Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruojasi (duomenys neskelbtini) užimtumo centre, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2015 m. spalio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio – 225,96 Eur pinigine bauda, bauda išieškota, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. turėdamas tyčią apgaulės būdu gauti vartojimo kreditą iš „Bigbank AS“ filialo, 2019 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 23 d., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris pasiūlė padėti apgaulės būdu gauti vartojimo kreditą iš „Bigbank AS“ filialo ir A. M. davė pasirašyti melagingą dokumentą apie 2017 m. sausio 3 d. A. M. vardu su įmone „X.“ sudarytą darbo sutartį, kurioje A. M. pasirašė žinodamas, kad šioje įmonėje niekada nedirbo ir pasirašytą melagingą darbo sutartį grąžino savo bendrininkui, kad pateiktų „Bigbank AS“, kuris patvirtintų vartojimo kredito suteikimą, tokiu būdu A. M. pagamino netikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

A. M. siekdamas apgaulės būdu gauti vartojimo kreditą iš „Bigbank AS“ filialo, 2019 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 23 d., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris pasiūlė padėti apgaulės būdu gauti vartojimo kreditą iš „Bigbank AS“ filialo ir A. M. davė pasirašyti melagingą dokumentą apie 2017 m. sausio 3 d. A. M. vardu su įmone „X.“ sudarytą darbo sutartį, kurioje A. M. pasirašė grafoje ties savo vardu ir pavarde žinodamas, kad šioje įmonėje niekada nedirbo, ir pasirašytą melagingą darbo sutartį grąžino savo bendrininkui, kad pateiktų „Bigbank AS“ darbuotojui, kuris patvirtintų vartojimo kredito suteikimą. Po to A. M. nenustatyto bendrininko nurodymu 2019 m. sausio 25 d. atvyko į „Š“ skyrių adresu (duomenys neskelbtini), kur pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 1900352/15au, kurios pagrindu „Bigbank AS“ filialas pervedė 9624,64 eurų kreditą (suteiktas 10000 eurų kreditas, iš kurio iš karto išskaičiuotas sutarties sudarymo mokestis - 375,36 eurų) į A. M. priklausančią AB „Swedabnk“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais A. M. apgaulės būdu „Bigbank AS“ filialui padarė 10 000 eurų turtinę žalą ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. kaltę pripažino. Nurodė, kad 2019 metais jam buvo reikalingi pinigai, nes planavo išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Lietuvoje tuo metu nedirbo, todėl neturėjo galimybės gauti paskolos. Gauti paskolą jam padėjo iš matymo pažįstamas asmuo vardu E.. E. jam sakė, kad turi pažinčių „Bigbank AS“, tačiau kredito gavimui būtina pateikti duomenis, kad jis (A. M.) dirba. E. jis atidavė savo paso kopiją bei po kurio laiko E. automobilyje pasirašė jam pateiktą dokumentą - darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad jis dirba įmonėje „X“. Pasirašydamas darbo sutartį suprato, kad šis dokumentas netikras, nes šioje įmonėje nedirbo. Toliau visus reikalus dėl paskolos tvarkė E., kuris jam sukūrė elektroninį paštą bei liepė nurodytu laiku iš šio pašto į „Bigbank AS“ nusiųsti patvirtinimą dėl paskolos gavimo. Buvo sutarta, kad paskola bus 10 000 eurų dydžio. Po to E. jam liepė nueiti į „P“ ir pasirašyti vartojimo kredito sutartį dėl paskolos gavimo iš „Bigbank AS“. Kai pinigai buvo pervesti į jo banko sąskaitą, E. juos išgrynino. Jam į (duomenys neskelbtini) atvežė 6 500 eurų, kiti pinigai liko pas E.. Su gautais pinigais išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur juos išleido. Jo vardu paimta paskola negrąžinta. Šiuo metu neturi galimybės jos grąžinti, nes niekur nedirba.

Įtariamasis A. M. apklaustas pagal Europos tyrimo orderį (duomenys neskelbtini) pareigūnų parodė, kad neigia įvykdęs nusikaltimą. Jis nėra suklastojęs jokių dokumentų ir ketina grąžinti paskolą, kurią paėmė 2019 metų sausio mėnesį. Padedamas motinos jis gaus informaciją, į kurį „Big Bank“ banko sąskaitos numerį jis turi grąžinti pinigus. Apie tai jie kalbėjosi. Jis nežino, kiek pinigų yra skolingas. Paskolos jam prireikė persikėlimui į (duomenys neskelbtini) 2019 metų kovo mėnesį. Jo klausiama, ar jis norėtų pateikti išsamią informaciją apie paskolą iš „Big Bank“. Jis atsako, kad neįvykdė jokio nusikaltimo, neturi ko slėpti ir gali atsakyti į policijos klausimus. Į (duomenys neskelbtini) jis atvyko 2019 m. kovo 7 d. Nuo 2019 m. kovo iki 2019 metų pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini) ir statė tiltą. 2020 metais jis pateko į avariją ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Taip pat jis atliko įvairius darbus statybose, uogavo ir grybavo. Jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo klausiama, kur ir kaip jis užpildė paskolos paraišką? Dėl paskolos jis kreipėsi internetu. Jo klausiama, iš kur jis gavo įmonės „X.“ darbo sutarties formas, kurias jis užpildė, ar buvo kitų žmonių, kurie tai padarė jo vardu? Jis gavo pasiūlymą iš draugo sudaryti melagingą darbo sutartį su „X.“. Draugo vardas V., bet jis nežino jo pavardės. Su juo susipažino Anglijoje 2018 metų gruodžio mėnesį per savo draugą S.. S. pavardė yra J.. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Kalbant apie V., jis nežino, kur gyvena ar dirba. Jis yra sutikęs V. ir S. kartu. Jis niekada nedirbo įmonėje „X.“, todėl ir pripažįsta, kad darbo sutartis yra netikra. Kur ir kada jis pateikė suklastotą AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ? Kalbant apie AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą jo vardu, tai viską sutvarkė V.. Jis prisipažįsta, kad iš tikrųjų turi banko sąskaitą AB „Swedbank“, kurią savo vardu atidarė 2018 metais. Jis niekada nematė banko išrašo, kurį V. pateikė 2019 metų sausio mėnesį, turinio, kuris turėjo būti pagrindas paskolai iš „Big Bank Ltd.“ gauti. Jis neturėjo pagrindo nagrinėti iš V. gautą informaciją. Jis gavo į rankas visus dokumentus iš V.. Iš V. jis gavo daug popierių. V. juos perdavė jam gatvėje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuriame tuo metu gyveno. Jis gavo visus dokumentus iš V. likus kelioms dienoms iki 2019 m. sausio 23 d. Jo klausiama, kas ėmėsi iniciatyvos imti paskolą iš „Big Bank AB“. Jis atsako, kad pats to norėjo. Niekas kitas. Bet būtent V. padėjo jam pateikti reikiamus dokumentus. Jis sako, kad iš „Big Bank“ pasiskolino 7000 eurų. Jam praneša, kad akto aprašyme yra informacija, kad jis kreipėsi dėl 15 000 eurų. Jis sako, kad tai yra tiesa. Bet jam buvo išmokėta 7000 eurų. Jo klausiama, kieno nurodymu 2019 m. sausio 25 d. 19:45 val. jis penkis kartus išsigrynino bankomate (adresas (duomenys neskelbtini)) iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), viso 9 500 eurų (pervestus iš „Bigbank AS“)? Jis atsako, kad jam reikėjo pinigų. Be kita ko, jis buvo skolingas V. 1000 eurų. Be to, jis nusipirko automobilį ir dar šiek tiek pinigų panaudojo kitoms reikmėms. Jis buvo skolingas tik V.. Jam praneša, kad jis anksčiau teigė gavęs 7000 eurų paskolą iš „Big Bank“, tačiau pripažįsta, kad greičiausiai suklydo. Teisinga suma yra 9 500 eurų. Koks buvo jo paties (A.) paskolos atlygis/dalis? Jis sako, kad jo paskolos dalis buvo apie 7000 eurų. Iš šios sumos buvo nurodytos išlaidos automobiliui ir bilietams į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) jis atvyko 2019 m. kovo 7 d. Jo klausiama, ar jis žinojo, kad apgaulės būdu sudaro paskolos sutartį su „Bigbank AS“, pateikdamas suklastotus dokumentus (darbo sutartį ir banko išrašą)? Jis nedalyvavo klastojant reikiamus dokumentus. Jis pasitikėjo V.. Jis tiki, kad nenusikalto, nes ketina grąžinti pinigus. A. M. neatpažino pateiktų asmenų iš nuotraukų : A. G., A. K., A. N., A. Ž., B. Š., E. S., K. G., K. M., M. Č., N. Š., T. Š., G. G. (t1 b.l. 163-173).

Papildomai apklaustas įtariamasis A. M. parodė, kad 2019 m. yra paėmęs paskolą iš „Bigbank“. Tai vienintelė jo imta paskola. Paėmė 10 000 Eur. Pats paraiškos nepildė. Viskas vyko per pažįstamą. Jam sakė, kad reikia susitikimo ir jis per video pasakė, kad sutinka imti paskolą. Neatsimena, kokia tai buvo programėlė, kuria sakė, kad sutinka imti paskolą. Iš jo telefono jungėsi į tą programėlę. Reikėjo savo asmens kodą suvesti, dar ten kažką. Kažką dar patvirtinti reikėjo suvedus savo „bank ID“. Ten pora eurų, ar vieną eurą, rodos, reikėjo siųsti. Vieną kartą, po to antrą kartą. Asmuo, kurį įvardina „Jis“ tai pažįstamas iš Anglijos, N.. Jis supažindino su V., V., kaip ten vardas, kažkas tokio, iš „V“ raidės. Nei N., nei to kito pavardės nežino, žino tik, kad N. „F.“ vadino. Su juo susipažino prieš daug metų, (duomenys neskelbtini), o po to susitiko Anglijoje. Jis jam pasiūlė. Jam neaiškino, kaip reikės paimti paskolą, kokių dokumentų reiks, tik su tuo „V.“ suvedė. Porą kartų su „V.“ susitiko (duomenys neskelbtini). Jis nufotografavo jo pasą. Kodėl sutiko, nežino, pasitikėjo duodamas duomenis. Jis internete www. Bigbank“ pats nieko nepildė, nežino kokie dokumentai buvo pateikti. Jis tik nunešė N. pažįstamo, to iš „V“ raidės, duotus dokumentus į „P“. Ten buvo dokumentai, jei neklysta, kad dirbo Anglijoj ar kažkas tokio, galėjo būti darbo sutartis. Įmonės neatsimena. Nėra nei toje įmonėje dirbęs, nei oficialiai Anglijoje. Turbūt tik tokie dokumentai buvo, banko sąskaitos išklotinės prie tų dokumentų nematė. Darbo sutarties blanke gal ir pasirašė, gal ir ne, kažkokius parašus dėjo. Neatsimena, kokiu adresu buvo „P“, su tuo vyru susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ ir nunešė į „P“ jo duotus dokumentus. V. sakė, reiks paduoti dokumentus pašte ir pasirašyti. Neatsimena, ar pašte paliko tuos dokumentus, ar atidavė jam atgal. Tas žmogus buvo atvažiavęs su pilka BMW mašina, valstybinių numerių neatsimena. Jį gali apibūdinti kaip drūtą, apie 100 kg, trumpai kirptą, jis visų susitikimų metų (jų buvo gal 3) buvo vienas. Neįtarė, kad tai nusikalstama veika, jam sakė, kad čia per banko, per pažįstamus, kad viskas legaliai. Sakė nebijot, viskas tvarkoj. Buvo sutarę, kad iš „Big bank“ paskolos turės atiduoti 1000 eurų jam. Jis 6000 eurų paėmė. Prieš tai sakė, kad 10 000 eurų paimta, bet žino, kad „Big bankas“ jam pervedė 9 640 eurų, bet jis po to jau iš to vyro net savo banko kortelės neatgavo. Banko kortelę V. davė kai pasirašė kredito sutartį, jam pasakė PIN kodą, juo pasitikėjo. V. sakė, kad jis nuims pinigus, taip bus greičiau. V. 6000 eurų jam atvežė grynais į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad pasiima sau 1000 eurų. Po to prie savo el. banko nesijungė, nematė, kokios sumos buvo pervestos, kiek pinigų buvo išgryninta, tuo metu nemokėjo naršyti el. banke. Pinigus išleido (duomenys neskelbtini), reikėjo namus iš karto nuomotis, užstatui. Pasitaiso, ne V., o E. tas asmuo, kuris padėjo paimti paskolą. N. supažindino su tuo E.. Šiuo metu N., turbūt Anglijoj, E. kaip dingo, taip dingo, daugiau jo nematė. Pasiūlymų rasti žmonių, kurie paimtų paskolą, negavo. Dėl ko minėjo V., tai susipainiojo, ne V.. Patikslina, kad paskolą paimti tikrai padėjo E.. Motina sakė, kad iš „Big bank“ ateidavo laiškai dėl paskolos mokėjimo, bet jis laiškų nepaėmė. Prašė motinos atsiųsti laiškus, bet ji sakė, kad nebeturi, išmetė ar kažkas tokio. Imdamas paskolą suvokė, kad ją turės grąžinti. Galvojo grąžinti, bet su „Bigbank“ nesusisiekė. Tarpininkavo, dokumentus paruošė bankui, kortelę iš jo paėmė, pinigus atvežė E. (t.2 b.l. 63-64).

Papildomai apklaustas įtariamasis A. M. parodė, kad paskutinį kartą įtariamuoju buvo apklaustas 2024 m. balandžio 30 d. nuotoliniu būdu. Maždaug prieš 2 savaites jam paskambino mama D. ir pasakė, kad jo ieškojo policija. Jis nieko nežinojo, kad jam reikia atvykti ar kitaip susisiekti su policijos pareigūnais. Prieš maždaug 2 savaites, kada jam pasakė mama, kad policija jo ieško, jis pradėjo žiūrėti el. laiškus savo el. pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) ir rado 2024 m. rugsėjo 17 d. tyrėjos laišką, kad su ja susisiektų. Anksčiau šio laiško nematė. 2025 m. sausio 21 d. radęs el. laišką iškart susisiekė su tyrėja el. paštu. Parašė, kad gali atvykti už poros savaičių, nes tuo metu bus Lietuvoje. Parašė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir nurodė savo telefono numerį. Kad paskelbta jo paieška, nežinojo. Šiandien lėktuvu atskrido iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Grįžo savaitę anksčiau nei planavo. (duomenys neskelbtini) jam buvo surašytas išsiuntimas iš šalies, nes neturėjo darbo (duomenys neskelbtini) ir nebuvo paruoštas naujas kontraktas. Vilniaus oro uoste jį sulaikė pasienio pareigūnai ir pristatė policijos pareigūnai į komisariatą. Gyvens mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kol kas naudosis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau planuoja pasikeisti telefono numerį į lietuvišką. Naudosis el. paštu (duomenys neskelbtini). Pasižada nesislapstyti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kviečiamas atvyks (t.2 b.l. 83-86).

Papildomai apklaustas įtariamasis A. M. į klausimą kokiu tikslu reikėjo sudaryti melagingą darbo sutartį su „X“? atsakė, manė, kad sudaro ne melagingą sutartį. Nes jam buvo pasakyta: „A. čia reikia pasirašyti“ Jam buvo paduota angliška darbo sutartis. Pasakė, kad su ja gaus paskolą be problemų. Jis suvokė, kad tai melaginga darbo sutartis, nes tokioje įmonėje niekada nedirbo ir nesiruošė dirbti. Jį įtikino E., N., su kuriuo susipažino dirbdamas Anglijoje. E. sėdėdamas „BMW“ automobilio vairuotojo vietoje padavė jam dokumentus ir tušinuką, sakė pasirašyti. Sakė, kad viską tvarko pažįstami, todėl paskolą gaus ir nebus problemų jokių. Tuo metu oficialiai Lietuvoje nedirbo daug metų, ruošėsi į (duomenys neskelbtini). Pats dėl paskolos nebuvo kreipęsis anksčiau.

Į klausimą, kuo pasireiškė darbo sutarties su „X“ melagingumas (kas šioje sutartyje buvo nurodyta melagingai)? A. M. atsakė, kad sutarties visos neskaitė, nes nebuvo laiko. Jam sutartis buvo paduota tik pasirašyti. Ji buvo parašyta angliškai. Anglų kalbą jis moka, kad suprasti esmę ir susikalbėti. Pasirašęs sutartį atidavė ją atgal E. ir jis su kitu vyru, buvusiu kartu, (kurio nei vardo nei pavardės nežino) išvažiavo. Sutarčiai pasirašyti buvo susitikę PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adreso nepamena, tikslios datos ir valandos taip pat negali atsiminti.

Į klausimą, ar jis pats matė melagingą darbo sutartį su „X“ ? Jeigu taip, tai kur ir kada ? A. M. atsakė, kad matė melagingą darbo sutartį sėdėdamas E. „BMW“ automobilyje, kai ją pasirašė ir atidavė E..

Į klausimą, ar melagingoje sutartyje su „X“ buvo įrašyti jo anketiniai duomenys ( pvz. vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo metai, tel. numeris, adresas, el. paštas ir kt.) Jeigu taip, kodėl ? Ar šioje sutartyje jis pats pasirašė? A. M. atsakė, kad jei neklysta, vardas ir pavardė jau buvo užrašyta, atspausdinta kompiuteriu. Kitų savo duomenų netikrino, nematė. Ją pasirašė savo ranka ant šios sutarties prie savo vardo ir pavardės.

Į klausimą, ar ši melaginga darbo sutartis su „X“ buvo pateikta „Bigbank AS“ kreditui gauti ? Jeigu taip, kas, kur, kad (kokiu būdu) šią sutartį pateikė „Bigbank AS“ ? A. M. atsakė, kad jam neaiškino, kur su jo parašu ant darbo sutarties toliau E. kreipsis. Jis pats šios sutarties į „P“ nenešė. Ėjo į „P“ tik pasirašyti kredito sutarties. Kas ją pateikė „Big bank“, jis nežino.

Į klausimą ar be melagingos darbo sutarties su „X“ pateikimo „Bigbank AS“ jis būtų gavęs iš „Bigbank AS“ vartojimo kreditą? A. M. atsakė, kad nežino. Jis nėra kreipęsis, bet Lietuvoje oficialiai ilgai nedirbo, tik (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai paėmė kreditą su melaginga sutartimi, jis ruošėsi vykti vėl dirbti į (duomenys neskelbtini), bet ten nedirbo.

Į klausimą, ar be melagingos darbo sutarties su „X“ dar buvo pateikti kokie nors dokumentai „Bigbank AS“ ? Jeigu taip, tai kokie, kas ir kokiu būdu juos pateikė „Bigbank AS“? A. M. atsakė, kad E. (jis buvo vienas) prie degalinės, kurios pavadinimo nepamena, (duomenys neskelbtini). Ten jis E. padavė savo pasą, kurį E. nusifotografavo ir jam grąžino. Ką E. darė su jo paso kopija, jis nežino. Jis sakė, kad dokumento nuotraukos reikės bankui, sakė, kad užpildys paraišką. Kokiu būdu, E. jam neaiškino, o jis neklausė. Juo pasitikėjo, bet tik dėl to, kad reikėjo pinigų. Aptarė su E., kad jis pildys paraišką 7 000 eurų. Jam iš to turėjo likti 6500, likusius paimti turėjo jis. Tačiau paėmus kreditą jam liko 5 000 eurų. E. po kredito paėmimo tik padavė pinigų ir dingo pats. E. nesakė, kaip pildys paraišką - internetu ar kitu būdu.

Į klausimą ar jis 2019 m. sausio 25 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 1900352/15au ? A. M. atsakė, kad taip. Jis pasirašė pats, savo ranka, buvo vienas „P“.

Į klausimą ar vartojimo kredito sutartyje Nr. 1900352/15au nurodyti teisingi jo anketiniai duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, sąskaitos numeris, el. paštas, adresas? Kas šiuos jo anketinius duomenis nurodė pašto darbuotojai ? A. M. atsakė, kad jam atėjus pasirašyti kredito sutarties visi jo duomenys jau buvo. Jų nediktavo ir netikrino. Juos pateikė E., jis jam buvo sukūręs elektroninį paštą. Dabar negali atsiminti kokį. E. sakė, kad iš šio pašto reikės patvirtinti bankui duomenis dėl paskolos. E. žinojo jo duomenis ir telefono numerį. Prieš pasirašant paskolą E. jam paskambino ir liepė atlikti vieno cento mokėjimą iš jo AB „Swedbank“ sąskaitos. Ją atsidarė prieš imant kreditą, nes lietuviškos sąskaitos neturėjo. Prisijungęs atliko mokėjimą. Duomenis, kur atlikti mokėjimą, nepamena kaip, atsiuntė, kalbėjo telefonu.

Į klausimą kas pašto darbuotojai, surašiusiai vartojimo kredito sutartį Nr. 1900352/15au, nurodė imamo vartojimo kredito sumą 10 000 eurų? A. M. atsakė, kad nežino, kas nurodė. Iš pradžių su E. kalbėjo tik apie 7 000 eurų.

Į klausimą, ar pašto darbuotoja jam išaiškino suteikiamo vartojimo kredito paėmimo, grąžinimo, kasmėnesinių įmokų mokėjimo sąlygas ? A. M. atsakė, kad banko darbuotoja padavusi kredito sutartį išaiškino mokėjimo grafiką ir pasakė palūkanas. Suvokė, kad reiks grąžinti, bet negrąžino. Kodėl - nežino.

Į klausimą, kodėl jis nemokėjo kasmėnesinių įmokų „Big bank AS“? A. M. atsakė, kad neturėjo pinigų, todėl ir nemokėjo. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo pajamų, bet nesiaiškino, kur mokėti skolą „Big bank AS “.

Į klausimą, ar 2019 m. sausio 25 d. pasirašydamas vartojimo kredito sutartį Nr. 1900352/15au, kur nors dirbo? Jeigu ne, tai ar apie tai sakė pašto darbuotojai (ar pašto darbuotoja klausė, kur jis dirba)? A. M. atsakė, kad jis nedirbo. Tik ruošėsi išvažiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini), sutarties ir kontrakto darbo dar neturėjo. Tik planavo vykti ir ieškojo darbo. Darbuotojai apie tai, kad nedirba, nieko nesakė, ji neklausė to.

Į klausimą, ar 2019 m. sausio 25 d. į pašto skyrių jis buvo atėjęs vienas? Jeigu ne vienas, tai kas dar buvo su juo pasirašant vartojimo kredito sutartį? A. M. atsakė, kad jis vienas atėjo į skyrių ir pasirašė ant kredito sutarties.

Į klausimą, ar jis pats pildė paraišką vartojimo kreditui gauti? Jeigu ne, kas užpildė paraišką vartojimo kreditui gauti ir kokius dokumentus pateikė prie užpildytos paraiškos? A. M. atsakė, kad pildė E.. Kaip tai darė, nežino, nes nesigilino. Jie buvo sutarę, kad jis pildys.

Į klausimą, kodėl per video jis turėjo duoti sutikimą, kad ima vartojimo kreditą? Ar tuo metu jis nurodė sumą, kurią nori gauti? A. M. atsakė, kad jam reikėjo kažkur patvirtinti, kad jis A. M. ir ima paskolą, bet iš kur jis nežino, E. liepė taip padaryti, dar prieš 1 cento pavedimą, apie kurį kalbėjo anksčiau.

Į klausimą, kodėl jis nurodė būtent 10 000 eurų kredito sumą, o ne didesnę, ar mažesnę? A. M. atsakė, kad nežino. Jie tarėsi dėl 7 000 eurų. Kai pasirašinėjo kredito sutartį „P“, nežiūrėjo, kokia duodama suma, tiesiog pasirašė.

Gailisi, kad žinodamas, kad darbo sutartis melaginga, ant jos pasirašė ir sutiko, kad ji būtų pateikta bankui imant paskolą. Pinigus, gautus iš „Big bank“ išleido pragyvenimui. E. su jo žinia pateikė „Big bank“ dokumentus. Pažada per savaitę susisiekti su „Big bank“ dėl skolos grąžinimo, nori susitaikyti byloje (t. 2 b.l. 102-104).

Papildomai apklaustas įtariamasis A. M. parodė, kad parašas ant darbo sutarties, kurią apklausos metu parodė tyrėja, yra ne jo. Šią darbo sutartį matė. Suprato, kad tai darbo sutartis. Ją gavo automobilyje iš E.. Ant tokios sutarties pasirašinėjo ties savo vardu ir pavarde, bet ne ant sutarties lapo, kurį jam parodė tyrėja. Daro prielaidą, kad, galimai buvo dar viena tokia pati sutartis atspausdinta, ant jos ir pasirašė. Ji buvo identiška dabar apklausoje parodytai. Apklausiamas 2020 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų ir 2021 m. lapkričio 16 d. Lietuvos tyrėjos nurodė, kad pateiktos anglų kalba darbo sutarties nepasirašė, kad tai ne jo parašas, ir tą patį tvirtina dabar, bet ant identiškos sutarties jis yra pasirašinėjęs ir dokumentus grąžinęs E.. Iš pradžių nesakė, kad E. davė pasirašyti dokumentus, nes neprisiminė to. Nebuvo E. skolingas pinigų, jokių 1000 eurų. Pats nesikreipė į banką ar kredito įstaigą paskolai gauti, nes tuo metu niekur nedirbo. Galvojo per E. gaus paskolą be kliūčių ir didesnę sumą. Kadangi E. sakė, kad viską gali paprastai sutvarkyti, paruošti dokumentus, kad žino, ko reikia paskolai gauti ir turi banke pažįstamų. Sutiko, kad E. po paskolos paėmimo atiteks 1 000 eurų už tarpininkavimą. E. pats juos pasiėmė, kai bankas pervedė į jo sąskaitą. Banko kortelę buvo davęs E., pasakė jam PIN kodą, kortelėje nebuvo jo asmeninių pinigų, todėl ramia galva davė kortelę ir tikėjosi gauti pinigus, kai „Big bankas“ perves į sąskaitą. Tarėsi, kad E. juos išgrynins ir paduos jam. Kortelę padavė po to, kai pasirašė jo automobilyje dokumentus, jei neklysta. E. pradžioje sakė gal 7 000 eurų imti paskolos, vėliau ta suma, kaip supranta, padidėjo iki 10 000 eurų, kodėl davė bankas daugiau, jis nesigilino. Iš 10 000 gavo 5 500 eurų, 1 500 eurų pasiėmė E., neaiškino, kodėl daugiau paėmė, o ne 1000 eurų, kaip tarėsi už tarpininkavimą. Gavęs pinigus nieko nenusipirko, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), pinigų reikėjo pragyvenimui, nuomai, ten įsidarbino ir pradirbo 4 metus oficialiai. Imdamas kreditą suprato, kad kreditas jo vardu, taip iš pradžių kalbėjo su E., kuris sakė, kad kreditas jo vardu, tai jo reikalas ir grąžinti jį. Jis suvokė, kad turės grąžinti ir suvokė, kad pateikus netikrą sutartį bankas duoda jam kreditą. Negrąžino, nes nežinojo, kur pervesti pinigus, kažkur pametė kredito mokėjimų plano lapą ir sąskaitas. Tai pat neturėjo iš pradžių pinigų jam apmokėti. Žinojo ir suprato, kad darbo sutartis su „X“ melaginga ir bus pateikta bankui, sutiko su tuo, kadangi E. sakė, kad bankui pateiks darbo kontraktą, kad jis „tipo“ dirba įmonėje. Niekada minėtoje įmonėje nedirbo. Neklausė, iš kur sutartis. Jam sakė, kad bankui reikia tokių duomenų, kad duotų kreditą. O pinigų jam reikėjo išvykimui į (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad E. bankui teiks dar kokius duomenis ar dokumentus, nėra matęs banko sąskaitos išrašo. E. pasakė, kad „padarysim“ paskolą ir jis gaus iš banko pinigų, o E. už tai paims 1 000 eurų, už tarpininkavimą. Jis sakė, kad banke turi pažįstamą. Konkrečiai su kuo jis tarsis ir ką darys, daug neaiškino. Jis žinojo, kad jis niekur nedirba, tai E. pasakė pats. E. pasakė, kad paruoš dokumentus, kurie reikalingi bankui, pačiam šiais dokumentais nereikėjo rūpintis. Jis suprato, kad bankui E. pateiks netikrus dokumentus, ir vis tiek pasirašė kredito sutartį. Jis norėjo gauti pinigų ir važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini), o tada galvoti, ką daryti su paskola. Suprato, kad paskolų davimo sistema yra „apeinama“, suklastojami dokumentai, arba jų netikrinama, kad jie neteisingi, kadangi kredito nedirbančiam niekas nesuteiktų. Galvojo, kad E. pažįstamas duos kreditą, galvojo, kad pateikta netikra darbo sutartis nebus patikrinta ir kažkoks pažįstamas tiesiog patvirtins, kad kreditą jam galima duoti. Manė, kad čia nekaltas sukčiavimas (t.2 b.l. 109).

Papildomai apklaustas įtariamasis A. M. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį kaltu visiškai prisipažįsta. Jis tvirtina anksčiau duotus savo parodymus. Jis norėjo gauti iš „Bigbank“ kreditą tam, kad galėtų išvažiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini). Jis norėjo mokėti kreditą ir ketino jį grąžinti, tačiau neturėjo pakankamai pinigų. Dabar kreditą planuoja grąžinti, susirado darbą. Telefonu susisiekė su „Bigbank“ ir pranešė apie savo norą padengti kreditą, atstovas nurodė, kad bankas nori, kad būtų pervesta pusė kredito sumos iš karto, tuomet galės kalbėtis dėl susitaikymo. Kol kas tokių pinigų jis neturi. Jis manė, kad E. draugas, dirbantis banke (kaip jam buvo sakoma), gali padėti sprendžiant klausimą dėl kredito suteikimo. Kadangi tuo metu jis pats nedirbo, joks bankas kredito nebūtų suteikęs, jei kreiptųsi pats. Manė, kad E. draugas tiesiog netikrins bankui pateiktų dokumentų ir suteiks kreditą. Manė, kad jis svarsto šiuos klausimus, suteikti arba ne kreditą. Jis pats žinojo, kad kreditas išduotas jo vardu ir kreditą turės grąžinti jis pats, todėl ir pasirašė pats ant kredito sutarties. A. B. ir R. B. nepažįsta, jam šios pavardės visiškai negirdėtos. Jiems piniginių pervedimų niekada neatliko (t. 2 b.l. 115-117 ).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14929-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. iš paskolas teikiančios bendrovės „BigBank“ AS, apgaulės būdu, pateikiant suklastotus dokumentus, buvo pagrobta apie 300 000 eurų. 2019 m. gegužės 21 d. „BigBank“ AS su papildomu pareiškimu kreipėsi dėl S. V., A. M. ir S. K. galimai analogišku būdu padarytų nusikalstamų veikų (t. 1 b.l. 58-60).

2024 m. liepos 19 d. priimtas nutarimas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14929-14 į atskirą tyrimą atskirti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00516-24 dėl įtariamojo A. M. padarytų nusikalstamų veikų (t.1 b.l. 1-3).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad nuo 2014 metų iki 2022 metų dirbo „Š“ įkurtame skyriuje „P“ (duomenys neskelbtini). „P“ skyrius teikė finansines paslaugas: atsiskaitymai, paskolos ir draudimai. Dirbo su daug finansinių partnerių: „Big bank“, „SBlizingas“, „Moki lizingas“, „Citadele bankas“, „SMS kredit“, „Vivus“. Su „Blender“ tuo metu nedirbo. Asmeniui atvykus į skyrių gauti paskolą, pirmiausia paprašydavo pateikti asmens dokumentą, tikrindavo dokumento galiojimą ir ar jį pateikė tas pats asmuo, kuris ir kreipiasi dėl paskolos. Tuomet atitinkamoje sistemoje kartu su klientu (tai yra jam atsakinėjant į jos užduodamus klausimus) užpildydavo paraišką. Po to paraišką turėdavo patvirtinti klientas, tai buvo ir sutikimas, kad įmonė, iš kurios jis nori gauti paskolą, turi teisę tikrinti jo duomenis. Tuomet sistemoje matydavo pasiūlymą konkrečiam klientui, arba atsirasdavo nuoroda, kad neužtenka duomenų sprendimui priimti (su „Big bank“ dažniausiai taip būdavo). Asmenys, kurie dirba užsienyje, galėjo gauti tik ilgalaikes paskolas. Jei asmuo gauna pajamas per „Sodrą“, tuomet jos iš karto būdavo matomos ir paskolos pasiūlymą galėjo pateikti iš karto. Ji pati nepriimdavo jokio sprendimo dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo, tai atlikdavo nuotoliniu būdu banko darbuotojai. Jei ateidavo asmuo, kuris dirba užsienyje, ir nori pateikti darbo sutartį, savo banko sąskaitos išrašą, ji nurodydavo kreiptis į tą banką, iš kurio nori gauti kreditą tiesiogiai, ji vertinimo, ar galima suteikti paskolą, ar ne, neatlikdavo. Jei su asmeniu, norinčiu gauti paskolą, ateina kitas asmuo, klausdavo, ar jis sutinka, kad pašalinis asmuo būtų. Kartais buvo atvejų, kad ateidavo praktiškai asocialus žmogus, o jį lydėdavo kitas asmuo, tvarkingai apsirengęs, tokiems sakydavo, kad paskolos paraiška atmesta, visada atkreipdavo dėmesį, jei žmogus nenatūraliai elgdavosi ar buvo sutrikęs pildydamas paraišką. Kartais „Big bank“ klientai ateidavo tik pasirašyti kredito sutartį, ji būdavo jau jų sistemoje, jie paraišką buvo užpildę internetu. Nei vieno kliento, atvykusio sudaryti kredito sutartį, šiuo metu neatsimena, kadangi praėjo daug laiko (t 2 b.l. 70-71).

Byloje yra 2019 m. sausio 25 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 1900352/15au, kurią pasirašė A. M. su „Bigbank AS“ (1 t. b.l. 70-75).

Byloje yra suklastoti AB Swedbank“ sąskaitų išrašai nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 23 d., kurie buvo pateikti „Bigbank AS“ pildant paraišką vartojimo kreditui gauti (t. 1b.l. 76-80).

Byloje yra A. M. paso kopija, kuri buvo pateikta pasirašant vartojimo kredito sutartį Nr. 1900352/15au (t. 1b.l. 81).

Byloje yra suklastota A. M. vardu su įmone „X.“ sudaryta darbo sutartis, kuri buvo pateikta „Bigbank AS“ pildant paraišką vartojimo kreditui gauti (su vertimu į lietuvių kalbą) (t.1 b.l. 82-96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad turi sąskaitą AB „Swedbank“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaita susieta su elektronine bankininkyste ir Smart ID programėle. Šią sąskaitą naudoja tik ji viena. Asmens - A. M. nepažįsta. Jo vardas ir pavardė jai nieko nesako. Dėl pinigų pervedimų į jo sąskaitą nieko paaiškinti negali, nes pervedimų ji neatliko. Tuo metu jos vyras R. B. galėjo paprašyti patvirtinti pervedimus Smart ID programėle. Savo vyru pasitikėjo. Pervedamos sumos buvo nedidelės. Vyras jai paskambindavo ir paprašydavo patvirtinti pervedimus. Už ką ir kaip, ji neklausdavo. Šiuo metu jos vyras atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pataisos namuose. Apie kreditų paėmimą su suklastotais dokumentais nėra girdėjusi (t.2 b.l. 118-121).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad nuo 2020 metų pradžios atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). 2019 metais buvo laisvėje. Kadangi ne kartą yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, turėjo daug „laikinų draugų“, kurie kaip ir jis buvo nuteisti ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes įvairiose laisvės atėmimo vietose. Pats 2019 metais turėjo nemažai antstolių, todėl jo banko sąskaita buvo užblokuota. Kad galėtų padėti savo pažįstamiems, atliekantiems bausmes laisvės atėmimo vietose, pinigus jiems pervedinėdavo per žmonos A. B. banko sąskaitą. Kam 2019 m. sausio mėnesį pervedinėjo pinigus, paaiškinti negali, nes nežino. Asmens vardu A. M. nepažįsta, jam asmeniškai pinigų nepervedinėjo. Pervedimai buvo daromi jo prašant pažįstamų, bet kokių pažįstamų, pasakyti negali, nes nepamena. Asmenys vardu J. G., A. M., G. R., M. M. jam nieko nesako (t.2 b.l. 122-125).

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl surinktų duomenų įvertinimo, veiksmų kvalifikavimo

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. M. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu teisiamajame posėdyje ir duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, tačiau ir byloje esančių įrodymų visuma – bendrovės „Bigbank AS“ pareiškimu dėl jų atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, A. M. pasirašyta įmonės „X“ darbo sutartimi, kaltinamojo sudaryta vartojimo kredito sutartimi ir kita bylos medžiaga.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu veikė tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad niekada nedirbo įmonėje „X“, tačiau siekdamas gauti lėšų iš nusikalstamos veikos, ją pasirašė, taip pagamino netikrą dokumentą, kurį pasiėmė kardu su juo veikęs asmuo ir šis netikras dokumentas padėjo A. M. gauti vartojimo paskolą, kurios akivaizdu neplanavo grąžinti, nes dalį gautos paskolos pasiėmė kartu su A. M. veikęs asmuo ar asmenys. Pažymėtina, kad iš „Bigbank AS“ paimtas kreditas negrąžintas iki šiol. Atsižvelgiant į tai ikiteisminio tyrimo metru kaltinamojo A. M. nusikalstami veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį.

Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas siekiant sau ar kitam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją, kaip ir turtinio sukčiavimo bylose (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018), papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuotinas, nes tokių dokumentų panaudojimas apimamas apgaulės požymio. Tačiau jeigu kaltininkas, prieš pateikdamas tokius dokumentus kaip apgaulės priemonę, pats juos pagamino, suklastojo, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis pagal BK 207 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis. Nustačius, kad šios nusikalstamos veikos iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, jos kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas apgaule gauti vartojimo kreditą. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų civilinis ieškovas „Bigbank AS“ patyrė turtinę žalą, kurios kaltinamasis neatlygino. Anksčiau A. M. Lietuvoje buvo teistas, tačiau jo teistumas išnykęs (t.2 b.l. 160), baustas administracine tvarka (t.2 b.l. 171). Šiuo metu A. M. niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo centre (t.3 b.l. 17).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, jog A. M. skirtinos BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos arešto bausmės, o jų dydis turėtų būti mažesnis nei maksimalus šios rūšies bausmės dydis. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.). Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl A. M. subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad kaltinamasis būtų vykdęs kitas nusikalstamas veikas, išskyrus teismo nagrinėjamas. Kitų naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad nėra pagrindo sutikti su valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro siūlymu A. M. skirti realią arešto bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą nėra privaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Kaip jau buvo paminėta nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. M. skirtinos arešto bausmės vykdymą, kadangi nusikaltimų padarymo metu jo teistumas buvo išnykęs, jis anksčiau nebuvo nubaustas arešto bausme. Jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pasinaudodamas diskrecijos teise, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atideda A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Teismas įpareigoja A. M. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje yra 2022 m. rugsėjo 15 d. patikslintas „Bigbank AS “ ieškinys dėl bendrovei padarytos turtinės žalos atlygimo (t.2 b.l. 16-28). 2023 m. sausio 13 d. nutarimu „Bigbank AS“ pripažintas civiliniu ieškovu 14 738,47 Eur sumai (t.2 b.l.31). „Bigbank AS“ civilinį ieškinį sudaro negrąžintas 10 000 Eur kreditas, nesumokėtos palūkanos 4 234,47 Eur sumai, vartojimo sutarties sudarymo mokestis 375,36 Eur ir sutarties administravimo mokestis pagal grafiką – 504 Eur. Civilinis ieškovas taip pat pašė priteisti iš atsakovo 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki ieškinio atlyginimo

A. M. civilinį ieškinį pripažino. Akivaizdu, kad „Bigbank AS“ turtinė žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Vertindamas „Bigbank AS“ padarytą turtinę žalą, teismas pateiktą civilinį ieškinį tenkina iš dalies. Teismas atmeta „Bigbank AS“ civilinį ieškinį dalyje dėl vartojimo sutarties sudarymo mokesčio 375,36 eurų priteisimo iš A. M., nes ši pinigų suma buvo iš karto nuskaičiuota nuo kaltinamajam A. M. suteiktos vartojimo paskolos 10 000 Eur sumai. Likusioje dalyje teismas „Bigbank AS“ civilinį ieškinį tenkina pilnai ir iš kaltinamojo A. M. priteisia 14 363 11 eurų jo padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 387,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam A. M. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (t.3 b.l. 13-16). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (įvertinus nusikaltimų pobūdį, pripažintas būtinu gynėjo dalyvavimas), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Kiti klausimai.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumentų (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t.2 b.l. 89).

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. M. asmens dokumentai saugomi voke prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio grąžintini A. M..

Vokas su CD disku, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu A. M. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. palikti kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir A. M. asmens dokumentų: (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduotos asmenybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti ir byloje saugomus A. M. asmens dokumentus grąžinti A. M..

Civilinio ieškovo „Bigbank AS“ pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. M. 14 363,11 eurų jo padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. M. atmesti.

CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. M., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.