Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-12-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-270-288/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-27
Bylos Nr.
II-270-288/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01854-217-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-270-288/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01854-217-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant skundą padavusiam A. D.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-08-30 nutarimo nepradėti administracinės teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2017-08-30 nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Šalies argumentai

A. D. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2017-08-30 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Skunde nurodė, kad pagal ANK turi būti įvertinti visi N. M. veiksmai įvykio metu. 1. Laikydamas palaidus šunis jis nusižengė Gyvūnų Kauno mieste laikymo taisyklėms. Nesilaikė taisyklių, neužtikrino, kad šuo būtų visą laiką su pavadėliu, tuo sukeldamas pavojų aplinkiniams. Taisyklėse pabrėžiama, kad šuo visą laiką turi būti su pavadėliu, nesvarbu ar jis laipinamas į automobilį ar vedžiojamas. Pažeidė iš karto kelis taisyklių punktus. 13 taisyklių punktas: „Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties“. Taip pat pažeidė ir 18 taisyklių punktą, kuriame nurodoma, kaip gyvūnai turi būti laikomi viešose vietose. 18 punktas. „Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų

mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už

pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami

(vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai

nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra

pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir

kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje

vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.“. Todėl jo reikalavimas šuns šeimininkui patraukti šunis buvo teisėti veiksmai. Trys šunys kurie atbėgo, privertė jį sustoti, nes kitaip būtų tiesiog užvažiavęs ant gyvūno, o šuns savininko teigimas, kad jis bandė spirti į gyvūną yra melagingas, kadangi jis tuo metu dėvėjo batus, kurie prisisega prie pedalų, o norint sustoti ir sustojus nenukristi nuo dviračio, iš pedalų batus reikia išsisegti pasukant kulną išorės kryptimi. Todėl toks veiksmas ir galėjo būti traktuojamas kaip bandymas įspirti, nors tai tiesiog techninis nulipimas nuo dviračio dėvint specialią avalynę. Pabrėžė, kad nagrinėjant jo prašymą nebuvo atsižvelgta į šias taisykles ir nebuvo pritaikyta administracinė atsakomybė už šių taisyklių pažeidimą.

2. Necenzūriniai žodžiai buvo tiesiogiai adresuoti jam, o N. M. veiksmai nebuvo adekvatūs viso įvykio metu. Jis elgėsi agresyviai, artinosi link manęs plūsdamasis, tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kurį jis užfiksavo savo mobiliuoju telefonu, kai suprato, kad jo sveikatai, asmeniniam turtui (dviračiui) gresia pavojus. Savo veiksmais agresyviai artindamasis ir spirdamas jam, bet pataikydamas į dviratį ir jį apgadindamas N. M. pažeidė viešąją tvarką. Dviračiui padaryti pažeidimai buvo akivaizdūs, iki to laiko veikę stabdžiai nebeveikė tinkamai, matomi stabdžių rankenėlės išorės dažų sluoksnio pažeidimai, išorinės dalies cilindro linkimą ir stabdžių skysčio rezervuaro išsihermetinimą rado išardęs vidinę hidraulinių stabdžių rankenėlės dalį apžiūros namuose metu. Nežino kodėl, bet įvykio patikslinimo metu atvykę pareigūnės neprašė parodyti padarytos žalos jo turtui (dviračiui).

3. Taip pat N. M. nesilaikė kelių eismo taisyklių. Važiuodamas atbuline eiga jis bandė nustumti mane su dviračiu. Jo automobilis buvo pastatytas taip, kad vienintelis išvažiavimo

būdas buvo atbulai važiuoti apie 30 metrų link pravažiavimo ir apsisukti, jis pavažiavęs į priekį,

kai baigė filmuoti sustojo, buvo apžergęs dviratį ir išsitraukė telefoną, kad galėtų

pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 apie įvykį su šunimis ir incidentą, kai N. M.

įspyrė jam ir plūdosi necenzūriniais žodžiais. Tuo metu N. M. ir įsirėmė judėdamas

atbulai į jo dviračio galinį ratą su savo automobilio bamperiu, kiek stabtelėjęs, vėl jį

stūmė, jo dviratis vos nepateko po jo galiniu ratu, jis dviratį vos spėjo išgelbėti nuo dar

didesnio visiško sugadinimo jį pervažiuojant, dviratis tuo metu, iš jo objektyvaus vertinimo

pažeidimų nepatyrė. Kaip materialus ir neginčijamas įrodymas mano gali būti panaudotas

garso įrašas iš pokalbio su pagalbos centro operatoriumi, kadangi pokalbio metu Nerijus

Maleckas vis dar važiavo automobiliu atbuline eiga ir jis pranešdamas apie įvykį taip pat

komentavo kas vyksta, kad vairuotojas į jį įsirėmė judėdamas atbuline eiga ir vis dar

važiuoja. Pabrėžė, kad N. M. kaip eismo dalyvis pažeidė kelių eismo taisykles nesilaikant 101 ir 104 punktuose esamų reikalavimų: 101. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. 114. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Savo paaiškinime jis taip pat patvirtino važiavęs ant jo atbuline eiga, tik traktuoja jam naudinga linkme, kad išsisuktų nuo atsakomybės už administracinius nusižengimus. Taip pat aktualu pabrėžti, kad po visko jis buvo išlipęs ir tarėsi su vienu iš praeivių, taip lyg jis būtų specialiai pakišęs dviratį, netgi, kai sustojo, išlipo iš automobilio, pasiėmė to žmogaus telefono numerį ir jis iš vairuotojo N. M. išgirdo pokalbio fragmentus „atlygis“ ir „skolingas neliksiu“. Taip pat svarbu, kad namo kieme šalia laiptinės buvę kiti asmenys, įvykį fiksavo mobilaus telefono vaizdo kamera, viso pastebėjo bent du žmones, kurie filmavo, tikriausiai jie buvo to namo gyventojai iš tos pačios arba gretimos laiptinės. Todėl kaip papildomi ir neginčijami įrodymai galėtų būti jų pateikti vaizdo įrašai, nors nutarime visiškai neužsimenama ar buvo apklausti kaimynai ir nesurinkti jokie įrodymai iš jų.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyrius atsiliepime į skundą nurodo, kad su A. D. skundo argumentais nesutinka.

A. D. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad jis važiavo dviračiu, pribėgo trys šunys ir puolė jį, aplojo. Šeimininko paprašė patraukti šunis, pastarasis išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Pažeidėjas atbulas pradėjo važiuoti, pareiškėjas neleido jam išvažiuoti, pakišdamas savo dviratį. Skambino į BPC dėl pagalbos dėl palaidų šunų. Atvykę pareigūnai įvykio neregistravo, nes nebuvo žala padaryta. Nori, kad pažeidėjas būtų nubaustas už šunų nepriežiūrą, už chuliganiškus veiksmus bei už kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. L. prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir nurodė, kad buvo tikslinamos visos aplinkybės, paimti paaiškinimai. Dėl dviračio rankenėlės žala mažareikšmė. Chuliganizmo nėra. Tarp abiejų pusių asmeniniai santykiai. Pažeidėjas buvo įspėtas pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punktą „Dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio“. Šunys niekam neįkando. Šeimininkas vedė šunis į mašiną. Nepradėjo teisenos apie šunis nutarime išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, nenustačius, kad šunys kam įkando. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą eismo įvykio neužregistravo.

Liudytojas N. M. parodė, įvykis buvo vasarą. Pareiškėjas važiavo dviračiu, buvo su šalmu. Jis tuo metu vedė šuniukus į mašiną, susiruošė važiuoti. Nespėjo įvaryti šuniuko į mašiną, kai pamatęs dviratininką su šalmu, šuo iššokęs iš automobilio prišoko prie dviratininko ir puolė jį. Dviratininkas šunį baksnojo. Davė jam pastabą dėl šunų. Kažką jam nemandagiai atsakė, kad nevažinėtų kur šunys vaikšto. Būtų važiavęs ir išvažiavęs. Šunys tuo metu buvo be pavadėlių. Išeidamas iš namų šunys buvo su pavadėliais, bet gal per anksti lauke atsegė nuo pavadėlių. Nespėjo suvaldyti. Šunys buvo be antsnukių, bet jie maži – biglių veislės, nepriklauso antsnukiai. Apsižodžiavo su pareiškėju. Dviratininkas pradėjo filmuoti, neleido jam išvažiuoti, kišo savo dviratį po mašinos ratais. Išlipęs, davė pastabą. Tas vėl kišo dviratį po ratais. Šiaip ne taip išvažiavo. Specialiai trukdė jam išvažiuoti, maišėsi, pats sulaužė savo dviračio rankenėlę bekišdamas dviratį po ratais. Chuliganiškai jis gatvėje nesielgė. Žmogus jį suerzino, ieškojo priekabių. Nuvažiavęs jau, grįžo, pradėjo filmuoti. Šunys jo neapkandžiojo, tik aplojo. Kažką necenzūriškai jo atžvilgiu pasakė.

Liudytojas R. P. parodė, kad buvo įvykio vietoje. Jį pasitiko pareiškėjas, nurodydamas, kad sužalojimų nepatyrė. Paaiškino, kad važiavo dviračiu ir jį puolė šuniukai. Įvyko konfliktas. Paėmė iš pareiškėjo pareiškimą. Eismo įvykio nenustatė. Dviratis lyg ir nebuvo apgadintas. Kitos transporto priemonės nebuvo. Teritorija nebuvo filmuojama.

Išklausius Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašą, seka tokia informacija, kad ant pareiškėjo užvažiavo su automobiliu. Konfliktinė situacija. Greitoji nereikalinga. Atbulas važiuodamas nuvertė dviratį (duomenys neskelbtini) viskas vyko. Automobilio numeriai (duomenys neskelbtini) Medikų nereikia. Užpuolė palaidi šuniukai, specialiai ant jo važiuoja (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Iš vaizdo medžiagos matyti, kad važiuojantį dviračiu pareiškėją puola šunys, į pastabą šeimininkas necenzūriškai nurodo jam iš čia pasišalinti. Į pareiškėjo paklausimą koks šeimininko vardas, pavardė, nemandagus atsakymas. Pareiškėjo pastaba, kad nesusitvarko su šunimis. Vienas šuo laksto be pavadėlio. Be antsnukio. Pareiškėjas provokuojančiai klausia „gal dar nori mane užpulti?“. Tolėliau stovintis šuo nelodamas įlipa į mašiną, mašina išvažiuoja (b. l. 4).

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 346 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Ši norma yra blanketinė, konkrečiu atveju ji nukreipia į Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15, 19, 25.4 punktus, kuriuose yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareigos užtikrinti, kad gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba gyvūno globėjas privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.

Teisme apklausti nutarimą surašęs pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepradėdami teisenos apie šunis nekonstatavo, kad šuo kam įkando, policijos pareigūnas R. P. teisme nurodė, kad tyrė įvykį tik dėl eismo įvykio, dėl kurio buvo iškviestas, dėl šunų nepriežiūros niekas jam nieko nesakė.

Byloje nustatyta ir tai, kad iš Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio įrašo apie pranešamą galimai padarytą pažeidimą girdėti, kad ant dviračio užvažiavo atbula eiga važiuojantis (duomenys neskelbtini) nuvertė dviratininką. Konfliktinė situacija. Medikų pagalba nereikalinga. Užpuolė palaidi šunys.

Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad šuo be pavadėlio, loja ant dviratininko, į pareikštą pastabą šeimininkas atsako necenzūriniais žodžiais. Toliau stebint vaizdo medžiagą šuo stovi ramiai , nepuola ir neloja. Pats pareiškėjas provokuoja pažeidėją. Pagrindinis akcentas, dėmesys nukreiptas į nepagarbų pažeidėjo atsakymą, į jo norą išvažiuoti. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad dėl šuns užpuolimo pareiškėjas nepatyrė žalos. Nustatytomis aplinkybėmis konstatuota, kad šunys viešoje vieptoje nebuvo palikti be priežiūros, o buvo laipinami į automobilį. Šuns savininko tyčios nėra.

Iš pateikto nutarimo matyti, kad tiriant įvykio aplinkybes, konstatuota, iš A. D. žodžių, kad jam važiuojant dviračiu link jo lodami atbėgo trys biglių veislės šunys, sudrausminus šeimininką, pastarasis pradėjo plūsti pareiškėją necenzūriniais žodžiais, bet šunis pasišaukė ir sulaipino į automobilį. Nutarimu konstatuota, kad negauta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų taip pat materialinių įrodymų apie tai, kad buvo vartojami necenzūriniai žodžiai ar gestai viešoje vietoje, įžeidžiamai kimbama prie žmonių, ar kitais tyčiniais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį , todėl nenustatyta administracinio nusižengimo požymių numatytų ANK 481 straipsnyje. Taip pat negauta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad tyčiniais veiksmais buvo sugadintas svetimas turtas.( policijos medžiaga b. l. 1).

Iš nutarimo matyti, kad vadovaujantis LR Policijos įstatymo 23 straipsnio 1punktu“ Dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio“ N. M. 2017-08-23 oficialiai buvo įspėtas.

Kad būtų pažeista viešoji tvarka ir kelių eismo taisyklių pažeidimas byloje nesurinkta įrodymų. Visa šių įrodymų visuma rodo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pakankamai įsigilinus į įvykio aplinkybes ir padarius surinktų įrodymų visumą atitinkančią išvadą, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-08-30 nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, o A. D. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Liuba Kymantienė