Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovams vadovei V. M., advokatui K. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB VEPROC Research and Consulting, ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas UAB VEPROC Research and Consulting pareiškė ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui dėl skolos priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 11141,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovui suteikė projektinių pasiūlymų, reikalingų siekiant priimti sprendimą teikti projektą pagal 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“, parengimo bei projekto „Sveikos gyvensenos skatinimas Panevėžio rajone“ parengimo paslaugas Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui. Atsakovas 2017 m. pabaigoje kreipėsi į ieškovą dėl projektinių pasiūlymų, reikalingų siekiant priimti sprendimą teikti projektą pagal 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“, parengimo bei projekto „Sveikos gyvensenos skatinimas Panevėžio mieste“ pagal 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“ parengimo paslaugų suteikimo. Ieškovas parengė projektinius pasiūlymus dėl projekto pagal 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“, kuriuos nusiuntė suderinti užsakovui, vėliau Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Panevėžio regiono plėtros taryba 2018 m. sausio mėn. 26 d. sprendimu Nr. 51/4S2 patvirtino ieškovo rengtus projektinius pasiūlymus dėl projekto pagal 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“. Viešai skelbiamais duomenimis iki šios dienos vykdant Projektą atsakovui išmokėtas finansavimas – 119 677,39 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK nuostatos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų sutartis, nenustato specialios sutarties formos atlygintinų paslaugų sutartims, todėl pagal CK 6.192 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad sutarties formai yra taikomos CK 1.71 - 1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą, atlygintinų paslaugų sutartis gali būti sudaroma tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais. CK 1.71 straipsnio 2 dalis numato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė, t. y. sutartis, kurios šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo šalių susitarimo momento.

Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kada šalys laisvai išreiškė savo valią sudarydamos sandorį. Kuomet sudaroma dvišalė sutartis, ji sutarties šalims tampa privaloma taip pat nuo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo sutarties akcepto, kuomet jį gauna oferentas, nebent šalys susitaria dėl kitokių konkrečios sutarties sudarymo bei jos įsigaliojimo sąlygų. Iki nurodyto momento šalys nesaistomos dar nesudarytos sutarties sąlygų, tačiau iki sutartiniuose santykiuose šalys privalo būti sąžiningos, kitaip privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo direktorius R. M. dėl atlygintinų paslaugų sutarties sudarymo, t. y. atlygintinų projektinių pasiūlymų ir Projekto paraiškos parengimo paslaugų suteikimo, bendravo su atsakovo direktore S. S., o šiai nebedirbant atsakovo direktoriaus pareigose – su G. K. Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialiste, laikinai atliekančia atsakovo direktoriaus funkcijas. Atsakovo direktore tapus V. M. pradėtas kvestionuoti sandorio dėl projektinių pasiūlymų ir Projekto paraiškos parengimo paslaugų suteikimo sudarymas.

Ieškovas, matydamas atsakovo veiksmus, kuriais ignoruojamas faktas, kad ieškovas tinkamai suteikė projektinių pasiūlymų ir Projekto paraiškos parengimo paslaugas, 2019 m. balandžio 24 d. raštu 2019VRC1045 „Pranešimas“ kreipėsi į atsakovą išdėstydamas visas faktines aplinkybes patvirtinančias atlygintinų paslaugų sutarties sudarymą ir paslaugų suteikimą bei prašydamas geranoriškai ieškovui atlyginti už tinkamai suteiktas projektinių pasiūlymų ir Projekto paraiškos parengimo paslaugas. Kartu su Pranešimu ieškovas pateikė 2019 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (Serija VRC Nr. 333), kurioje nurodyta, kad suteiktų projektinių pasiūlymų ir Projekto paraiškos parengimo paslaugų kaina yra 11 141,10 Eur su V. A. remiasi vien tik formaliu faktu, kad neva rašytinė sutartis nesudaryta, todėl atsakovas jokių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu neturi. Tačiau atsakovo atstovo veiksmai derinant paslaugų suteikimo terminą, apmokėjimą, paslaugų pristatymą, suteiktų paslaugų pagrindu sudarytą Projekto finansavimo ir administravimo sutartis patvirtina, kad tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis dėl projektinių pasiūlymų ir Projekto paraiškos parengimo paslaugų suteikimo. O tai reiškia, kad atsakovas privalo atlyginti Ieškovui už tinkamai suteiktas projektinių pasiūlymų ir Projekto paraiškos parengimo paslaugas.

Atsakovo direktorei S. S. pasitraukus iš pareigų, tolesni įstaigos vadovai (V. M. ir G. K.) neperėmė S. S. vykdytų darbų ir įsipareigojimų pasirašyti Sutartį su Ieškovu, tačiau buvo daug kartų nurodę, kad atsiskaitys su Ieškovu už suteiktas paslaugas iš Ieškovo rengto projekto netiesioginių išlaidų. Ieškovas patikėjęs tokiais atsakovo pažadais ilgai delsė pateikti sąskaitą už parengtą projektinį pasiūlymą ir projektą ir tik gavęs atsakovo 2019 m. gegužės 10 d. raštą Nr. 3D87 „Dėl pranešimo“ suprato, kad atsakovas ieškovą apgavo.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo ir teismo posėdyje atsakovo atstovai paaiškino, kad nesutinka, kad su ieškovu buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis. Šiuo atveju sutartis galėjo būti sudaryta tiktai raštu, kaip tai numato CK ir Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Pagal VPĮ 86 straipsnio 7 dalį pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties verė yra mažesnė nei 3000 Eur (be PVM). Tuo tarpu ieškovas ieškinį reiškia žymiai didesnei sumai – 11141,10 Eur. Taigi šiuo atveju turėjo būti laikomasi sandoriams privalomos rašytinės formos (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje akivaizdus viešasis interesas, kadangi viešieji pirkimai yra susiję su viešuoju interesu. Buvusi direktorė S. S. nevykdė viešųjų pirkimų procedūrų, tuo kompetenciją įgyvendindama savo nuožiūra, o ne teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent VPĮ reikalavimų laikymasis būtų užtikrinęs, kad pirkimai būtų atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, kuriai taikomi patys griežčiausi buhalterinės apskaitos ir tikslinio finansinių asignavimų panaudojimo reikalavimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis biudžetinė įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams. Todėl atsakovas ir jį atstovaujantys asmenys savo veikloje negalėjo nepaisyti įstatymų imperatyvių reikalavimų. Šalys oficialiai bendravo tik vykdant projektą „Sveikos gyvensenos skatinimas Panevėžio mieste“ pagal 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“ pagal kurią su ieškovu buvo pasirašyta eilė dokumentų ir su juo tvarkingai atsiskaityta.

Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą, ir sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios. Dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kada šalys laisvai išreiškė savo valią sudarydamos sandorį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas UAB VEPROC Research and Consulting prašo priteisti iš atsakovo 11 141,10 Eur skolos už tai, kad atsakovui suteikė projektinių pasiūlymų, reikalingų siekiant priimti sprendimą teikti projektą pagal 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“, parengimo bei projekto „Sveikos gyvensenos skatinimas Panevėžio rajone“ parengimo paslaugas Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui. Ieškovas manydamas, kad atsakovui suteikė tinkamas paslaugas ir negaudamas atsiskaitymo už jas, 2019-04-24 pranešimu ir prie jo pridėta PVM sąskaita faktūra Serija VRC Nr. 333, pareikalavo atsakovo sumokėti 11 141,10 Eur skolos įskaitant PVM (1 t, b. l. 13-14).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. K. parodė, kad ji laikinai ėjo Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovės pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovas paraiškos rengimą pradėjo rengti jos vadovavimo metu. Su ieškovu atsiskaityta nebuvo, nes jo pagalba buvo geranoriška.

Šalys neginčijo, kad viešojo pirkimo procedūros dėl paslaugų pirkimo nebuvo atliktos, paslaugų teikimo sutartis tarp šalių pasirašyta nebuvo. Ir ieškovas, ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose mini ir nekvestionuoja VPĮ 86 straipsnio 7 dalies nuostatos - pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio).

Kaip matyti ieškovas nepateikė sąskaitos apmokėjimui už projektinių pasiūlymų parengimą, nepateikė apskaitos dokumento, kurio pagrindu atsakovas galėtų vykdyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimą, numatantį tai, jog apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Sutinkamai su minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi - įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys projektų įgyvendinimo srityje bendradarbiauja reguliariai, šalys dėl projektų įgyvendinimo sudaro paslaugų teikimo sutartis, atlikus darbus surašomi paslaugų priėmimo – perdavimo aktai, pateikiamos PVM sąskaitos faktūros (2 t, b. l. 26-29, 65-67).

Teismas sprendžia, kad Viešųjų pirkimų procedūra nebuvo atlikta, paslaugų sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškinį atmetant, atsakovui ir trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 98 straipsniu, atsakovui iš ieškovo priteisiama 2032,80 Eur, o trečiajam asmeniui – 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 62-64, 116-122, 111-115).

Iš ieškovo Valstybei naudai taip pat priteisiama 5,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis, b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „VEPROC Research and Consulting“, juridinio asmens kodas 301800763, atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui, juridinio asmens kodas 301738112, 2032,80 Eur (du tūkstančius trisdešimt du eurus 80 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „VEPROC Research and Consulting“, juridinio asmens kodas 301800763, trečiajam asmeniui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „VEPROC Research and Consulting“, juridinio asmens kodas 301800763, 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų Valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.