- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-663-390/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- A. O. Ž.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. O. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės A. O. Ž. ieškinį ir nusprendė: 1) Iškeldinti atsakovą V. Ž. su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovei A. O. Ž. nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti ieškovei A. O. Ž. iškeldinti atsakovą V. Ž. iš nurodytų patalpų savo lėšomis ir išsiieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovo; 3) Priteisti ieškovei A. O. Ž.iš atsakovo V. Ž. 83 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. Ž. 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
3. Nurodė, kad sprendimas yra neteisingas, todėl turi būti peržiūrėtas, kadangi su ieškove buvo ieškomas kompromisas dėl problemos išsprendimo, t. y. šalys tarėsi, kokių pretenzijų turi ieškovė turi atsakovui, kuo jis jai galėtų padėti. Atsakovo nuomone, ieškinį teismui pateikė ne ieškovė, o galimai kiti asmenys, jo broliai G. ir L. Ž.. Nors Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos Kauno skyriaus sprendimas teikti teisinę pagalbą atsakovui buvo priimtas 2021 m. spalio 11 d., tačiau jis buvo siunčiamas paštu atsakovo mamos gyvenamosios vietos (ir atsakovo, bet šiuo metu, kol kas atsakovas gyvena atskirai) adresu, todėl sprendimo atsakovas negavo. Tik nuvykęs į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, atsakovas gavo sprendimą. Paskirtas advokatas buvo gavęs prisijungimą prie elektroninės bylos, bet negalėjo susisiekti su atsakovu, negalėjo aptarti pozicijų ir pateikti laiku atsiliepimo į ieškinį.
III. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė atsakovo V. Ž. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
5. Nors atsakovas pareiškime nurodė, kad negalėjo pateikti laiku atsiliepimo, kadangi jo atstovas negalėjo su juo susisiekti ir suderinti pozicijų, tačiau teismas sprendė, jog atsiliepimo nepateikimą sąlygojo išskirtinai paties atsakovo neveikimas.
6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsiliepimo nepateikė, dėl to, kad tarėsi taikiai su ieškove, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei pats pareiškėjas, nei ieškovė teismui nepateikė. Pareiškėjas nurodė, kad su ieškove buvo kalbamasi apie taikų sprendimo būdą, bet teismas pažymėjo, jog atsakovo pateiktas telefoninis įrašas šių aplinkybių nepatvirtina, iš pokalbio neaišku, kieno pokalbis įrašytas, iš jo galima spręsti, jog buvo kalbama bylas, tačiau apie kokias bylas kalbama nėra aišku. Taip pat ieškovei suteikus teisę pateikti atsiliepimą, ji nepateikė ir nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad ieškinys galėjo būti pareikštas ne jos pačios, o kurių nors trečiųjų asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo pareiškime ir jo vėlesniuose patikslinimuose nurodytos aplinkybės ir kartu pateikiami įrodymai, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nutartyje iš esmės pasisakė dėl aplinkybių, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į pateiktą ieškinį, tačiau savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kodėl negalėjo pateikti atsiliepimo.
8.2. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo, savo išvadą motyvavo išimtinai tuo, kad atsakovas ginčo bute gyvena be jokio teisinio pagrindo. Tačiau teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612 straipsnį ir spręsdamas dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto, kas EŽTT praktikoje pripažįstama ekstremaliausiu asmens teisės į būsto neliečiamybę ribojimu, nenagrinėjo ir nesprendė, ar atsakovo atžvilgiu yra taikoma teisės į būsto neliečiamybę apsauga Konvencijos 8 straipsnio prasme ir ar toks ribojimas atitinka EŽTT praktikoje suformuotus proporcingumo kriterijus. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto, yra priimtas netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas.
2. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
6. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu buvo priimtas, nes atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad šis procesinis dokumentas nebuvo pateiktas laiku, nes atsakovo interesams atstovaujantis advokatas negalėjo susisiekti su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo nurodytas atsiliepimo į ieškinį nepateikimo aplinkybes, nurodė, kad atsiliepimas į ieškinį nepateiktas išskirtinai dėl paties atsakovo neveikimo. Atskiruoju skundu atsakovas neginčija teismo išvados, kad atsakovas neįrodė atsiliepimo į ieškinį nepateikimo svarbių priežasčių. Taigi, darytina išvada, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
8. Atsakovas su pareiškimu peržiūrėti teismo sprendimą už akių pateikė garso įrašus. Atsakovo vertinimu, pateikti įrodymai yra pagrindas daryti išvadą, kad su ieškove buvo kalbamasi apie taikų sprendimo būdą, kad ieškovė pati neteikė ieškinio dėl iškeldinimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus nurodė, kad iš jų nėra galimybės nustatyti atsakovo nurodomų aplinkybių, kadangi nėra galimybės nustatyti kas ir kada, apie kokias bylas kalbasi garso įraše. Atskiruoju skundu atsakovas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo šių įrodymų vertinimo.
9. Bet kuriuo atveju, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 33 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40 punktas).
10. Taigi, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė, panaikinus sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad atsakovas prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčijo teismo sprendime už akių nurodytų esminių aplinkybių dėl atsakovo iškeldinimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju atsakovas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo jokių pagrįstų įrodymų ir pareiškimo rezoliucinėje dalyje neišdėstė prašymų, išskyrus tiesiogiai susijusį su sprendimo už akių peržiūrėjimu, taip pat nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo dėl iškeldinimo nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs pateiktus ieškovės įrodymus jų pagrindu ieškinį tenkino.
13. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
14. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą nutartį. Dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.