Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2A-460-524/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2A-460-524/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
Atsakovas
R. A. R., R.
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“
Trečiasis asmuo
Skuodo rajono savivaldybė
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-460-524/2009

Teisėjas H. A. Markavičius Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 121.21. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės atstovams Viliutei Mockuvienei, adv. Vidui Peikšteniui, atsakovei R. A. R., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. A. R. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“ ieškinį atsakovei R. A. R., trečiasis asmuo Skuodo rajono savivaldybė, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1020,48 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Nurodo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m. balandžio nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2007 m. birželio – už šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą, todėl prašo priteisti susidariusią skolą.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės priteisė 335,32 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją, 237,84 Lt skolos už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir 198,60 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų ieškovei, 283,50 Lt bylinėjimosi ir 6,25 Lt pašto išlaidų valstybei. Išanalizavęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog nors atsakovės butas atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, ji privalo mokėti jai tenkančią dalį šilumos, suvartotos bendrojo naudojimo patalpose. Konstatavo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų sudėtinė dalis yra bendroji inžinerinė įranga, kiekvieno buto savininkas yra šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturtis, todėl privalo mokėti už jų priežiūrą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. A. R. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteisė 335,32 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją namo bendro naudojimo patalpoms šildyti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 335,32 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nors ieškovė tokio reikalavimo nereiškė. Pažymi, kad namo savininkai nesvarstė ir nesprendė klausimo dėl pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymo, todėl teismas nustatydamas, jog 16 procentų suvartotos šilumos energijos dalis skiriama bendro naudojimo patalpoms šildyti, pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias namo butų savininkų teisę spręsti klausimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo ir valdymo teise.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė nurodo, jog ji nesutinka mokėti 335, 32 Lt už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą 2006-2007 m., 2007-2008 m. šildymo sezono metu, nes toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas ir kiekvienais metais yra nurodomas skirtingas viso namo bendras plotas. Tačiau atsakovės pozicija pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme yra neparemta įrodymais. Civilinėje byloje svarbu nustatyti iškelto ginčo esmę tam, kad būtų galima teisingai nustatyti, ar šalių turimos subjektinės teisės gali būti ginamos jų pasirinktu būdu. Civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo institutas nustato būdus ir priemones, kaip realizuoti civilines teises ir vykdyti pareigas. Tačiau analizuojant CK 1.138 str. prasmę darytina išvada, kad subjektinės teisės gynimo ribos priklauso nuo konkrečios ginamos teisės ir jos pažeidimo pobūdžio, todėl šioje byloje būtina nustatyti atsakovės turimos subjektinės teisės ribas tam, kad būtų nustatyta, ar ši subjektinė teisė gali būti ginama jos pasirinktu būdu. Civilinėje byloje šalys pačios nustato jos nagrinėjimo ribas, teikdamos teismui savo procesinius dokumentus, paaiškinimus, vykdydamos procesines teises ir pareigas, todėl įvertinus ieškovės ieškinį, kuriame nurodytas jo pagrindas ir dalykas, darytina išvada, jog apeliacinio skundo motyvas dėl ieškinio ribų peržengimo yra nepagrįstas. Visų pirma bylos medžiaga įrodo, kad ieškinys atsakovei buvo pareikštas dėl skolos už suvartotą šilumos energiją ir nustačius, jog atsakovė yra atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos, ieškovei buvo pasiūlyta paruošti du skolos skaičiavimo variantus, t.y. kiek jai atsakovė yra skolinga konstatavus atsijungimą teisėtą ir kiek skolinga, jeigu atsijungimas būtų pripažintas neteisėtu (t.1, b. l. 180-182). Tai, kad pirminė skolos suma visada buvo skaičiuojama su bendrųjų patalpų šildymo išlaidomis įrodo ieškovo dublikas, t.y. pateiktas po atsakovės atsiliepimo, kuriame prašoma iššifruoti skolą ( t.1, b. l. 16). Todėl nustačius viso iškelto ginčo esmę, darytina išvada, kad šioje byloje buvo iškeltas ginčas dėl visos atsakovės skolos ieškovei, todėl negalima pripažinti, kad šios skolos sudėtinės dalys yra naujas ieškinio reikalavimas, kurio pagrindas ir dalykas yra kitas.

LR šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui už jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos šildyti gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpoms 2006–2007, 2007–2008 metų šildymo sezonais, taigi pagrįstai susidariusią skolą iš atsakovės priteisė ieškovui. CPK 178 str. yra išdėstytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, kurios įpareigoja atsakovę šioje byloje teikti įrodymus įrodyti aplinkybėms, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Tačiau atsakovė savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Visų pirma iš atsakovės paaiškinimo nustatyta, kad jos daugiabutį namą administruoja gyventojų išrinktas įgaliotinis, kuris teikia visus duomenis ieškovei, nurodo namo plotą. Atsakovė šią aplinkybę pripažino ir su tokia tvarka sutinka. Iš šalių paaiškinimo nustatyta, kad apeliaciniame skunde minimam namo bendro ploto pasikeitimui įtakos turėjo įstiklinti balkonai. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, pavedusi šio namo administravimą įgaliotiniui, sutiko su nustatyta namo administravimo tvarka. Byloje nėra duomenų, kad ji ginčytų įgaliotinio veiksmus, o skirtingo namo ploto duomenų pateikimas yra jo veiksmų rezultatas. Atsakovė pripažįsta, kad jos gyvenamajam namui yra taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 210.2.4 p.), t. y. visų daugiabučio namo vartotojų butai ir bendrojo naudojimo patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos, per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, tačiau neigia aplinkybę, jog namo gyventojai buvo nusprendę dėl namo bendrųjų patalpų šildymo. Pagal CK 4.75 str. nuostatas daugiabučio namo gyventojai turi teisę nuspręsti dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, taip pat dėl išlaidų pasidalijimo už bendrai daugiabutyje suvartotą šilumos kiekį ir bylos medžiaga įrodo, kad tokia tvarka buvo nustatyta pavedant šią funkciją atlikti namo įgaliotiniui. Mokesčio už patalpų šildymą skaičiavimo bendras būdas yra toks, kad pagal namo įvade įrengto šilumos skaitiklio rodmenis apskaičiuotas šilumos kiekis paskirstomas tarp patalpų proporcingai jų plotui. Todėl atsakovei nenuginčijus pateikto namo ploto dydžio ginčo laikotarpiu, nėra įstatyme nustatyto pagrindo padaryti išvadą, jog šie duomenys neteisingi. Atsakovės argumentas, jog ji rūsiu nesinaudoja, nėra pagrindas šią ieškinio dalį atmesti.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasRimvida Zubernienė