- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 1-289-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01375-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lr baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. šioje byloje pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, nuo 2012-11-11, 17.00 val., iki 2012-11-11, 19.24 val., būdamas (duomenys neskelbtini), iš R. S. kambario pagrobė pastarajam priklausančio automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus, gulėjusius ant lentynėlės prie televizoriaus, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką išėjo į kiemą, pagrobtu raktu atrakino, užvedė jame stovėjusį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 15000 Lt, ir juo išvažiavo, tuo padarydamas R. S. 15000 Lt dydžio turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, prieš pusantrų metų, galimai 2012-11-11, jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo tėvas, mama. Tą vakarą jis pats buvo išgėręs. Bendravo su tėvu. Jis kartais duodavo jam raktus, tačiau tada jis jam raktų nenorėjo duoti. Mano, kad mašinos jis (E. S.) nevogė. Tai buvo VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) 1998 m. Jam reikėjo automobilio pavažiuoti su reikalais. Tėvas taip pat buvo išgėręs, pasakė jam, kad tą dieną nevažiuotų. Automobilio rakteliai buvo ant palangės tėvo kambaryje. Kaip jis juos paėmė tėvas nematė. Jis važiavo kartu su draugu E.. Važiuodamas jis (E. S.) padarė avariją Šiaurės gt. Kartu su automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. Po pasišalinimo kartu su draugu nuvažiavo pirkti alkoholinių gėrimų. Miškelyje juos išgėrė ir nutarė važiuoti namo, tai yra į (duomenys neskelbtini), tačiau juos sustabdė policija. Jei avarijos nebūtų buvę, būtų buvę viskas gerai. Jis būtų grąžinęs tėvui automobilį. Jis ir anksčiau yra ėmęs tėvo automobilį be šio leido ir grąžindavo jį. Kai grįžo šį kartą, tėvas supykęs jį aprėkė. Jie susipyko ir šis parašė pareiškimą. Tėvas pyko todėl, kad jis sudaužė automobilį.
Ikiteisminio tyrimo metu E. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 46 – 49).
Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnus E. S. 2012 m. lapkričio 10 ar 11 d. naktį nuvarė mašiną ir su ja padarė avariją. Ji su vyru apie tai, kad kieme nėra mašinos, pastebėjo tik iš ryto, kai reikėjo važiuoti į darbą. Jie gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ji, jos vyras, sūnus E. S., duktė. Sūnus jiems nežinant nuvarė jų automobilį VW Passat, kuris priklausė jos vyrui. Vyras niekada nedavinėjo mašinos sūnui, nes šis neturi teisių. Šis automobilio nuvarymas nebuvo vienintelis toks atvejis. Ir anksčiau yra taip buvę. Beveik kaskart, kai sūnus naudodavosi automobiliu, jis jį sudaužydavo. Kai nesudaužydavo, automobiliu parvažiuodavo į kiemą. Jos vyro ir jos sūnaus santykiai buvo labai blogi. Ji bendravo su sūnumi, kalbėjo apie šį įvykį. Sūnus sakė, kad dėl visko kaltas alkoholis, sakė, kad norėjo pasivažinėti. Automobilis buvo sudaužytas Šiaurės gt. prie Norfos, netoli jų namų. Išvakarėse sūnus jų namo kieme gėrė su draugais. Automobilis stovėjo kieme, jo rakteliai buvo pas jos vyrą jų kambaryje. Sūnui buvo leidžiama ten būti. Po įvykio ji kalbėjo su R. S., šis sakė, kad sūnaus prašymo duoti raktelius nebuvo. Šiuo metu automobilis yra remontuojamas. Turtinių pretenzijų sūnui ji neturi. Po tėvo mirties sūnus pasikeitė, jų santykiai geri. Minėta Norfa parduotuvė yra artimiausia nuo jų namų. Kai sūnus nuvarydavo anksčiau jų turėtą automobilį, jį grąžindavo. Šį automobilį jis nuvarė pirmą kartą. Jei nebūtų buvusi avarija, jis ir šį kartą būtų gražinęs automobilį. Automobilį jie pirko už 15 000 Lt, turėjo jį apie 5 metus.
Nukentėjusysis R. S. Gyventojų registro tarnybos duomenimis mirė 2013-05-05 (b. l. 86). Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad turi automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo 2008 m. už 15 000 Lt. Automobilį jis visada laikydavo prie namų ir naudojosi tik pats. 2012-11-12 apie 5.20 val. jis pastebėjo, kad automobilio nėra. Dėl jo pagrobimo buvo kreiptasi į policiją. Jo žmona V. S. nuėjo į jų sūnaus E. S. kambarį ir paklausė sūnaus, ar automobilį paėmė ne jis. Kambaryje gulėjo policijos surašytas protokolas apie eismo įvykį, tačiau E. S. buvo visiškai girtas, pasakė, kad automobilio neėmė, buvo agresyvus, pradėjo motinai grasinti. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobilis yra sulaikytas Minsko plente 21, po eismo įvykio. Jis niekada neleido sūnui naudotis automobiliu, kadangi šis neturi vairuotojo pažymėjimo, santykiai su juo yra sudėtingi, kadangi jis niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Sūnus jo neprašė leisti pasinaudoti automobiliu kaip tik dėl to, jog žinojo, kad leidimo negaus. Apžiūrėjęs po eismo įvykio rastą savo automobilį gali nurodyti šiuos jo sugadinimus: buvo nudaužtas kairės pusės veidrodėlis, sudaužytas ir nukritęs priekinis bamperis, subraižytas kairės pusės sparnas, nuleistas kairės pusės galinis ratas. Taip pat buvo sugadinta automobilio sankaba, jis buvo nevažiuojantis ir namo jį atsivežė tralu. Už tai, kad automobilis buvo tralu nuvežtas į Minsko pl. 21, Vilniuje, esančią aikštelę ir paskui, po apžiūros, iš jos nuvežtas iki namų, jis sumokėjo pirmąjį kartą 130 Lt, o paskui 210 Lt. Be to 530,20 Lt sumokėjo už tai, kad galėtų atsiimti automobilį iš aikštelės. Automobilio remonto darbai kainuos tikrai ne mažiau nei 3 000 Lt. Bendras jam padarytos žalos dydis yra 3870,20 Lt. Taip pat nori pabrėžti, kad jo sūnus, E. S., kuris tikrai be leidimo paėmė automobilį ir juo įvykdė eismo įvykį, žalos atlyginti neketina. Jis ir anksčiau be jo leidimo yra paėmęs automobilį ir jį apgadinęs, bet jis į policiją nesikreipdavo, nes tikėjosi, kad sūnus pasitaisys. Šiuo metu tikrai nemano, kad sūnus pasitaisys, nori, kad jis atsakytų už tai, ką padarė, atlygintų žalą, todėl kreipėsi į policiją ir savo sprendimo nepakeitė (b. l. 26, 30).
Liudytojo E. K. buvimo vietai tapus nežinomai jo parodymai buvo balsu perskaityti teisiamojo posėdžio metu.
Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad E. S. pažįsta apie pusę metų. E. S. gyvena Naujojoje Vilnioje, kartu su savo tėvais. Vaikinų santykiai yra draugiški. 2012 m. spalio mėnesio viduryje, sekmadienį jis užėjo pas E. S.. Atsinešė alaus. Vaikinai kalbėjosi, gėrė alų. Kai alus baigėsi, E. K. pasiūlė nupirkti dar. E. S. nusprendė nuvažiuoti į prekybos centrą „NORFA“, esantį už dviejų kilometrų. Kad nereikėtų važiuoti autobusu, E. S. nutarė paimti tėvo automobilį. E. K. bandė atkalbėti draugą, kadangi pastarasis buvo girtas, tačiau E. S. nesutiko ir vaikinai išvažiavo. Kelionės metu, vairuodamas automobilį, E. S. jo nesuvaldė, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį, kuriuo duomenų E. K. neprisimena. E. S. nesustojęs nuvažiavo toliau. Prie parduotuvės išlipę iš automobilio vaikinai pamatė, kad nudaužtas vienas jo veidrodėlis. E. K. įkalbėjo E. S. grįžti į įvykio vietą ir pabandyti susitarti su apgadinto automobilio savininku. Įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai, kurie įsodino E. S. į savo automobilį, o E. K. nuėjo namo. Tai, kad tėvui priklausantį automobilį E. S. paėmė be leidimo, E. K. sužinojo tik po eismo įvykio, jam tai pasakė pats E. S. (b.l. 37-38).
Įvykio vieta, tai yra (duomenys neskelbtini), esančio nuosavo namo kiemas, buvo apžiūrėta, duomenys fiksuoti 2012-11-13 apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad kiemo teritorija yra aptverta, su mediniais vartais. Automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo priekiu į namo pusę. Nusikaltimo pėdsakų įvykio vietoje neaptikta (b. l. 6 – 8).
Automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas, duomenys fiksuoti 2012-11-19 automobilio apžiūros protokole, jame nurodyta, kad apžiūros objektas yra policijos saugojamoje aikštelėje Vilniuje, Minsko pl. 21. Automobilis stovi tarp kitų automobilių, yra atrakintas, vizualiai matosi, kad yra sudaužytas kairės pusės priekinis bamperis, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, sulaužytas kairės pusės išorinio vaizdo veidrodėlis, nuleistas kairės pusės galinis ratas. Automobilio užvedimo spynelė nepažeista, joje yra automobilio raktai. Automobilis lengvai užsiveda pasukus raktą (b. l. 9 – 15). Automobilis registruotas R. S. vardu (b. l. 16).
Administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. 07-12-7194304 išraše konstatuota, kad 2012-11-11 19.24 val. Vilniuje, Šiaurės g. 19, E. S., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l. 19-21, 22-25). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-12-05 nutarimu jam skirta nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.
Byloje surinkti įrodymai, o būtent paties kaltinamojo E. S. parodymai, liudytojos V. S. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo R. S., liudytojo E. K. parodymai, apžiūrų protokolai patvirtina, kad E. S. nuo 2012-11-11, 17.00 val., iki 2012-11-11, 19.24 val., būdamas (duomenys neskelbtini), iš R. S. kambario paėmė pastarajam priklausančio automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus, gulėjusius ant lentynėlės prie televizoriaus, po ko išėjo į kiemą, raktu atrakino ir užvedė jame stovėjusį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 15000 Lt, ir juo išvažiavo. Šiuos veiksmus E. S. padarė be R. S. žinios ir leidimo. Šios faktinės aplinkybės iš esmės byloje nėra ginčijamos, jas patvirtina minėti įrodymai, tad teismas jas pripažįsta įrodytomis. Tuo pačiu šios konstatuotos faktinės aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad E. S. buvo neteisėtai užvaldęs svetimą R. S. priklausantį turtą – automobilį. Tačiau vien šių aplinkybių konstatavimas dar nėra pagrindas išvadai, kad buvo įvykdytas turto pagrobimas.
Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-6/2012, 2K-122/2012 ir kt.) pripažįstama, kad turto grobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Turto grobimo objektyviosios pusės požymiui – veikai – būdinga tai, kad ji apima du momentus: 1) neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir 2) neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šiuos veiksmus įstatymų leidėjas įvardija kaip turto grobimą, todėl vien turto paėmimas dar nereiškia jo pasisavinimo arba pagrobimo baigtumo. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad turto pagrobimas yra tik tyčinis nusikaltimas, todėl paprastai šiai veikai būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti. Taigi, turto pagrobimas (vagystė) nuo neteisėto daikto panaudojimo atskiriama pagal nusikalstamos veikos tikslą ir motyvą. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį gražinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų aptariamo nusikaltimo sudėties požymių.
Byloje apklaustų asmenų parodymai patvirtina, kad įvykio metu E. S. gyveno kartu su savo tėvu, automobilio savininku R. S. viename name. Kaltinamasis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad tėvo automobilį be leidimo paėmė ketindamas juo tik laikinai pasinaudoti, o būtent ketino nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Šią aplinkybę patvirtino ir kartu su juo važiavęs liudytojas E. K.. Eismo įvykio vieta buvo netoli kaltinamojo ir nukentėjusiojo namų, pakeliui į artimiausią parduotuvę Norfa. Tai patvirtino liudytoja V. S.. Minėta liudytoja taip pat patvirtino, kad E. S. ir anksčiau yra ėmęs tėvo turimą automobilį be šio sutikimo, tačiau visuomet grąžindavo jį atgal, kai tai būdavo objektyviai įmanoma. Jos vertinimu jį būtų grąžinęs ir šį kartą, jei ne avarija. Nukentėjusysis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad sūnus be leidimo automobilį ima ne pirmą kartą, iš ko galima spręsti, kad automobilis būdavo grąžinamas. Tiek E. S., tiek Edgaras kažkonas patvirtino, kad buvo sustabdyti policijos grįžtant namo. Šių argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad E. S., nors ir buvo neteisėtai užvaldęs R. S. priklausantį automobilį, vis tik neturėjo tikslo jį pasisavinti, o tik siekė laikinai pasinaudoti automobiliu, vėliau jį grąžinant savininkui. Tokie veiksmai leidžia spręsti tik apie galimą E. S. civilinę atsakomybę (esant padarytai žalai), tačiau jokiu būdu ne apie baudžiamą atsakomybę, nes pagrindo konstatuoti BK 178 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, o būtent tyčią pasisavinti automobilį, nėra. E. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
R. S. byloje pareikštas 3 870,20 Lt dydžio civilinis ieškinys (b. l. 32), tiek išteisinus kaltinamąjį E. S. nesant nusikaltimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tiek ir nesant mirusio R. S. procesinių teisių perėmėjų, paliekamas nenagrinėtu.
E. S. skirta kardomoji priemonė nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
R. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
E. S. skirtos kardomosios priemonės nekeisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.