Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. (S. B.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. birželio 21 d. apie 3.30 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį „Lexus SC 430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. prašo panaikinti teismų nutartis ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Prašyme teigiama, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai ATPK 7 straipsnio 1–3 dalių pažeidimai, 256, 257 straipsnių pažeidimai.

Teismai savo išvadas grindė vien spėjimais ir prielaidomis, nes S. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už tai, ką padarė, bet už tai, ką galėjo padaryti. Teismai rėmėsi specialisto J. M. Paliulio parodymais, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme, po jo pavartojimo, didėja maždaug pusvalandį laiko, o po to, jei alkoholis daugiau nebevartojamas, jo koncentracija pradeda mažėti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šis specialistas paaiškino, kad alkoholio koncentracija S. B. organizme vairavimo metu galėjo būti nuo 0,47 iki 0,54 promilės. Tačiau specialistas taip pat nurodė, kad darant prielaidą, jog kraujo ėmimo metu alkoholio koncentracija buvo didžiausia, S. B. vairuojant automobilį alkoholio koncentracija jo organizme galėjo būti ir mažesnė nei nustatyta. Taigi S. B. girtumo laipsnis jokiais leistinais įrodymais nenustatytas. Manymas, kad alkoholio koncentracija asmens organizme kurį laiką, prieš kraujo tyrimą, galėjo būti mažesnė ar didesnė, gali būti grindžiamas tik spėjimu ar prielaida, kurie nėra nei patikimi duomenys, nei leistini įrodymai, todėl negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas nenuginčijamai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. S. B. administracinės atsakomybės sąlygos įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatytos, o grįstos prielaida, jog S. B. organizme vairavimo metu galėjo būti didesnė nei 0,40 promilės alkoholio koncentracija, nors ir nebuvo jokio objektyvaus ryšio tarp byloje esančių duomenų ir tokių prielaidomis grįstų teismų išvadų. Specialisto J. M. Paliulio parodymai objektyviai nėra ir negali būti tas įrodymas, kuris tiesiogiai ir nenuginčijamai patvirtintų, jog S. B. organizme vairavimo metu buvo daugiau nei 0,40 promilės alkoholio koncentracija. Specialistas apibūdina alkoholio veikimo žmogaus organizme „mechanizmą“, pagal kurį alkoholio koncentracija praėjus tam tikram laikui po alkoholio vartojimo galėjo būti arba didesnė arba mažesnė, tačiau neįrodo, ar alkoholio koncentracija konkrečiu atveju buvo mažesnė ar didesnė, taip pat neaišku, kokiu dydžiu mažesnė ar didesnė.

Prašyme atnaujinti bylą teigiama, kad teismams konstatavus, jog specialisto išvada Nr. T-A 572912(01) nėra laikytina įrodymu, nes joje užfiksuoti duomenys (0,42 promilės) gauti neteisėtai, t. y. su metrologiškai nepatikrinta įranga, vienintelis leistinas įrodymas, kuriuo galima vadovautis sprendžiant dėl S. B. blaivumo (neblaivumo) yra medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 837, kuriuo S. B. 4.00 val. nustatytas 0,40 promilės girtumas, o 4.20 val. – 0,28 promilės, kuris neviršija leistinų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodytų ribų ir neužtraukia administracinės atsakomybės.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad neblaivumo laipsnis turi būti nustatytas, o ne nuspėtas; įstatymas nenumato, jog administracinės atsakomybės taikymo pagrindas galėtų būti grindžiamas spėjimu ar prielaida. Be to, pažymima, kad S. B., priešingai negu teigiama nutarime ir nutartyje, jokiais savo veiksmais nevengė blaivumo patikrinimo, tą patvirtina ir ATPK protokolo turinys, kuriame toks pažeidimas nenurodytas.

Taigi byloje nėra jokių objektyvių, leistinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti nenuginčijamą išvadą, jog S. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jo neblaivumas buvo didesnis negu 0,40 promilės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmestinas.

Dėl ATPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu

Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjant jo bylą buvo esmingai pažeisti ATPK 256, 257 straipsniai, kad jis buvo nubaustas remiantis tik prielaidomis ir spėjimais, nes objektyvių leistinų įrodymų byloje nėra.

ATPK 256 straipsnis reglamentuoja, kas yra įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje, o ATPK 257 straipsnis įtvirtina esmines įrodymų vertinimo taisykles. Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje įtvirtina, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Išnagrinėjus bylą pagal prašymą, nenustatyta, kad teismai būtų rėmęsi neleistinais įrodymais.

Nagrinėdamas S. B. bylą apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pažeidėjo kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje esančio pažeidimo grindžiama tokiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno V. Šimonio tarnybiniu pranešimu, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 837, specialisto M. J. Paliulio parodymais bei kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, išvardydamas bylos įrodymus, nurodė ir specialisto išvadą dėl kraujo tyrimų alkoholio kiekiui nustatyti, pagal kurią S. B. kraujyje buvo rasta 0.42 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, kad šios išvados rezultatai yra nurodomi ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 837, kuriuo kaip įrodymu remiasi tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismas. S. B. prašyme akcentuoja specialisto parodymus, juos kritikuoja kaip prielaidas, tačiau pažymėtina, kad iš teismų sprendimų ir bylos duomenų akivaizdu, jog S. B. padarytas administracinės teisės pažeidimas nustatytas ne tik šio specialisto parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis. Taigi teismai, nustatydami pažeidimo sudėties požymius S. B. veiksmuose, esminių įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė, savo sprendimus pagrindė pakankamai išsamiais motyvais. Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad priimti teismų sprendimai iš esmės yra teisingi. Teismai, remdamiesi bylos duomenų visumos vertinimu bei vidiniu įsitikinimu, priėmė teisingas išvadas dėl veikos teisinio vertinimo.

Pareiškėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą bei apygardos teismo nutartį ir bylą nutraukti, tačiau nenustačius, kad teismai būtų padarę esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, tenkinti tokį prašymą arba pagal prašyme išdėstytus argumentus pakeisti teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. (S. B.) prašymą atnaujinti bylą.