka su paskirtos baudos dydžiu.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad pagrindu jam paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą yra sunki finansinė padėtis. Sudėtingos turtinės padėties aplinkybė grindžiama tuo, kad 2014-10-13 buvo parduotas iš varžytinių jo ir jo sutuoktinės bendras turtas - gyvenamasis namas, 2015-01-22 antstolis A. Selezniovas areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas – 40 vnt., taip pat pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2014-02 iki 2015-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priskaičiuota ir išmokėta1808, 94 Lt darbo užmokesčio, o UAB „A“ darbo užmokestis už 2014 m. viso sudarė 666, 20 Eur. Teismas, vertindamas S. M. skundo pagrįstumą pastebi, kad nekilnojamojo turto registro išraše yra duomenys tik apie tai, kad antrosios varžytinės 2014-10-03 buvo baigtos, tačiau, kad namas būtų parduotas, tokių duomenų byloje nėra (b. l. 5-6). Be to, skundą pateikęs asmuo gyvenamąją vietą nurodė areštuoto turto adresą, t.y. (duomenys neskelbtini), o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šis turtas nebuvo parduotas. Pažymėtina ir tai, kad A. M. grįsdamas sudėtingą šeimos finansinę padėtį teismui pateikė duomenis tik apie savo pajamas, tačiau byloje jokių duomenų apie sutuoktinės pajamas nėra, nors iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. yra UAB „A“ direktorė. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administraciniu nurodymu buvo suteikta galimybė sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos už ATPK 148 str. 2 d. nurodytą pažeidimą (b. l. 9). Skundą nagrinėjantis teismas pastebi, kad A. M. 2014-07-16 buvo baustas už tos pačios rūšies teisės pažeidimo padarymą (b. l. 13), ką Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai pripažino S. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau iš S. M. skundo matyti ir tai, kad jis pripažįsta šį teisės pažeidimą ir dėl to gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, manytina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. M. paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 148 str. 2 d. sankcijoje, t.y. 347 EUR, kas atitinka 1200 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. M. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-10-15 nutarimą, kuriuo S. M. paskirta administracinė nuobauda – 1900 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pakeisti.

S. M. pagal ATPK 148 straipsnio 2 dalį paskirti 347 Lt (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų) baudą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.