- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- II-437-929/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Advokatai
- Nikolajus Kuznecovas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Nikolajui Kuznecovui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-116037325-17,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Vilniaus AVPK KPV) Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas V. T. 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-116037325-17, kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 str. 3 d. už tai, kad jis, 2017 m. liepos 20 d., 09.49 val., Vilniuje, Stepono Batoro g. – Mildos g. į kitą važiuojamosios dalies pusę bėgo vietoje, kur yra skiriamoji juosta, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį keliu važiavusiam automobiliui, buvo jo partrenktas ir sužalotas, eismo įvykio metu taip pat buvo apgadintas automobilis. V. K. paskirta nuobauda – 50 eurų dydžio bauda.
Šalies argumentai
V. K. atstovas advokatas Nikolajus Kuznecovas pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-116037325-17, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą ištirti nustatyta tvarka bei patraukti kaltus asmenis atsakomybėn. Skundas motyvuojamas tuo, kad, V. K. padaryta politrauma, kuri, pagal teismo medicinos specialisto parodymus, atitinka sukaus sveikatos sutrikdymo mastą, o tai ne administracinio nusižengimo normos dalis. Todėl pareiškėjo nuomone, tyrėjas privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. atitinkamą dalį ir tik surinkęs pakankamai medžiagos, spręsti dėl asmenų, dalyvavusių eismo įvykyje atsakomybės. Taip pat pareiškėjui abejones kelia specialisto išvada, nes specialistas ištyrė nežinomo asmens kraują, kuris buvo paimtas liepos 20 d., o pristatytas ekspertui liepos 21 d., kurio siuntime buvo nurodyta „V. K.“, tuo tarpu nukentėjusiojo vardas ir pavardė skiriasi – jis yra V. K.. Taip pat, pareiškėjo nuomone, tyrimas buvo atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, nepakankamai išaiškintos aplinkybės, ar pati automobilio vairuotoja nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Nebuvo patikrinti vairuotojos parodymai, nenustatyta, ar įvykį matė kokie nors liudytojai. Nebuvo nustatyta ar įvykio vietoje nebuvo videokontrolės įrangos, nors kelių šimtų metrų nuotolyje yra degalinė, kurioje vaizdo kameros yra.
Atsiliepimas
Vilniaus AVPK KPV atsiliepimu į V. K. skundą prašo jo skundo netenkinti. Institucija atsiliepime nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 3 d. pradedamas asmens, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė pats nukentėjęs pėsčiasis V. K., kuris kirto kelio važiuojamąją dalį vietoje kur tai daryti draudžiama, t. y. kur yra skiriamoji juosta (KET punktas 48.1.). Šis KET punktas numato vieninteles išimtis, kai skiriamoji juosta yra pėsčiųjų perėjoje arba sankryžoje. Šiuo atveju, pėsčiasis buvo partrenktas ne pėsčiųjų perėjoje ir ne sankryžoje. Išbėgdamas į kelio važiuojamąją dalį ant S. Batoro g. tilto, vietoje kur kelio važiuojamojoje dalyje yra skiriamoji juosta, pėsčiasis V. K. sudarė netikėtą kliūtį keliu važiavusiai ir vietoje, kur pėstiesiems kirsti kelią draudžiama, to nesitikėjusiajai vairuotojai B. P.. Tai pat pažymima, kad toje kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, maksimalus leistinas transporto priemonių važiavimo greitis yra 70 km/h. Važiuojant tokiu greičiu, pailgėja stabdymo ir transporto priemonės sustojimo kelias, lyginant su stabdymo ir sustojimo keliu, važiuojant įprastu maksimaliu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu. Tai, kad pėsčiasis V. K. bėgo per kelią, jis pats patvirtina jo paties pasirašytame paaiškinime, kur nurodyta, kad „<...> nutariau pereiti per Stepono Batoro g, užėjau ant tilto virš Mildos g. ir pradėjau bėgti per gatvę.“ Apie tai, kad jis įsitikino, jog nėra artėjančių transporto priemonių, V. K. net nemini.
Dėl klaidingo V. K. vardo ir pavardės nurodymo biologinės terpės siuntime institucija pažymi, kad kadangi pėsčiasis jokių dokumentų su savimi neturėjo, todėl galima daryti prielaidą, kad med. personalas biologinės terpės siuntime, ant mėgintuvėlio su krauju ir ant paties voko surašė pėsčiojo duomenis taip, kaip pats pėsčiasis juos jiems sudiktavo. Specialisto išvadoje Nr. T-A 7404/2017 (01) kaip tyrimo pagrindas nurodyta Vilniaus apskrities VPK KP V tyrėjo J. K. siuntimas, o tyrimo objektas - nežinomo asmens kraujas, paimtas 2017-07-20 10.35 val., gautas 2017-07-21.
Dėl pareiškėjo argumento, kad nebuvo nustatyta, ar įvykio vietoje nebuvo videokontrolės įrangos, institucijos nuomone, toks pareiškimas yra nepagrįstas, kadangi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūri eismo įvykio vietą ir, nustatę, kad vieta yra filmuojama, apie tai pažymi savo tarnybiniame pranešime. Šiuo atveju kelio atkarpa, kurioje įvyko pėsčiojo V. K. partrenkimas, yra nefilmuojama, todėl apie tai patrulių tarnybiniame pranešime nėra pažymėta.
Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas V. K. atžvilgiu nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jokio pagrindo šį nutarimą panaikinti nėra.
Teismo posėdyje skundą padavusio asmens atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atvykus patrulių tarnybai buvo nustatyta, jog V. K. nukentėjo labai sunkiai, jis buvo vežamas į ligoninę. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad automobilis dešiniu sparnu partrenkė pėsčiąjį. Pėsčiasis, krisdamas ant automobilio, galva ir petimi, sudaužė stiklą. V. K. buvo partrenktas viduryje kelio, kuris yra pakankamai platus, t.y. tiltas virš Stepono Batoro kelio. KET 87 punktas, sako, kad jei nėra arti, t. y. matomame atstume, sankryžos ar perėjos, įsitikinus, kad nėra arti važiuojančių transporto priemonių, leidžiama pėsčiajam kelią kirsti stačiu kampu. Nukentėjusysis apie įvykį nieko nepamena. Vairuotoja teikia abejingą paaiškinimą, kad žmogus stovėjo, pradėjo bėgti, todėl ji nespėjo sureaguoti ir jį partrenkė. Tačiau tame ruože yra apribotas greitis, pėsčiasis partrenktas kelio viduryje, kuris yra pakankamai platus, keturių eilių. Ant stiklo yra pėsčiojo atžyma tiek galvos, tiek peties. Kelia vairuotojos paaiškinimas abejonių. Nustatyta prerogatyva, kad esant nusikaltimo požymiams pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjęs gavo daugybinę politraumą. Tik ikiteisminio tyrimo metu galima surinkti visus įrodymus. Prašo nutarimą panaikinti. Pats protokolas surašytas nedalyvaujant nukentėjusiam, neaišku, ar nutarimas ir protokolas jam buvo įteiktas. Nutarimą gavo nukentėjusiojo giminaičiai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
V. K. nubaustas už tai, kad jis į kitą važiuojamosios dalies pusę bėgo vietoje, kur yra skiriamoji juosta, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, tokiu būdu jis sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį keliu važiavusiam automobiliui, buvo jo partrenktas ir sužalotas, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 str. 3 d. ir Vilniaus apskrities VPK KVP 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. K. už šį nusižengimą paskirta nuobauda – 50 eurų dydžio bauda.
V. K. kaltė padarius ANK 428 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą grindžiama šiais byloje surinktais įrodymais:
2017 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad apie 09:49 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį S. Batoro – Mildos g., kuriame nukentėjo pėsčiasis. Atvykus minėtu adresu, rado po eismo įvykio apgadintą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir partrenktą pėsčiąjį. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, bet rišliai kalbėti negalėjo, asmens dokumentų pas jį nerasta. Jis išvežtas į VRUL. VW vairuotoja B. P. paaiškino, kad važiuodama S. Batoro g. link Rudens g. antra eismo juosta, ant viaduko virš Mildos g., pastebėjo jai iš dešinės į kelią išėjusį pėsčiąjį, kuris jai privažiavus arčiau, pradėjo bėgti per kelią. Vairuotoja, siekdama išvengti susidūrimo, stabdė, bet išvengti susidūrimo nepavyko. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčiasis ir buvo apgadintas automobilis. Įvykio vietoje patikrintas vairuotojos blaivumas, nustatyta 0,0 promilės (b. l. 14).
2017 m. liepos 20 d. eismo įvykio vietos S. Batoro g. plane pavaizduotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis maždaug viduryje viaduko virš Mildos gatvės. Iš plano matyti, kad automobilis judėjo S. Batoro gatve, viaduku, kryptimi link Rudens g., važiavo antra eismo juosta. Plane taip pat pavaizduoti po eismo įvykio ant kelio ir kelkraščio esantys objektai – pėsčiojo batai, šukė (bamperio dalis), alaus butelis ir kraujo žymės (b. l. 17).
Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio, automobilio pozicija sutampa su nubraižyta eismo įvykio vietos plane, matyti automobilio apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinys žibintas, kapotas ir priekinis stiklas dešinėje pusėje, taip pat užfiksuoti kiti plane įvardinti objektai (b. l. 18-19).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 20).
2017 m. liepos 20 d. B. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji 2017 m. liepos 20 d., maždaug 10.50 val. vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo S. Batoro gatve, link stoties. Buvo giedra, saulėta, asfaltas sausas. S. Batoro g. dvi eismo juostos, ji važiavo kaire eismo juosta. Jos greitis buvo apie 75 km/h. Įvykis įvyko ant viaduko, kur S. Batoro g. susikerta su Mildos g., šalia yra degalinė Baltic Petroleum. Pėstysis stovėjo dešinėje pusėje ir nežadėjo eiti, bet jai prisiartinus, pradėjo bėgti link jos, ji bandė sustoti, bet pėstysis buvo labai arti ir praktiškai užšoko jai ant mašinos. Susidūrimo išvengti niekaip negalėjo (b. l. 21).
2017 m. rugpjūčio 31 d. V. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. liepos 20 d., apie 9.50 val., jis išlipo iš autobuso Nr. 37 stotelėje, kurios pavadinimo neatsimena. Toliau norėjo važiuoti į Naują Vilnią, todėl nutarė pereiti per Stepono Batoro g. ir pradėjo bėgti per gatvę. Daugiau nieko neatsimena, atsipeikėjo, kai jau buvo Lazdynų ligoninėje (b. l. 24).
2017 m. rugpjūčio 24 d. specialisto paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjęs jam pateiktus V. K., gim. (duomenys neskelbtini), medicininius dokumentus ir gydymo stacionare ligos istoriją, ir susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad V. K. nustatyta daugybiniai dubens kaulų: abiejų gaktikaulių, abiejų šakų ir kryžkaulio kairės masės lūžiai, kairio šlaunikaulio kaklo ir dešiniojo blauzdikaulio kūno viršutinės dalies bei šeivikaulio galvos ir stuburo juosmens penkto slankstelio kairės pusės skersinės ataugos lūžiai, šlaplės plyšimas, didelės plėštinės kairės šlaunies ir blauzdos žaizdos bei daugybiniai veido nubrozdinimai. Sužalojimas visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti smūginiais kietu buku ir briaunas turinčių daiktų poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Tai galėjo būti padaryta aptariamo eismo įvykio metu (b. l. 26).
Vilniaus aps. VPK KPV 2017 m. liepos 20 d. siuntime į medicininę apžiūrą nurodyta, kad siunčiamas nežinomo asmens (partrenkto pėsčiojo adresu Vilniaus Stepono Batoro g.) į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę neblaivumui (girtumui) ir (ar) apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Pėsčiasis pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą 2017 m. liepos 20 d., apie 10.30 val. (b. l. 27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7404/2017(01) nurodyta, kad nežinomo asmens kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 20 d., 10.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,02 promilės etilo alkoholio. Biologinės terpės siuntime ant voko, vakuuminio mėgintuvėlio su krauju etiketėje parašyta „V. K.“ (b. l. 28).
Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai yra pakankami V. K. padaryto administracinio nusižengimo fakto konstatavimui.
V. K. atstovas teismo posėdyje prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimą nubausti V. K. vadovaudamasis KET 87 p., kuris, atstovo teigimu, tais atvejais, kai matomame atstume nėra sankryžos ar perėjos, leidžia pėsčiajam kirsti kelią stačiu kampu. Pažymėtina, kad KET 87 punkte yra numatyta, kad signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, taigi, šis KET punktas apskritai nėra susijęs su nagrinėjama situacija. Manytina, kad V. K. atstovas turėjo omenyje KET 42 punktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, pėstiesiems leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Tačiau KET 48.1. punkte numatyta, kad pėstiesiems draudžiama eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas).
Analizuojant byloje esantį eismo įvykio vietos planą bei jos nuotraukas, matyti, kad eismo įvykis įvyko S. Batoro g. ant viaduko, vedančio virš Mildos gatvės. Iš nuotraukų nustatyta, kad viaduko šaligatvis yra atskirtas nuo važiuojamosios dalies betoniniu atitvaru, o priešingos krypties eismo juostos yra atskirtos skiriamosiomis juostomis ir tarp jų einančia salele su veja. Matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos, kurios pagal KET 48.1. punktą numatytos kaip išimtys, nėra. Darytina išvada, kad šioje kelio atkarpoje pagal KET 48.1. punkto reikalavimus yra imperatyviai draudžiama pėstiesiems apskritai išeiti į važiuojamąją dalį, todėl šioje situacijoje KET 42 punkte numatytas leidimas negali būti taikomas. Visgi pažymėtina, kad net jeigu ir būtų leistina šioje vietoje pėstiesiems išeiti į važiuojamąją dalį, KET 42 punkte numatytas reikalavimas pėstiesiems prieš einant įsitikinti, kad eiti yra saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, kad kelias eismo įvykio vietoje yra tiesus, matomumas į abi puses eismo įvykio vietoje yra geras. Nėra jokių kliūčių, kurios galėtų trukdyti pėsčiajam, prieš einant į kitą kelio pusę, matyti transporto priemonių judėjimą ir įsitikinti, kad pereinant gatvę nebus trukdoma keliu judantiems automobiliams. V. K. 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašytiniame paaiškinime nenurodė, kad jis, prieš bėgdamas per S. Batoro gatvę, įsitikino, kad tai daryti yra saugu, nors tokią galimybę pėsčiasis neabejotinai turėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad pėsčiasis V. K. perėjo S. Batoro gatvę toje vietoje, kur pėstiesiems draudžiama išeiti į važiuojamąją dalį, o taip pat prieš eidamas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nebus trukdoma keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Taip jis pažeidė KET 42 punkto ir 48.1. punkto reikalavimus. Būtent šie KET punktų pažeidimai yra nustatyti ir skundžiamame nutarime, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 428 str. 3 d.
Pagal ANK 428 str. 3 d. administracinė atsakomybė numatyta, be kita ko, ir už važiuojamosios dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, kai dėl šio KET pažeidimo buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Todėl svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens padaryto KET pažeidimo ir ANK 428 str. 3 d. dispozicijoje numatytų padarinių. Šiuo atveju, byloje surinkti įrodymai pavirtina, kad būtent V. K. padarytas KET pažeidimas – ėjimas kelio važiuojamąja dalimi, kur pėstiesiems eiti draudžiama, buvo pagrindinė eismo įvykio (ir dėl jo kilusių padarinių, t. y. transporto priemonės apgadinimo) sąlyga. V. K. atstovo skundo argumentas, kad priimant nutarimą nebuvo išaiškintos aplinkybės, ar pati automobilio vairuotoja nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą. Šiame nutarime išspręstas ne vairuotojos B. P., o V. K. kaltės bei atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą klausimas. Nagrinėjamoje situacijoje V. K. partrenkęs automobilis važiavo ten, kur pagal KET automobiliams važiuoti leidžiama, o pėstiesiems eiti imperatyviai draudžiama. Todėl automobilio vairuotoja, net ir pamačiusi prie kelio stovintį pėsčiąjį, neprivalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, nes ji turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog V. K. nepažeis KET, neišbėgs į kelią ir nesudarys jos vairuojamam automobiliui kliūties. Jeigu V. K. būtų laikęsis KET reikalavimų, susidūrimo su automobiliu nebūtų įvykę ir automobilis nebūtų apgadintas. Taigi, tarp V. K. padarytų KET 42 ir 48.1. punkto reikalavimų pažeidimo ir dėl to kilusių padarinių – automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo – yra būtinasis priežastinis ryšys, todėl V. K. veiksmuose yra ANK 428 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Iš to darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo V. K. nubaustas pagal ANK 428 str. 3 d., yra priimtas pagrįstai.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skunde nurodo, kad turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. atitinkamą dalį dėl galimai B. P. padarytos nusikalstamos veikos ir tik tada sprendžiama dėl eismo įvykyje dalyvavusių asmenų atsakomybės. Pagal teismų praktiką, nustačius, kad dviejų ar daugiau eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, jie visi (esant ir kitiems nusikaltimo ar administracinio nusižengimo sudėties požymiams, taip pat ir kaltei) gali būti traukiami atsakomybėn. Tačiau nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai, ištyrę eismo įvykio aplinkybes, padarė išvadą, kad eismo įvykį sukėlė būtent pėsčiasis V. K.. Pažymėtina, kad teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojanti institucija. Nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas negali įpareigoti ikiteisminio tyrimo subjektus pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Nukentėjęs nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos asmuo ar jo atstovas turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat apskųsti priimtą procesinį sprendimą BPK nustatyta tvarka. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas automobilio vairuotojos B. P. atžvilgiu, tai nešalintų V. K. atsakomybės dėl padarytų KET pažeidimų, kadangi, kaip jau minėta, teismui pagal turimus bylos duomenis nekyla jokių abejonių, kad V. K. padarė ANK 428 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą, dėl kurio ir yra priimtas šis nutarimas.
Dėl skundo argumento, kad galimai buvo ištirtas ne to asmens kraujas, nes biologinės terpės siuntime klaidingai nurodytas V. K. vardas, teismas sutinka su atsiliepime nurodytais argumentais, kad kadangi pėsčiasis jokių dokumentų su savimi neturėjo, neatmestina, kad medicinos personalas biologinės terpės siuntime, ant mėgintuvėlio su krauju ir ant paties voko surašė pėsčiojo duomenis taip, kaip pats pėsčiasis juos jiems sudiktavo. 2017 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pėsčiasis „buvo sąmoningas, bet rišliai kalbėti negalėjo, dokumentų pas jį nerasta“, o 2017 m. liepos 20 d. siuntime į medicininę apžiūrą nurodyta, kad siunčiamas „nežinomas asmuo (partrenktas pėsčiasis, adresu Vilnius Stepono Batoro g.) į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“. Specialisto išvadoje Nr. T-A 7404/2017(01), kaip tyrimo pagrindas nurodytas minėtas 2017 m. liepos 20 d. siuntimas, o tyrimo objektas - nežinomo asmens kraujas, paimtas 2017-07-20 10.35 val., gautas 2017-07-21. Įvertinus visas šias aplinkybes, akivaizdu, kad visuose šiuose dokumentuose kalbama apie tą patį asmenį, kuris vėliau tyrimo metu identifikuotas kaip V. K.. Šiuo atveju klaidingas asmens vardo užrašymas biologinės terpės siuntime nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad buvo ištirtas būtent V. K. kraujas. Kartu pažymėtina, asmens apsvaigimas nuo alkoholio nėra būtinas ANK 428 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis, todėl net ir neįrodžius, kad V. K. buvo neblaivus, tai savaime nebūtų pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą.
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-116037325-17 yra teisėtas ir pagrįstas, V. K. kaltė padarius ANK 428 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, todėl naikinti minėto nutarimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d.-
nutaria:
Netenkinti V. K. skundo dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-116037325-17 ir nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.