Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas R. M. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013-07-22 sprendimą Nr. 1D-6924(11); 2) priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-02-01 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatų taikymo – 4 966,32 Lt; ir po 396,69 Lt nuo 2013-02-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) įpareigoti atsakoves nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją. Nurodo, kad jam Vidaus reikalų ministerijos 2011-08-03 sprendimu Nr. 11SP-3224 buvo paskirta 1 983,45 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri buvo mažinama pagal laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas 2013-07-12 raštu kreipėsi į VRM dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, susidariusios per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-07-01 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo, taip pat prašė nuo 2013-07-01 mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją. VRM 2013-07-22 rašte Nr. 1D-6924(11) nurodė, kad valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas pratęstas iki 2013-12-31, taip pat pateikė pažymą apie susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Mano, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo ribojama nepagrįstai, vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jam turi būti išmokėta susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka bei atsakovai įpareigoti mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją (b. l. 1-7).

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, (toliau – ir Lietuvos valstybė) ir VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Nurodo, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo mokama remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos neteko galios ir netaikomos, o Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas buvo pratęstas iki 2013-12-31. Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų nepripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo galimas. Pareiškėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas. Pažymėjo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatas, skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 6 mėn. Pareiškėjas į VRM kreipėsi tik 2013-07-12, t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie pensijos nepriemoką, todėl pareiškėjo prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neatitinka pažymoje nurodytos valstybinės pensijos nepriemokos dydžio. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo. Jeigu teismas nuspręstų skundą tenkinti, prašė valstybinės pensijos mokėjimą atidėti iki 2014-02-01, kadangi biudžete valstybinių pensijų kompensavimui lėšos nėra skirtos (b. l. 23-25).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui R. M. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-08-03 sprendimu Nr. 11SP-3224 nuo 2011-08-02 neterminuotai buvo paskirta 1 623,45 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 15), kuri buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str., o 2012 m. sausio mėn. ir kovo mėn. ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas (b. l. 22).

Vidaus reikalų ministerijos 2012-02-22 sprendimu Nr. 11SP-1303 pareiškėjui nuo 2012-02-02 buvo paskirtas valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (b. l. 16), kurio mokėjimas VRM 2012-12-18 sprendimu Nr. 11SP-5687 buvo nutrauktas nuo 2012-12-17 (b. l. 17). VRM 2013-02-14 sprendimu Nr. 11SP-568 pareiškėjui nuo 2013-01-26 mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (b. l. 18).

Pareiškėjas su prašymu 2013-07-12 (gautu 2013-07-16) kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prašydamas apskaičiuoti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką bei ją išmokėti, o nuo 2013-07-01 mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją (b. l. 19).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2013-07-22 sprendime Nr. 1D-6924 (11) nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas buvo pratęstas ir sumažinta valstybinė pensija perskaičiuojama iki 2013-12-31. Taip pat nurodė, kad išmokėti susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo bei pateikė pažymą apie susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką 2012–2013 metais (b. l. 20-21).

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-02-01 bei dėl VRM 2013-07-22 sprendimo Nr. 1D-6924(11), teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo mokėti viso paskirto dydžio valstybinę pensiją.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kaip matyti iš byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-07-18 pažymos Nr. 11PP(P)-4475 apie pareiškėjo 2012–2013 m. pensijos dydį, pareiškėjui valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo ribojama nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. birželio mėn., dėl to susidarė valstybinės pensijos nepriemoka. Pažymėtina, kad pareiškėjo valstybinė pensija 2012 m. sausio mėn. ir kovo mėn. buvo ribojama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str., tačiau pareiškėjas neprašo priteisti susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo ir ginčo dėl to šioje byloje nėra (b. l. 35).

Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o nuo 2014-01-01 valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas neperskaičiuojamos, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. bei įpareigoti atsakoves nuo 2013-02-01 mokėti pareiškėjui paskirto dydžio valstybinę pensiją.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2013-07-22 sprendimą Nr. 1D-6924(11).

Bylos medžiaga nustatyta, kad VRM ginčijamame 2013-07-22 sprendime Nr. 1D-6924(11), kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas ir valstybinių pensijų perskaičiavimas pratęstas iki 2013-12-31, todėl išmokėti susidariusios nepriemokos neturi pagrindo (b. l. 20-21). Pažymėtina, kad VRM, apskaičiuodama pareiškėjo valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, VRM veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. galėjo būti perskaičiuojama. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijamas VRM 2013-07-22 sprendimas Nr. 1D-6924(11) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.