Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai L. Č., jos atstovei Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. skundą dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. Č. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 2/01-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajai specialistei L. Č.“.

Pareiškėja skunde nurodė, kad pagal patvirtintą darbo (pamainos) grafiką, vykdė tarnybą nuo 2018 m. liepos 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 8.00 val., buvo paskirta į priežiūros postą Nr. 5 vykdyti nuteistųjų kamerų apėjimus ir priežiūrą. Šiaulių TI postuose Nr. 5 ir Nr. 6 nuteistųjų priežiūrą šios pamainos metu vykdė du pareigūnai – ji ir Šiaulių TI direktoriaus budintis pavaduotojas. Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros budinčiosios pamainos Nr. 2 2018 m. liepos 2 d. Pareigūnų paskirstymu postus Nr. 60/09-23807, į postą Nr. 6 (kameros Nr. 43 - 63) buvo paskirtas J. S.. Tačiau D. M. žodiniu pavedimu į postą Nr. 6 buvo paskirtas jaunesnysis specialistas N. L.. Pažymėjo, kad budinčio pavaduotojo pareigos neapsiriboja vien nuteistųjų priežiūros vykdymu, šie pareigūnai taip pat pildo Šiaulių TI tarnybos/darbo dokumentaciją. Tuo metu, kai budinčiojo pavaduotojo pareigas einantis pareigūnas pildo dokumentaciją, jai tenka vykdyti nuteistųjų kamerų, esančių dviejuose postuose, priežiūrą. 2018 m. liepos 2 d. – 2018 m. liepos 3 d. pamainos metu jai teko vykdyti apėjimus, nuteistųjų priežiūrą, tiek poste Nr. 5, tiek poste Nr. 6. Nuo 19.30 val. iki 22.00 val. jai buvo pavesta vykdyti pareigūno, išvedančio nuteistuosius skambinti telefonu, pareigas. Pažymėjo, kad nurodytu laiku priežiūros poste Nr. 5 jos niekas nevadavo, taigi postas buvo neprižiūrimas, nuolatinė nuteistųjų priežiūra poste Nr. 5 nuo 19.30 val. iki 22.00 val. nebuvo užtikrinta. Po 22.00 val. vėl grįžo į postus Nr. 5, 6 ir toliau vykdė jai pavestas nuteistųjų priežiūros funkcijas. Pažymėjo, kad maždaug iki 4.30 val. ji pertrauka pailsėti ir pavalgyti nesinaudojo, o vykdė savo tarnybines funkcijas. Apie 4.20 val. – 4.30 val. informavo N. L. apie tai, kad ketina eiti pavalgyti į pirmame aukšte įrengtą virtuvėlę, taip pasinaudojo jai priklausančia pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jos darbo grafike nebuvo nurodyta, kuriuo laiku ji turi teisę eiti valgyti. Šiaulių TI yra tokia darbo tvarka, kad pareigūnas, kuris ketina pasinaudoti pietų pertrauka, informuoja vyresnįjį budintį pareigūną apie tai, kad ketina palikti savo prižiūrimą postą, tuomet nueina ilsėtis. Informuotas budintysis padėjėjas užtikriną postų priežiūrą, kol pareigūnas ilsisi. Pertraukos metu buvo pirmame aukšte įrengtoje valgymo patalpoje. Jos pertrauka iš viso truko apie 30 min., pasibaigus šiam laikui, apie 5.00 val., grįžo į jai priklausančius prižiūrėti postus toliau vykdyti tarnybos.

2018 m. liepos 18 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 20/01-4104, kuriame buvo nurodyti įtarimai, jog ji 2018 m. liepos 2 d. nuo 4.30 val. iki 5.30 val. nestebėjo suimtųjų (nuteistųjų) per kamerų duryse įrengtas stebėjimo akutes. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas surašant 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 37/05-52 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniosios specialistės L. Č. tarnybinio nusižengimo“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomas siūlymas pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 2/01-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajai specialistei L. Č.“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėja skunde nurodė, kad tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės – kaltės 2018 m. liepos 3 d. jos atliktose veikose atsakovas neįrodė. Taip mano dėl to, kad 2018 m. liepos 3 d. 4.30 val. - 5.30 val. egzistavo objektyvios priežastys, nulėmusios tai, kad priežiūros poste Nr. 5 įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nebuvo užfiksuotas nei vienas pareigūnas. Objektyvios priežastys pasireiškė tuo, kad ji nurodytu laiko intervalu buvo paskirta prižiūrėti tiek priežiūros postą Nr. 5, tiek priežiūros postą Nr. 6, taigi tuo metu, kai nebūdavo poste Nr. 5, būdavo poste Nr. 6, be to nurodytu laiku pasinaudojo 30 min. trukmės pietų pertrauka. Nurodė, jog nesutinka su atsakovo pozicija ir pateiktais įrodymais, mano, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta pažeidžiant įrodymų pakankamumo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo išsamumo principus. Kadangi atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo peržiūrėtos tik posto Nr. 5 vaizdo stebėjimo kameros, jis objektyviais duomenimis nepaneigia fakto, kad dalį 4.30 val. - 5.30 val. laiko pareiškėja buvo priežiūros poste Nr. 6.

Pareiškėja teigia, kad pareigūną N. L. apie 5.00 val. informavo, kad ketina pasinaudoti pietų pertrauka ir nuėjo į režiminio korpuso pirmąjį aukštą, kuriame yra įrengta virtuvėlė/poilsio kambarys pareigūnams pavalgyti ir pailsėti. Pabrėžė, kad jai nėra žinoma, kodėl 2018 m. liepos 2 d. priežiūros postų žiniaraštyje Nr. 60/09-23910 jos pietų pertraukos laikas pažymėtas 2.00 val. - 2.30 val., nes ji nurodytu laiku pietų pertrauka nesinaudojo. Teigia, jog ji 2018 m. liepos 2 d. - 3 d. nuo 19.30 val. iki 4.30 val. pertrauka pailsėti ir pavalgyti nesinaudojo, o vykdė savo tarnybines funkcijas. Nuo tada, kai apie 22,00 val. grižo į jai priklausančius priežiūros postus iki maždaug 4.30 val., tarnybos vietos realiai nepaliko, dirbo priežiūros postuose Nr. 5 ir 6.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 20 d. pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu, dėl atsakovo kaltės, nebuvo objektyviai patikrintos: neperžiūrėti vaizdo kamerų įrašai, išsaugotas tik posto Nr. 5 vienos valandos vaizdo kamerų įrašas, tinkamai neapklausti už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą atsakingi pareigūnai, pildant analizuojamos pamainos dokumentaciją pasitaikė techninių klaidų, nepateikti įrodymai patvirtinantys jos pietavimo faktą 2.00 val. - 2.30 val. laiku, remiamasi aplinkybių, dėl kurių nebūtų galėjusi nurodytu laiku pasinaudoti pietų pertrauka, nebuvimu, tačiau neatsižvelgiama į tai, jog jai toks pietų pertraukos laikas nebuvo nustatytas ir privalomas. Nurodytos aplinkybės savaime kelia abejonių dėl postų žiniaraštyje Nr. 60/09-23910 pateiktos informacijos tikslumo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad negali tiksliai prisiminti, kur ji buvo 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 val. iki 5.30 val. Sutiko su tuo, jog valgyti minėtu laiku nebuvo išėjusi, nes vaizdo įraše, pateiktame atsakovo, matyti, kad niekas per šią valandą į budėjimo postą Nr. 5 nei įėjo, nei išėjo. Teigia, kad turbūt buvo poste Nr. 6, kadangi iš aukšto, kuriame yra postai Nr. 5 ir Nr. 6, tikrai nebuvo išėjusi. Taip pat pareiškėja negalėjo nei patvirtinti nei paneigti, ar tą valandą kartu su ja poste Nr. 6 buvo ir kitas pareigūnas – N. L..

Atsižvelgiant į išdėstytą teigia, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė ir prašo panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 2/01-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajai specialistei L. Č.“.

Pareiškėjos atstovė Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos skunde dėstomos aplinkybės dėl to, kad pareiškėja aptariamu laiku buvo išėjusi pietauti, paneigtos vaizdo kamerų įrašų. Tačiau vien tai, kad pareiškėja nebuvo valandą laiko poste Nr. 5, neįrodo, jog pareiškėjos tuo metu nebuvo poste Nr. 6. Taip pat pareiškėjos atstovė nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra įrodyta pareiškėjos kaltė, nėra įrodyta, kad realiai kilo kokie nors neigiami padariniai, tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, kadangi nėra išsaugota visų, tame aukšte esančių kamerų, vaizdo įrašai. Pripažino, kad tarnybinio patikrinimo procedūrų teisėtumo (terminų laikymosi, paaiškinimų teikimo) neginčija.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – Komisija), sudaryta Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1/01-231, vadovaudamasi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 30 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – Taisyklės) VII skyriaus nuostatomis, atliko tarnybinį patikrinimą dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau - APS) jaunesniosios specialistės L. Č. pareigų, susijusių su nuolatine suimtųjų (nuteistųjų) priežiūra, atlikimo. Tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių TI APS jaunesnioji specialistė L. Č. 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 val. iki 5.30 val. nestebėjo priežiūros posto Nr. 5 kamerose kalėjusių suimtųjų (nuteistųjų), dėl to, minėtu laikotarpiu, priežiūros posto Nr. 5 kamerose kalėję suimtieji (nuteistieji) buvo palikti visiškai be kontrolės, tame tarpe ir 2 suimtieji (nuteistieji), kuriems buvo taikoma sustiprinta priežiūra arba jie buvo įtraukti į linkusių užpulti sąrašą, kuriems išskirtinai privaloma nuolatinė kontrolė, ir kuri numatyta jaunesniosios specialistės L. Č. pareigybėse. Atlikusi patikrinimą, 2018 m. rugpjūčio 27 d. Komisija surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 37/05-52 „Dėl Šiaulių TI APS jaunesniosios specialistės L. Č. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Patikrinimo išvada), kurioje pripažino, kad jaunesnioji specialistė L. Č., nestebėdama nuolat suimtųjų (nuteistųjų), savo tyčiniais veiksmais pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto nuostatų reikalavimus bei Pareigybės aprašymo 7. 8. ir 18.7 punktų reikalavimus, bei pasiūlė jaunesniajai specialistei L. Č. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2018 m. liepos 3 d. Šiaulių TI buvo užregistruota Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko A. P. pažyma Nr. 20/01-3800, kurioje jis pažymi, jog vykdydamas 2018 m. birželio 21 d. protokole Nr. 20/01-3538 numatytą priemonę: „Direktoriaus pavaduotojui P. Ž., Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui A. P., to paties skyriaus viršininko pavaduotojui M. A. bei specialistams: A. A., I. B., L. G., R. G., P. B. kiekvieną dieną, ne mažiau kaip po 30 minučių per dieną, peržiūrėti vaizdo kamerų, esančių režiminiame korpuse, įrašus, užfiksuojant darbo drausmės pažeidimus, nustatytus režimo reikalavimų pažeidimus, netarnybinių ryšių atvejus“ peržiūrėjo vaizdo kameros, esančios režiminiame korpuse, priežiūros poste Nr. 5 (prie gyvenamųjų kamerų Nr. 67-64) įrašus nuo 2018 m. liepos d. 4.30 val. iki 5.00 val. Peržiūros metu vaizdo kameros neužfiksavo nei vieno pareigūno, todėl galimai buvo netinkamai vykdoma suimtųjų (nuteistųjų) esančių priežiūros poste Nr. 5 nuolatinė priežiūra. 2018 m. liepos 12 d. Šiaulių TI buvo gautas specialisto M. A. tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-11283, kuriame nurodoma, kad aiškinantis aplinkybes buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameros esančios priežiūros poste Nr. 5 (prie gyvenamųjų kamerų Nr. 67-64) įrašai nuo 2018 m. liepos 3 d. 4.55 val. iki 5.30 val. Peržiūros metu vaizdo kameros taip pat neužfiksavo nei vieno pareigūno. Patikrinus 2018 m. liepos 2 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 pareigūnų paskirstymų į postus Nr. 60/09-23807 nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 8.00 val. į priežiūros postą Nr. 5 (kameros Nr. 34-42; 64-76) buvo paskirta Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 jaunesnioji specialistė L. Č.. Paaiškėjus faktinėms aplinkybėms, kad jaunesniosios specialistės L. Č. veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo požymių, Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1/01-231 buvo sudaryta Komisija ir Šiaulių TI buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Siekiant objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti visas patikrinimui reikšmingas aplinkybes buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto D. M., specialisto N. L. atsakymai į jiems pateiktus klausimus. Peržiūrėjus išsaugotus vaizdo kameros esančios priežiūros poste Nr. 5 (prie kamerų Nr. 67- 64) 2018-07-03 įrašus nuo 4.30 val. iki 5.30 val., juose matomas vaizdas apima šias kameras eiliškumo tvarka: Nr. 67, Nr. 66, Nr. 65, Nr. 64, Nr. 42, Nr. 41, Nr. 40, Nr. 39 ir Nr. 38. Per šį tikrinamą laikotarpį vaizdo kamera neužfiksavo nei vieno pareigūno. Toliau koridorius pasisuka į priežiūros posto Nr. 5 kairę pusę prie kamerų Nr. 37-34 (jų vaizdo įraše nematyti). Viduryje, tarp kamerų Nr. 64 ir Nr. 42 yra koridorius į dešinę, t. y. priežiūros postas Nr. 6. Iš priežiūros posto Nr. 6 yra išėjimas tik per priežiūros postą Nr. 5, t. y. iš priežiūros posto Nr. 6 galima išeiti tik per išsaugotuose vaizdo įrašuose esamą matomumo akiratį. Priežiūros posto Nr. 6 gale yra laiptinė, tačiau ji yra rakinama. Peržiūrėjus išsaugotus vaizdo kameros esančios priežiūros poste Nr. 5 (prie kameros Nr. 38) 2018-07-03 įrašus nuo 4.30 val. iki 5.30 val., juose matomas vaizdas apima tas pačias kameras kaip ir aukščiau išvardintos, tik iš kitos pusės, t. y. Nr. 38, Nr. 39, Nr. 40, Nr. 41, Nr. 42, Nr. 64, Nr. 65, Nr. 66, Nr. 67. Toliau, koridoriaus gale, kairėje pusėje, prie lango matyti Socialinės reabilitacijos skyriaus darbo kabinetas (durys uždarytos), o koridoriaus gale dešinėje pusėje matyti II-ojo korpuso skyriaus vyresniojo kabinetas (durys atidarytos) ir koridorius pasisuka į dešinę pusę prie kamerų Nr. 69-76 (jų vaizdo įraše nematyti). Viduryje, tarp kamerų Nr. 42 ir Nr. 64 yra koridorius į kairę, t.y. priežiūros postas Nr. 6. Pažymėjo, kad abejoti bent vienos išsaugotos vaizdo kameros įrašais (jų kokybe) nėra jokio pagrindo, nes abiejų vaizdo kamerų filmuotoje medžiagoje matyti tas pats vaizdas (2018-07- 03 nuo 4.30 val. iki 5.30 val. neužfiksuotas nei vienas pareigūnas). Be to, vaizdo įrašuose matyti datos ir laikrodžiai kurių laikas (sekundės) rodomas be sustojimų ir matyti kaip einant laikui per koridoriaus langus skverbiasi vis didesnė šviesa (švinta).

Taip pat nurodė, kad iš turimos dokumentinės medžiagos bei specialistų D. M. ir N. L. pateiktų duomenų matyti, kad jaunesnioji specialistė L. Č. 2018 m. liepos 3 d., įstatymų nustatyta tvarka, poilsio laiku (30 min.) naudojosi nuo 2.00 val. iki 2.30 val. Šiuo laikotarpiu jokių aplinkybių trukdžiusių jai naudotis poilsio laiku užfiksuota nebuvo, tai reiškia, kad jaunesnioji specialistė L. Č. būtent šiuo metu ir poilsiavo. Apie šį faktinį jaunesniosios specialistės L. Č. poilsio laiką yra užfiksuota posto žiniaraštyje Nr. 60/09-23960. Tai reiškia, kad ji 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 val. iki 5.30 val. poilsio laiku naudotis negalėjo ir nebeturėjo teisės į poilsį. Be to, specialistas N. L. nurodė, kad nuo 4.30 val. iki 5.30 val. jaunesnioji specialistė L. Č. buvo priežiūros poste Nr. 5. Jei ji butų nuo 4.30 val. iki 5.30 val. poilsiavusi, butų turėjusi būtinai informuoti specialistą N. L., kuris apie tai butų pažymėjęs posto žiniaraštyje ir būtu turėjęs laikinai vykdyti funkcijas priežiūros poste Nr. 5. Taip pat specialistas D. M. nurodo, kad kitų poilsio laikotarpių jaunesniosios specialistės L. Č. budėjimo metu, nuo 2018 m. liepos 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 8.00 val., užfiksuota nebuvo.

Jaunesnioji specialistė L. Č. nuo 4.30 val. iki 5.30 val., neturėdama jokių papildomų darbų ir užduočių, turėjo tarnybines funkcijas vykdyti tik priežiūros poste Nr. 5, nes tuo metu priežiūros poste Nr. 6 tarnybines funkcijas vykdė specialistas N. L.. Tai paneigia jaunesniosios specialistės L. Č. pateiktą informaciją apie tai, kad jai buvo pavesta atlikti daugiau užduočių ar darbų, t. y., kad ji nuo 4.30 val. iki 5.30 val. vienu metu atliko tarnybines funkcijas priežiūros postuose Nr. 5 ir Nr. 6. Be to, išsaugotoje vaizdo kameros (prie kameros Nr. 38) įraše matyti, kad 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 val., II-ojo korpuso skyriaus vyresniojo kabinete (durys atidarytos) tamsu, nes šviesa visą laiką išjungta ir iki pat iki 5.30 val. (kol truputi prašvito) jame pareigūnų nematyti ir per šį laikotarpį niekas į kabinetą nebuvo įėjęs ir niekas neišėjo. Tai patvirtina faktą, kad specialistas N. L. laikotarpyje nuo 4.30 val. iki 5.30 val. jokios tarnybinės dokumentacijos netvarkė. Komisija kritiškai vertino jaunesniosios specialistės L. Č. paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad jos žiniomis, aptariamos pamainos metu, jokių neigiamų padarinių nekilo. Pažymėjo, kad nors ir kilo kokių nors padarinių, tai jie paprasčiausiai nebuvo užfiksuoti ir užkardyti, nes priežiūros poste Nr. 5 nuo 4.30 val. iki 5.30 val. ji suimtųjų (nuteistųjų) nestebėjo ir negali žinoti ar kilo neigiamų padarinių ar ne, t. y. jos priežiūroje esantys suimtieji minimu laikotarpiu galėjo per langus bendrauti su kitose kamerose kalinčiais suimtaisiais, laužyti (niokoti) kameros inventorių, ruošti vietas pabėgimams, daryti nusikalstamas veikas ir pan.

Nurodė, kad 2018 m. liepos 3 d. laikotarpiu nuo 4.30 val. iki 5.30 val. jaunesnioji specialistė nebuvo labiau užimta nei įprastai (neturėjo jokio papildomo darbo krūvio, papildomų užduočių jai skirta nebuvo), t. y. ji galėjo ir turėjo objektyvią galimybę veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai - nuolat stebėti jos žinioje (priežiūros poste Nr. 5) esančius suimtuosius (nuteistuosius). Aplinkybių, nepriklausančių nuo jaunesniosios specialistės L. Č. valios, veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, nėra.

Šiuo nagrinėjamu atveju pažeidimo subjektu laikytina jaunesnioji specialistė L. Č., esanti Kalėjimų departamento pataisos pareigūnė, o objektu – Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurios 7.1 punkte nurodoma, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose priežiūrą, be kita ko, sudaro – nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Objektyvioji tarnybinio nusižengimo pažeidimo pusė pasireiškė neteisėtu jaunesniosios specialistės L. Č. elgesiu, kai ji, 2018-07-03 nuo 4.30 val. iki 5.30 val. turėdama visas galimybes vykdyti jos žinioje (priežiūros poste Nr. 5) esančių suimtųjų (nuteistųjų) nuolatinę priežiūrą, neveikė taip, kaip to reikalauja Pareigybės aprašyme numatytos tarnybinės funkcijos. Išsamiai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, akivaizdžius ir neginčytinus įrodymus, patvirtinančius kaltą ir neteisėtą jaunesniosios specialistės L. Č. veikimą, laikytina, kad šios pareigūnės subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – tyčiniais veiksmais padalyta teisei priešinga veika (veikė sąmoningai ir tyčia), kai ji pažeisdama Pareigybės aprašymo 7, 8 ir 18.7 punktuose nustatytas tarnybines funkcijas ir tokiu būdu siekdama skirti sau daugiau poilsio nei numato įstatymai (t. y. nuolat nestebėdama suimtųjų (nuteistųjų)), suprato šios veikos priešingumą teisės aktams, reglamentuojantiems jos tarnybą (atsižvelgiant į jos statusą - pareigūnė, išsilavinimą, nemenką darbo stažą Šiaulių TI, ji tai turėjo žinoti ir privalėjo numatyti), taip pat ji suprato savo veikos žalingumą (įstaigai keliamo vieno iš pagrindinių reikalavimų - nuolatinė elgesio kontrolė suimtųjų (nuteistųjų) buvimo vietose nevykdymo), numatė dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius (suimtųjų (nuteistųjų) daromų pažeidimų ar nusikaltimų neužkardymas ir pan.), nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Šiuo atveju jaunesniosios specialistės L. Č. priešinga teisei veika padaryta pasyviais veiksmais, kai ji siekdama savo valia skirti sau daugiau poilsio nei įstatymų nustatyta tvarka (nuolat nestebėti jos žinioje esančių suimtųjų (nuteistųjų)), neatliko savo tiesioginių pareigų, nors nebuvo jokių objektyvių priežasčių trukdžiusių veikti teisės aktų nustatyta tvarka (nuolat stebėti suimtuosius (nuteistuosius) kamerose).

Pareiškėjos L. Č. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 2/01-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajai specialistei L. Č.“ (toliau – ir Įsakymas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose. Nuobauda pareiškėjai skirta vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d.) 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama pastaba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Šiuo atveju sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 3 d. Šiaulių TI buvo užregistruota Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko A. P. pažyma Nr. 20/01-3800, kurioje jis pažymi, jog vykdydamas 2018 m. birželio 21 d. protokole Nr. 20/01-3538 numatytą priemonę peržiūrėjo vaizdo kameros, esančios režiminiame korpuse, priežiūros poste Nr. 5 (prie gyvenamųjų kamerų Nr. 67-64) įrašus nuo 2018 m. liepos 3 d. 4.30 val. iki 5.00 val. Peržiūros metu vaizdo kameros neužfiksavo nei vieno pareigūno, todėl galimai buvo netinkamai vykdoma suimtųjų (nuteistųjų) esančių priežiūros poste Nr. 5 nuolatinė priežiūra. 2018 m. liepos 12 d. Šiaulių TI buvo gautas specialisto M. A. tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-11283, kuriame nurodoma, kad aiškinantis aplinkybes buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameros esančios priežiūros poste Nr. 5 (prie gyvenamųjų kamerų Nr. 67-64) įrašai nuo 2018 m. liepos 3 d. 4.55 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 5.30 val. Peržiūros metu vaizdo kameros taip pat neužfiksavo nei vieno pareigūno. Pagal 2018 m. liepos 2 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 pareigūnų paskirstymų į postus žiniaraščio Nr. 60/09-23807 įrašus nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 8.00 val. į priežiūros postą Nr. 5 (kameros Nr. 34-42; 64-76) buvo paskirta Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 jaunesnioji specialistė L. Č..

Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1/01-231 buvo sudaryta Komisija ir Šiaulių TI buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2018 m. liepos 18 d. jaunesniajai specialistei L. Č. buvo surašytas ir tą pačią dieną įteiktas Pranešimas apie tarnybini nusižengimą Nr. 20/01-4104. Tarnybinio patikrinimo metu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas (Komisijos pirmininkas) M. A. 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojui, atlikusiam direktoriaus funkcijas P. Ž., pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 11/01-12643, kuriuo, vadovaujantis Taisyklių 70 punktu, paprašė pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar 30 dienų, tam, kad tinkamai ir teisiškai įvertinti visą surinktą dokumentinę medžiagą bei išsamiai išsiaiškinti visas patikrinimui pateiktas aplinkybes. Prie tarnybinio patikrinimo medžiagos pridėti DVS sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo Nr. 1/01-12643 rezoliucijos istorijoje direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas P. Ž. parašė rezoliuciją – „sutinku“. Šiaulių tardymo izoliatoriaus komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti 2018 m. rugpjūčio 27 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniosios specialistės L. Č. tarnybinio nusižengimo, kuria siūlo pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą bei skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 2/01-193 buvo pripažinta, kad pareiškėja L. Č. padarė tarnybinį nusižengimą – paskirta atlikti Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto priežiūros poste Nr. 5 pareigas, 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 val. iki 5.30 val. nevykdė paskirtų pareigų, t. y. nestebėjo šiame poste esančiose kamerose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų elgesio, tuo pažeisdama Šiaulių tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1/01-392 7, 8 ir 18.7 punkto reikalavimus, bei už šį nusižengimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pažymėtina, jog ir pareiškėja, ir pareiškėjos atstovė nurodė, jog dėl tarnybinio patikrinimo procedūros, atlikimo terminų pretenzijų neturi. Teismas, patikrinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą, procedūrinių pažeidimų taip pat nenustatė.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 2/01-193 priimtas vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 81.1 punktu bei atsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniosios specialistės L. Č. tarnybinio nusižengimo.

Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Kaip nurodyta skundžiamame Įsakyme, pareiškėja L. Č. pažeidė Šiaulių tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1/01-392 (toliau – Pareigybės aprašymas) 7, 8 ir 18.7 punkto reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, buvo gauti D. M. ir N. L. tarnybiniai pranešimai, buvo atliktas faktinių duomenų vietoje patikrinimas. Išvadoje nurodoma, kad šiuo atveju nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis – pažeidimo subjektu laikytina jaunesnioji specialistė L. Č., objektu – Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurios 7.1 punkte nurodoma, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose priežiūrą, be kita ko, sudaro ir nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Objektyvioji tarnybinio nusižengimo pažeidimo pasireiškė neteisėtu jaunesniosios specialistės L. Č. elgesiu, kai ji, 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 val. iki 5.30 val. turėdama visas galimybes vykdyti jos žinioje (priežiūros poste Nr. 5) esančių suimtųjų (nuteistųjų) nuolatinę priežiūrą, neveikė taip, kaip to reikalauja Pareigybės aprašyme numatytos tarnybinės funkcijos.

Išvadoje siūloma pripažinti, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnioji specialistė L. Č. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų bei pažeidė Pareigybės aprašymo 7, 8 ir 18.7 punktų reikalavimus.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas). Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs LVAT, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., LVAT 2012-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA555-520/2018 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje sprendžiant analogiškus teisinius santykius yra konstatuota, kad iš tarnybinio nusižengimo sąvokos („valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės”) matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pažymėtina, kad pareiškėjai inkriminuota veika pagal padarymo būdą, atitinka neveikimo formą, kai priešinga teisei veika padaroma pasyviais veiksmais, tarnautojui neatliekant jam priskirtų pareigų.

Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 8.00 val. į priežiūros postą Nr. 5 (kameros Nr. 34-42; 64-76) buvo paskirta Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 jaunesnioji specialistė L. Č.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati pareiškėja, susipažinusi su atsakovo pateiktu vaizdo įrašu, kuris patvirtina, kad 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 val. iki 5.30 val. priežiūros poste Nr. 5 nebuvo nei vieno pareigūno, ji šios aplinkybės, kad minimu laiku nebuvo poste Nr. 5, nebeginčija. Pareiškėja sutinka, kad nurodytu laiku ji nebuvo nei priežiūros poste Nr. 5, nei buvo išėjusi pietauti (kitu atveju vaizdo įraše matytųsi, kaip pareiškėja išeina ir grįžta). Pareiškėja teigia, kad minimu laiku ji galimai buvo priežiūros poste Nr. 6, kadangi jame budėjęs pareigūnas N. L., kaip specialistas, atsakingas už korpuso skyrių, galėjo būti kabinete ir pildyti dokumentaciją.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, pareiškėja 2018 m. liepos 3 d. naktį į priežiūros postą Nr. 6 budėti paskirta nebuvo, tą naktį nebuvo užfiksuota jokių pranešimų ar įvykių, dėl kurių į postą būtų reikėję kviesti į priežiūros postą Nr. 6 ir antrą pareigūną – t. y. pareiškėją L. Č..

Liudytojas N. L. tiek teismo posėdžio metu, tiek Tarnybiniame atsakyme į prašymą nurodė, kad 2018 m. liepos 3 d. naktį buvo paskirtas budėti priežiūros poste Nr. 6, taip pat buvo paskirtas atsakingu specialistu už korpuso skyrių. Nurodė, kad byloje aptariamu laiku galėjo būti tiek priežiūros poste Nr. 6, tiek specialisto, atsakingo už korpuso skyrių, kabinete. Tačiau teigė, kad jei ir buvo pasišalinęs iš posto, kitam pareigūnui nedavė nurodymų jį pavaduoti. Kiek pamena, tą naktį jokių įvykių užfiksuota nebuvo, kartu su L. Č. priežiūros poste Nr. 6 nebudėjo, atsakydamas į pateiktus klausimus tarnybinio patikrinimo metu nurodė, kad pareiškėja buvo priežiūros poste Nr. 5 todėl, kad ji ten turėjo būti.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. nuo liepos 2 d. 19.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. 8.00 val. buvo paskirtas vyresniuoju specialistu, atsakingu už apsaugos ir priežiūros pamainą Nr. 2. Kaip kontroliuojantis pareigūnas postus tikrino apie 6 val. ryto, visi pareigūnai buvo savo vietose. Taip pat nurodė, kad jei priežiūros pareigūnas dėl kokių nors priežasčių negali apeiti savo posto ne rečiau kaip kartą per pusvalandį, jis privalo apie tai informuoti vyresnįjį pamainos pareigūną.

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai prieš kiekvieną budėjimo pamainą yra instruktuojami, jog jie privalo ne rečiau kaip kartą per pusvalandį apeiti priskirtą budėti postą, stebint nuteistuosius (suimtuosius) kamerose per duryse esančias akutes.

Kokius konkrečiai veiksmus turi atlikti pareigūnas, vykdydamas aukščiau nurodytas pareigas, detalizuoja Pareigybės aprašymas. Pareigybės aprašymo 7 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo užtikrinti nuolatinę suimtųjų (nuteistųjų) elgesio kontrolę, 8 punkte – atliekant pareigas, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais patvirtintomis taisyklėmis ir tvarkomis; 18.7 punkte nurodyta, kad atliekant pareigas priežiūros poste taip pat turi nuolat stebėti suimtuosius (nuteituosius) per kamerų duryse įrengtas stebėjimo akutes, skiriant ypatingą dėmesį suimtiesiems (nuteistiesiems), linkusiems pabėgti, užpulti, ar kuriems paskirta sustiprinta priežiūra, užtikrinant Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimus.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjos bei jos atstovės, liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – neteisėtas elgesys (neveikimas) – tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nustatyta – t. y. pareiškėja L. Č. 2018 m. liepos 3 d. nuo 4.30 val. iki 5.30 val. nevykdė pareigybės aprašymo 7 punkte (jame nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo užtikrinti nuolatinę suimtųjų (nuteistųjų) elgesio kontrolę), 8 punkte (atliekant pareigas, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais patvirtintomis taisyklėmis ir tvarkomis) ir 18.7 punkte (atliekant pareigas priežiūros poste taip pat turi nuolat stebėti suimtuosius (nuteituosius) per kamerų duryse įrengtas stebėjimo akutes, skiriant ypatingą dėmesį suimtiesiems (nuteistiesiems), linkusiems pabėgti, užpulti, ar kuriems paskirta sustiprinta priežiūra, užtikrinant Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimus) nustatytų funkcijų. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad ji aptariamu laiku galimai buvo priežiūros poste Nr. 6, kadangi nuobauda pareiškėjai paskirta būtent už nebuvimą jai paskirtame priežiūros poste Nr. 5, už jai priskirtų funkcijų nevykdymą priežiūros poste Nr. 5. Būtinybės nuo 4.30 val. iki 5.30 val. pareiškėjai būti priežiūros poste Nr. 6 nepagrindžia nei liudytojų parodymai, nei byloje esanti tarnybinio patikrinimo medžiaga. Teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus (neveikimą) bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė Pareigybės aprašymo 7, 8 ir 18.7 punkto reikalavimų.

Teismo vertinimu atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai įvertino ir tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę – tyčiniais veiksmais padaryta priešinga veika. Nors tarnybinio patikrinimo metu ir nenustatyta, kur nuo 4.30 val. iki 5.30 val. buvo pareiškėja, tačiau pažymėtina, kad pareiškėja, ilgą laiką dirbanti Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareigūne, žinojo jai priskirtas funkcijas ir vidaus tvarkos taisykles, prieš kiekvieną pamainą buvo papildomai instruktuojama apie tai, jog nors kartą per pusvalandį privalo apeiti jai priskirtą priežiūros postą, tačiau šios pareigos nevykdė. Objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdę jai šias funkcijas atlikti, pareiškėja nenurodė.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, jog statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio ir statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami itin griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė statutinės įstaigos vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir padarytus pažeidimus, siekiant užtikrinti, kad pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018). Kitoks šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus, trukdytų Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatymais nustatytų tikslų, pažeistų šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią ŠTI veiklą.

Teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje atskleisti ir aiškiai nurodyti pareiškėjos įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateiktas jų pagrindimas. Teismas daro išvadą, kad parenkant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, nusižengusios pareigūnės asmenybę ir jo kaltės laipsnį. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje klaidingai nurodyta, kad pareiškėja per visą tarnybos laikotarpį bausta 1 kartą (paskirtoji nuobauda buvo teismo panaikinta), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai paskirta švelniausia nuobaudos rūšis, teismo vertinimu ši aplinkybė nedarė įtakos parenkant nuobaudos rūšį.

Visus likusius pareiškėjos skundo argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).

Teismas vertina, kad byloje ginčijamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 2/01-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajai specialistei L. Č.“ yra pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir tinkamomis teisės normomis. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų buvo atliktas tinkamai, įrodytos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės, todėl panaikinti įsakymą bei tarnybinę nuobaudą už šių pažeidimų padarymą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjos L. Č. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 2/01-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajai specialistei L. Č.“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.