Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-630-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
1S-630-317/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-630-317/2016
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02627-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldas Gražys, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 93-170 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. P.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams su 40 MGL bauda. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį dėl bausmių bendrinimo ir D. P. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo trejiems metams bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrino su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, bei D. P. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti D. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. spalio 21 d. iki 2012 m. spalio 23 d. (2 paras).

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014 m. gruodžio 9 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 7 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2016 m. kovo 10 d. – 1 metai 8 mėnesiai 17 dienų.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad D. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką sumažėjo nuo 26 iki 24 balų, padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia tikėtis nenusikalstamo jo elgesio ateityje, todėl vienbalsiai, septyniems Komisijos nariams balsavus „už“, nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė D. P. skundą dėl Komisijos 2016 m. kovo 14 d. nutarimo, konstatuodamas, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, D. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė sprendimą visiškai neįsigilinęs į bylos medžiagą. Pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip žema, jis daro pažangą ją mažindamas, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi, dirba, socialiniai ryšiai su šeimos nariais tvirti. Pripažįsta, kad bausmės atlikimo pradžioje jis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau drausminė nuobauda už tai jam nebuvo paskirta, be to, vėliau jis buvo vieną kartą paskatintas. Teigia, kad priteistus civilinius ieškinius dengia pagal galimybes iš gaunamo darbo užmokesčio. Akcentuoja, kad jam nuo 2015 m. gruodžio 14 d. yra suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų. Išėjęs laisvę ketina gyventi kartu su tėvais, teigia, kad bus priimtas į darbą, dėl ko atsiras ir didesnės galimybės padengti civilinius ieškinius. Deklaruoja, kad laisvės atėmimo metu pilnai suvokė savo kaltę, veiksmų neleistinumą ir pasekmes dėl padaryto nusikaltimo, todėl mano, kad bausmės tikslai yra pasiekti ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. skundas atmestinas.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama 24 balais, kas rodo žemą riziką, tačiau net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis iš tiesų savo elgesį koreguoja teigiama linkme, jo elgesys gerėja, ką patvirtina Komisijos nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, D. P. bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai, t. y. vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo svarstytas drausmės komisijoje. Nepaisant to, kad jam už šį pažeidimą nebuvo paskirta drausminė nuobauda, tai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Juolab, kad 2015 m. vasario 6 d. D. P. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos trys priemonės, tarp kurių – „nepažeidinėti nustatytos tvarkos taisyklių“. Tokia šios priemonės formuluotė nesiejama su galiojančių nuobaudų turėjimu, todėl ta aplinkybė, kad jis vis dėlto 2015 m. liepos 9 d. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, rodo, jog jis ne visiškai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad vis dar išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Tai taip pat leidžia abejoti nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kita vertus, nors skunde nuteistasis deklaruoja pilnai pripažįstantis kaltę dėl nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, suvokė savo veiksmų neleistinumą ir pasekmes, tačiau tiek iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio, tiek iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pilnai savo kaltės nesuvokia (nuteisimo metu apskritai neigė kaltę). Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad mokosi, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Priešingai, socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad jis pataisos namuose nesimokė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija mano, kad nuteistasis nėra pakankamai nuoširdus ir yra linkęs šiek tiek manipuliuoti, siekdamas jam palankaus sprendimo. Šiame kontekste abejonių teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo teiginiai apie įsidarbinimo galimybę laisvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. I. pateiktas 2015 m. rugpjūčio 7 d. pranešimas Nr. 15/3 apie galimybę įdarbinti D. P. pardavimų vadybininko pareigose, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis nuo 2015 m. balandžio 15 d. šioje bendrovėje nėra apdraustųjų darbuotojų. Tai rodo, kad įmonė realiai nevykdo jokios veiklos ir labai abejotina, ar į darbą priimtų nuteistąjį.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, švelninti D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas jau šiuo metu, taikant lygtinį paleidimą, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad D. P. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas Gražys