Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui P.V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikinėjami per antstolių kontorą, tačiau nuvykus nustatytu atsakovo galimai gyvenamosios vietos adresu, niekas neatidarė durų. Antstoliui susisiekus su atsakovu telefonu, pastarasis, sužinojęs, kad jam norima įteikti procesinius dokumentus, toliau bendrauti atsisakė (b.l. 21). Atsakovui P. V. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 37, 43). Atsakovas teismui nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nenurodė priežasčių, dėl kurių į teismo posėdį neatvyko, todėl atsakovo nedalyvavimą teismo posėdyje teismas laiko nepateisintu. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 str., 246 str. 2 d.).

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė teismui paaiškino, jog gyvenant šeimoje, atsakovas labai dažnai būdavo girtas ir smurtaudavo prieš ją ir jų dukrą, namuose keldavo skandalus. Ieškovė nurodė, kad noras santuoką nutraukti buvo kilęs ir anksčiau, tačiau atsakovas labai prašė jam atleisti, todėl ieškovė nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo elgesys nesikeitė, jis ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, smurtavo šeimoje. Ieškovė nurodė, jog dabar atsakovas gyvena atskirai, nes prieš penkerius metus išėjo iš ieškovės nuomojamojo buto. Ieškovė teismo posėdyje prašė tik santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priteisti jai žyminį mokestį bei advokatams sumokėtus pinigus už teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Dėl santuokos nutraukimo.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė G. V. ir atsakovas P. V. santuoką sudarė 1991-09-28 Vilniaus m. CMS (įrašo Nr. 4095) (b.l. 1). Santuokos metu susilaukė dukters D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pilnametė (b.l. 6). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas prieš penkerius metus išėjo iš namų ir nuo tada visiškai nesirūpina šeima, nepadeda ieškovei nei finansiškai, nei moraliai, neprisideda prie šeimos gerovės kūrimo. Ieškovės teigimu, iš kart po santuokos sukūrimo sutuoktinis pradėjo išgėrinėti, o išgėręs pradėdavo prieš ieškovę naudoti psichologinį ir fizinį smurtą – be pagrindo kabinėtis, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, stumdyti, tampyti. Šalims išsikėlus iš atsakovo motinos buto ir pradėjus gyventi atskirai, padėtis negerėjo, atsakovas ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, smurtavo šeimoje prieš ieškovę ir jų dukrą. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė, kadangi teismui nepateikė atsiliepimo, juo labiau, neatvyko į teismo posėdį (be pateisinamų priežasčių) ir neišdėstė savo teiginių. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio – nepagarbos ieškovei ir šeimai, nesirūpinimo šeima, moralinės bei materialinės paramos neteikimo, šeimoje nebeliko pagarbos, supratimo bei pasitikėjimo. Teismas daro išvadą, jog tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, nesuderinami su įstatymo numatytomis sutuoktinio pareigomis ir tai patvirtina atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris pažeidė CK 3.26 str., 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

Atsakovui neginčijus nuo kada sutuoktiniai gyvena atskirai, teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2009 metų sausio mėnesio (CPK 186, 187 str. str.).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė – V. (CK 3.69 str.1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymas jam nereikalingas, prašė nenustatyti išlaikymo ir ieškovei. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas tenkina ieškovės prašymą ir nenustato ieškovei išlaikymo. Ieškovei reikalaujant tik nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, teismas neturtinės žalos priteisimo klausimu nepasisako (CK 3.70 str. 2 d.).

Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.).

Dėl turto padalijimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog turtas – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistruotas G. V. vardu, todėl šis nekilnojamasis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir yra nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (b.l. 5). Taip pat ieškovė pateikė teismui 1000 Lt pinigų kvitą, apmokėtą už advokato suteiktą teisinę pagalbą (dokumentų surašymą) (b.l. 15) bei 60,50 Lt mokestį už antstolio procesinių dokumentų įteikimo paslaugą (b.l. 21). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas išlaidas.

Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1204,50 bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 1991 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 4095 tarp G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. V., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – V..

Priteisti iš atsakovo P. V., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1204,50 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturis litus, penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.