Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-09-14 · Civilinė byla Nr. 2-2279-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-14
Bylos Nr.
2-2279-235/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Ieškovas
Bankroto administratoriaus MB „Sekmė“
Atsakovas
M. L.
Trečiasis asmuo
J. G., K. G., D. G.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 14 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant ieškovo Bankroto administratoriaus MB „Sekmė“ atstovui adv. E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Sekmė“ ieškinį atsakovui M. L., tretieji asmenys J. G., K. G. ir D. G., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo M. L. žalą, kuri sudaro 3 140 Eur, patirtą įvykdžius įmonės UAB „Kurista“ bankroto procedūrą, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kurista“ adresas (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 27 d. Administratoriumi paskirtas MB „Sėkmė“. Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad Valstybinė mokėsiu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kurista“, kadangi ši bendrovė yra skolinga valstybės biudžetui 1667,71 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, bendrovės balansas pateiktas už 2014 metus, buvo deklaruota bendrovės turto 0,29 Eur., o įsipareigojimų suma siekia 90 897,82 Eur. Įmonė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonės vardu nekilnojamojo turtas neregistruotas, tačiau draudėjo vardu registruota 13 transporto priemonių, tačiau nurodyta, kad dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Pagal SODRA viešuosius duomenis, įmonėje nėra apdraustųjų darbuotojų, o skola VSDF biudžetui yra 446,47 Eur. Teismas atsižvelgdamas į visas aplinkybes, ir įvertinęs pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie UAB „Kurista“ priklausantį turtą, padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, o tai yra pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kurista“ laiku į teismą nesikreipė įmonės vadovai. A. M. L., tuometinis UAB „Kurista“ vadovas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė turto neturi, o kreditoriniai reikalavimai 2017-05-17 dienai sudaro 43 278,31 Eur. Nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nuostolingai tęsdama įmonės veiklą padarė žalą įmonei. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Kurista“ direktoriaus pareigas iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ėjo M. L.. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-29 nutartimi bankrutuojančiai UAB „Kurista“ taikė supaprastintą bankroto procesą. įmonės vadovas įmonės turto bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Siekdamas perimti turtą bei dokumentus administratorius išsiuntė reikalavimą dėl turto ir dokumentų perdavimo įmonės registracijos ir M. L. adresais, tačiau dokumentai nebuvo perduoti. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kita atsakomybės rūšių, kyla civilinė atsakomybė. Šiuo konkrečiu atveju civilinė atsakomybė taikytina įmonės vadovui M. L.. 2017-09-06 buvo siųstas prašymas M. L. sumokėti bankroto administratoriui MB „Sėkmė“ administravimo išlaidas, tačiau atsakovai to nepadarė.

Bankroto administratorius nurodė, kad teikdamas bankrutuojančiai UAB „Kurista“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo pakankamai turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kitaip tariant, administratorius M B „Sėkmė“ turi galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Kurista“ gauti teismo patvirtintą 3 140 Eur administravimo išlaidų sumą, o UAB „Kurista“ turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui MB „Sėkmė“ šią sumą sumokėti. Šio įsipareigojimo UAB „Kurista“ įvykdyti negali, nes neturi turto. Kreditoriui, šiuo atveju - administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal LR ĮBĮ 10 str. 11 d. nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t. y. jam kyla civilinė atsakomybė. Tam , kad būtu galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (LR CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atžvilgiu egzistuoja

Vadovaujantis kreditoriaus VMI prie LR FM pateiktu kreditoriniu reikalavimu įmonė su jais nebeatsiskaitinėja nuo 2010 metų. Skolos išieškojimas buvo perduotas antstolei, tačiau įsiskolinimas vis tiek nebuvo sumokėtas. Įmonės vengimas atsiskaitinėti su savo kreditoriais įrodo, kad įmonė nebuvo pajėgi apmokėti skolų, todėl darytina išvada, kad įmonė nemoki buvo jau 2010 metais, kai pradėjo nebevykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui. Taigi atsakovas apie įmonės nemokumą ne tik galėjo, bet ir privalėjo sužinoti nuo 2010 metų, atsakovas nedelsiant turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, atsakovas nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu.

Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Vadovaujantis suformuota teismų praktika analogiškose bylose nekvestionuoja ir neanalizuoja administravimo išlaidų sudėties ar dydžio, patvirtinto bankroto bylą nagrinėjančio teismo, kai yra taikomas supaprastintas bankroto procesas, laikant, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų dydį bei, kad administravimo išlaidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu. Atsakovas nesutikdamas dėl administravimo išlaidų dydžio turėjo skųsti Vilniaus apygardos teismo 2017-08-16 nutartį, tačiau to nepadarė, todėl administravimo išlaidų dydžio papildomai įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovas daro išvadą, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jei dėl jo neteisėto veikimo. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka: administravimo išlaidoms padengti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tokiu atveju administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos.

Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovas, kaip individualios įmonės savininkas, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti u įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. (b. l. 1-7; 41-47).

Tretieji asmenys, R. G. teisių ir pareigų perėmėjai su ieškovo reikalavimais sutiko. Nurodė, kad UAB „Kurista“ (buvęs pavadinimas UAB „Klaidija“) vadovas R. G. mirė 2014-02-07. 2014-05-26 įmonės akcijos buvo parduotos UAB „Dalmeta“, kuriuos akcininkas buvo M. L.. Šiai įmonei M. L. vadovavo nuo 2014 m. birželio 5 d.

UAB „Kurista“ finansinė padėtis, pradedant vadovauti M. L. nebuvo itin gera, tačiau M. L. vadovavimo laikotarpiu ženkliai suprastėjo. Įmonės finansinė padėtis, vadovaujant R. G., prastėti pradėjo nuo 2009 metų ir tai sietina su pasauline ekonomine krize. R. G. dėjo visas pastangas, išlaikyti įmonės mokumą, ir tai davė rezultatą, įmonės finansinė padėtis, lyginant ją su 2009 m. pradėjo gerėti. Tai patvirtina vėlesni įmonės finansiniai rodikliai, ypač 2013 m., kai įmonės pardavimo pajamos viršijo 300 tūkst. litų, o pelnas viršijo 26 tūkstančius litų (palyginimui 2014 metais, kai įmonei vadovavo M. L., pelnas siekė vos 4 tūkstančius litų), įmonė iš esmės su visais įsipareigojimais pamažu tvarkėsi. Deja, bet R. G. 2014-02-07 mirė. Pastebėtina, kad vadovaujant R. G. visa įmonės buhalterija buvo tvarkinga, laiku buvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai.

Nuo 2014-06-05 UAB „Kurista“ vadovu tapus M. L., įmonės finansinė padėtis smarkiai smuko, o atsakovas visiškai nevykdė vadovo pareigų. UAB „Kurista“ nuo 2014 m. nebeteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, neiniciavo įmonės bankroto procedūrų, dėl ko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu prašymu Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Kurista“ bankroto bylą. Atsakovas M. L. įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui nepateikė, kas rodo visišką vadovo (atsakovo M. L.) abejingumą įmonės reikalų tvarkyme, taip pat tiesioginių vadovo pareigų neatlikimą.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju visos aplinkybės rodo, kad M. L. veikimas, o tiksliau neveikimas, lėmė įmonės bankrotą, todėl M. L. taikytina civilinė atsakomybė ir iš jo bankroto administratoriui priteistina prašoma sumą, susijusi su bankroto bylos administravimo procesu. Be to, M. L. visą bankroto procedūrą ignoravo, kas dar kartą patvirtina, jog M. L. tiesioginių vadovo pareigų neatliko.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pasisako ir dėl skirtingų vadovų, vadovavusių skirtingais laikotarpiais solidariosios atsakomybės, kadangi toks klausimas nagrinėjamoje byloje yra keliamas.

Teismo atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose, skirtingų bendrovės vadovo ir dalyvio (akcininko) funkcijų jų atsakomybė, kylanti neinicijavus bankroto bylos iškėlimo, paprastai negali būti solidari. Tuomet, kai bendrovei, kuri yra faktiškai nemoki, skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijuodami bankroto bylos, tai nėra pagrindo pripažinti, kad ši žala padaryta bendrais šių asmenų veiksmais. Kiekvienas jų privalo individualiai atsakyti už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno jų civilinių sąlygų visetą pagal faktines bylos. Prašoma priteisti žala atsirado M. L. vadovavimo laikotarpiu, todėl neabejotinai aiškus ir asmuo, atsakingas už šios žalos atsiradimą, t. y. M. L..

Pažymėjo ir tai, kad prieš įgyjant UAB „Kurista“ akcijas, iš R. G. teisių ir pareigų perėmėjų, t. y. trečiųjų asmenų, M. L. buvo žinoma visa UAB „Kurista“ finansinė padėtis. Įmonės finansinė padėtis nebuvo tokia prasta, jei buvo nuspręsta įsigyti visas šios įmonės akcijas. Kartu įgyjant 100 procentų UAB „Kurista“ akcijų ir M. L. tapus šios įmonės vadovu (nuo 2014-06-05), visa su įmonės veikla susijusi atsakomybė, tame tarpe ir pareiga inicijuoti įmonės bankrotą, perėjo M. L.. M. L. pradėjęs vadovauti įmonei to nepadarė, įmonė dar 3 metus vykdė veiklą. Atsižvelgiant į tai, apskritai versti kaltę R. G. dėl įmonės nemokumo ar reikalauti iš R. G. teisių ir pareigų perėmėjų atlyginti bankroto administratoriaus patirtus nuostolius, administruojant bankroto bylą, kai bankroto byla iškelta 2017 metais, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

Bet kuriuo atveju yra suėjęs trijų metų senaties terminas dėl žalos atlyginimo, nes nuo R. G. vadovavimo įmonei pabaigos iki ieškinio pareiškimo teisme praėjo daugiau kaip treji metai (CK 1.125 str. 8 d.). Taip pat yra suėjęs terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus įpėdiniams, šis terminas nėra pratęstas.(b.l.128-130).

A. M. L. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo įrodyti visas būtinas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju - įmonės nemokumo fakto atsiradimą. Buvęs įmonės vadovas R. G. buvo atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, įmonės turto neužteko administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu pastarasis būtų kreipęsis į teismą, nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Taigi, šiuo atveju tarp įmonės direktoriaus R. G. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios ieškovės žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją kuomet įmonė nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Ieškinyje nurodomi argumentai laikytini vienas kitam prieštaraujančiais. Ieškovas pripažįsta faktinį įmonės nemokumo momentą - 2010 metus, kita vertus reikalauja atlyginti žalą, kilusią pažeidus pareigą laiku (dar 2010 m.) kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, iš direktoriaus M. L., neatsakingo už minėto laikotarpio įmonės veiklą. Dar daugiau, ieškovas, argumentuodamas savo poziciją, ieškinyje iš esmės deklaratyviai nurodo teismų 'praktiką, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, neįrodo, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą. Vien vadovavimo įmonėje faktas įmonei iškėlus bankroto bylą savaime neįrodo vadovo pareigos pagal ĮBĮ 8 str. 1 d., pažeidimo. Priešingai, aukščiau nurodyti argumentai: i. įmonės faktinio nemokumo momentas ir žalos atsiradimo momentas kildinamas ne iš M. L. vadovavimo laikotarpio, žalos atsiradimas priežastiniu ryšiu susijęs ne su jo, M. L., o su R. G. neteisėtais veiksmais (neveikimu) (b.l.56-58).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės. Motyvai ir teisiniai argumentai.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Kurista“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta MB „Sekmė“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 27 d. (b. l. 8-9). 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, ji sudarė 1 140Eur administratoriaus atlyginimas ir 2 000Eur. administravimo išlaidos (b. l. 27-28). 2017 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. liepos 24 d. nutartimis. 2017 m. gegužės 29 d. Vilnius apygardos teismo nutartimi nuspręsta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą (b. l. 20-21). 2018-06-13d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi nutraukė BUAB „Kurista“, supaprastintą bankroto procesą ir vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Iš to darytina išvada, kad BUAB „Kurista“ j. a. k. 180224171, bankroto byla nėra užbaigta (LITEKO duomenys civ. byloje Nr. eB2-497-781/2018).2017-12-22 pirminiame ieškinyje atsakovais šioje byloje buvo nurodyti M. L. ir R. G..Paaiškėjus kad atsakovas R. G. mirė, teismas 2018-08-1d. nutartimi įtraukė trečiaisiais asmenimis R. G. teisių ir pareigų perėmėjus. Nurodyti trečiuosius asmenis bendraatsakovais ieškovo atstovas atsisakė.Lietuvos Respublikos įmonių Bankroto Įstatymo (toliau įBĮ) 8str.1d. nustatyta, kad „kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti“.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pats nurodo, ką patvirtina VĮ „Registrų centro duomenys BUAB „Kurista“ vardu registruota 13 transporto priemonių. Taigi ieškovo teiginys kad įmonė neturi jokio turto neatitinka tikrovės.Administravimo išlaidų suma buvo nustatyta 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi. Esant nebaigtai BUAB „Kurista“, bankroto bylai, negalimas administravimo išlaidų priteisimas. Į bylą nėra pateikta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita, nepagrįstos patirtos išlaidos.Be to ieškovas nepagrįstai visą administravimo išlaidų sumą ieškovas prašo priteisti tik iš atsakovo M. L.. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalėjo jau 2010 metais tuometinis įmonės vadovas R. G..LR ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis numato, jog „kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmone ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teise kreiptis i teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įstatyme nustatyta, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai“.Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš 2018-06-13d. Vilniaus apygardos teismo nutarties buvo nutarta vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, taigi kaip minėta įmonės BUAB „Kurista“ bankroto byla nėra užbaigta. Į bylą neapteikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo patirtas administravimo išlaidas, kurios buvo nustatytos 2017-08-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civ. byla Nr. eB2-1983-781/2017). LR ĮBĮ 36 str. nustatyta, kad „ Administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį>>>......>>>>. . Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės>>>........>>> teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių yra būtina viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie keičiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta kad „Nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą>>>......>>>> Kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos.Šiuo atveju ieškovas toliau vykdo BUAB „Kurista“ bankroto procedūras-atlieka administravimo paslaugas, taigi jis savo darbo nėra baigęs.LR ĮBĮ 32 str. 1d. nustatyta, kad „Įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos“. Teismas daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė įtraukti bendraatsakovais į šią bylą trečiuosius asmenis- R. G. teisių ir pareigų perėmėjus.Iš pateikto BUAB „Kurista“ balanso matyti, kad faktinis įmonės nemokumo momentas - 2010 metai, akivaizdu kad pažeidus pareigą laiku kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo atsakingas ir R. G., kuriuo teisių ir pareigų perėmėjai šioje byloje įtraukti teismo iniciatyva trečiaisiais asmenimis, atsisakius ieškovui juos įtraukti bendraatsakovais. (b. l.59-62). Iš to darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši it būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiųjų asmenų išlaidos sudaro 200 Eur.

Iš ieškovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 35,02 Eur (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Bankroto administratoriaus MB „Sekmė“, į. k. 30405055, J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir į Valstybės biudžetą 94,20 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 20 ct) žyminio mokesčio ir 35,02 Eur (trisdešimt penkis eurus 02 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys