Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui, advokatui Aleksandrui Palamarčukui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2011-06-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ? 910 Lt bauda, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Baudžiamasis kodeksas) 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J.

jis 2017-03-04 apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susipykęs su motina J. J., kumščiu smogė šiai į veidą ir praskėlė lūpą;

jis, be to, įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir pagrobė svetimą turtą:

nuo 2017 m. nuo spalio mėnesio iki 2017 m. gruodžio 19 d. - ne mažiau kaip du kartus, atrakinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje duris, be savininkų žinios pateko į minėtą butą ir pagrobė ten rastus sutuoktiniams E. K. bei J. K. priklausančius bendros 4200 eurų vertės auksinius papuošalus ir auksines monetas: 2000 eurų vertės vyrišką žiedą su balto aukso herbu, dvi bendros 600 eurų vertės 10 rublių monetas, 300 eurų vertės moterišką žiedą su 4 cirkonio akutėmis bei užrašu „Spasi į sochrani“, 200 eurų vertės moterišką žiedą, 200 eurų vertės moterišką grandinėlę su dvynio zodiako bei jauno mėnulio ženklais, 300 eurų vertės auskarus su baltu auksu ir vienu pailgu cirkonio akmenuku ir bendros 400 eurų vertės dvi moteriškas grandinėles.

Apklaustas kaltinamuoju V. J. dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino, o dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino iš dalies - jis ginčijo pagrobto turto apimtį bei vagystės laiką.

Dėl kaltinimo fizinio skausmo sukėlimu savo šeimos nariui

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Apklaustas kaltinamuoju V. J. prisipažino kaltu ir parodė, kad jis gyvena kartu su motina J. J. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas priklauso motinai. Visumoje jo santykiai su motina yra geri, konfliktai vyksta tik tada, kai motina būna išgėrusi. 2017-03-04 apie 14.30 val. jis, kartu su motina ir pas ją besisvečiavusią A. B. virtuvėje išgėrinėjo. Kažkuriuo momentu motina pasakė A. B., kad ji jau eitų namo, nes buvo gerokai išgėrusi. A. nenorėjo išeiti ir pradėjo bartis su jo motina. Tada motina, nustumdama nuo stalo alaus skardines, jį apipylė alumi. Supykęs jis atsistojo, pradėjo ant jos rėkti, griebęs rankinę su parsineštais maisto produktais norėjo išeiti, tačiau motina jam neleido. Jis pastūmė motiną ir kumščiu sudavė jai į veidą, pataikė į lūpą. Motina pradėjo verkti, o jis išėjo iš buto ir stovėjo kieme, už namo kampo. Pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Motinos jis atsiprašė, suprato, kad elgėsi netinkamai, jis pirmą kartą pakėlė ranką prieš ją, labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Jie susitaikė.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2017-03-04 dienos metu ji svečiavosi pas J. J., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje abi gėrė degtinę. Po to į namus grįžo V. J., jis prisėdo prie jos ir gėrė alų. V. motina J. tuo metu buvo kitame kambaryje. Po to J. atėjo į virtuvę ir pasipiktinusi liepė jai eiti namo. V. tuo metu iš mamos reikalavo pinigų. J. ranka nustūmė nuo stalo alaus skardines. Tada V. atsistojo, pastūmė motiną ir kumščiu sudavė jai į veidą, pataikė į lūpą ir ją praskėlė. Ji V. pasakė, kad taip elgtis nedera, kad jis apsiramintų ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie paskui V. J. sulaikė.

Nukentėjusioji J. J. teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklausta, nes sunkiai serga (pateikta med. pažyma). Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2017-03-04 apie 07.00 val. pas ją į namus atėjo jos ir sūnaus pažįstama A. B.. A. atėjo norėdama pamatyti jos sūnų V. J., kadangi jis jai patinka. Sūnaus tuo metu namuose nebuvo. Ji su A. gėrė degtinę. Apie 13.00 val. grįžo sūnus, jis atnešė alaus ir A. su juo virtuvėje gėrė alų, o ji pati tuo metu buvo kitame kambaryje. A. pas juos užsibuvo pernelyg ilgai, ji nepatinka jai kaip žmogus, todėl atėjusi į virtuvę pasakė A., kad ji jau eitų namo. Tačiau A. nesiruošė išeiti. Tada ji (nukentėjusioji) pasipiktinusi ranka nustūmė nuo stalo ant grindų alaus skardines. Tuomet sūnus ir A. supykę pašoko nuo kėdžių ir sūnus vieną kartą kumščiu jai sudavė į veidą, pataikė į lūpą. Jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, lūpa skaudėjo. A. iškvietė policiją ir atvykę policijos pareigūnai sūnų išvežtė į policijos komisariatą. Dėl sužalojimų į gydytojus nesikreipė. Ji su sūnumi susitaikė. (1 t. b. l. 23)

2017-03-04 policijos pareigūnės J. I. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017-03-04 15.23 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bute neblaivus ir agresyvus sūnus stumdosi, rėkauja. Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad į policiją skambino A. B.. Ji paaiškino, kad 2017-03-04 svečiavosi pas J. J., vartojo alkoholinius gėrimus, po to namo grįžo J. J. neblaivus sūnus V. J.. Tarp J. J. ir V. J. kilo konfliktas ir V. J. buto koridoriuje kumščiais sudavė J. J. keletą smūgių į veidą. A. B. elgesys buvo neadekvatus, ji į visus klausimus reagavo labai audringai, jos nuotaika nuolat keitėsi, todėl buvo patikrinta alkotesteriu. Alkotesterio rodmuo ? 3.68 promilės alkoholio, todėl atlikti liudytojos apklausos nepavyko. J. J. taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi, ji visą laiką verkė, šaukė, vis kartojo, kad sūnus ją sumušė, bet ji jam atleidžia ir pareiškimo dėl sūnaus elgesio nerašys. Patikrinti J. J. blaivumą alkotesteriu nepavyko, nes ji nesugebėjo reikiamą laiką pusti į alkotesterį. Taip pat nepavyko gauti J. J. paaiškinimą, kas atsitiko jos šeimoje. J. J. chalatas buvo suplėšytas, apatinė lūpa sužeista. Apžiūrėti savo butą J. J. neleido (1 t. b. l. 5).

Aptarti duomenys pripažintini įrodymais, o jų visuma yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis V. J. nurodytomis aplinkybėmis tyčia smurtaudamas prieš savo artimą giminaitę – motiną, sukėlė šiai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Ta aplinkybė, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja bei tas faktas, kad dėl šio įvykio 2017-03-16 prokuroro nutarimu, kurį 2017-03-27 nutartimi patvirtino teismas, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10604-17 šalims susitaikius buvo nutrauktas, nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. V. J. nepraėjus vieneriems metams po motinos sumušimo padarė naują tyčinį nusikaltimą – vagystę įsibraunant į butą, už kurią jis yra teisiamas šioje byloje. Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 2018-07-23 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10604-17 atnaujintas ir 2018-07-24 nutarimu sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-66249 (1 t. b. l. 1,2).

Dėl kaltinimo vagyste įsibrovus į gyvenamąją patalpą

Apklaustas kaltinamuoju V. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 metų spalio mėnesį sugyventinės R. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje paėmė jos sūnaus J. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje raktus, nuėjo į tą butą pasiskolinti J. K. darbo įrankį – suktuką. Žinojo, kad bute nebus šeimininkų: J. buvo išvykęs darbo reikalais, o jo žmona dirbo. Bute paėmė tik vyrišką žiedą, kuris gulėjo sekcijoje (spintoje) vazoje. Kitų įtarime nurodytų daiktų neėmė ir į nukentėjusiųjų butą, šiems nežinant, jis buvo užėjęs tą vienintelį kartą. Pasišalinęs iš buto žiedą iškart nunešė į lombardą Kalvarijų gatvėje ir įkeitė keturiems mėnesiams. Lombarde nurodė savo duomenis, nes ketino vėliau žiedą pasiimti ir grąžinti. Kai jau norėjo žiedą atsiimti atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Taip elgėsi pirmą ir vienintelį kartą, dėl savo veiksmų gailisi.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2017-12-19 apie 5.00 val. ji su sutuoktiniu ir jo motina R. D. K. išvyko į Lenkiją apsipirkti. Išvykdami užrakino tik apatinę buto durų spyną. Tą tikrai prisimena, nes dar pajuokavo, kad jeigu kas nors brausis, tai neišgelbės nė dvi spynos. Tą pačią dieną apie 21.00 val. grįžę iš Lenkijos pastebėjo, kad buto durys užrakintos tiek apatine, tiek ir viršutine spynomis. Ji iš pradžių paskambino savo mamai I. B., nes ji turi raktus nuo jų buto, bet mama pasakė, kad nebuvo apsilankiusi. Netrukus ji pastebėjo, kad bute iš dviejų skirtingų vietų - iš kambaryje esančios dėžutės ir iš drabužinės dingo auksiniai papuošalai ir monetos: senovinis caro laikų stačiakampio formos su balto aukso herbu vyriškas auksinis žiedas (19 g svorio), dvi senovinės 10 rublių nominalo auksinės monetos, moteriškas auksinis žiedas su 4 nedideliais baltos spalvos cirkonio akmenukais ir su išgraviruotu rusiškomis raidėmis užrašu „Spasi i sochrani?, moteriškas auksinis žiedas su gėlytės formos galvute su aštriais kampais, moteriškas auksinis pakabukas su „Dvynių? zodiako ženklu, moteriškas auksinis pakabukas su „Dvynių? zodiako ženklu pusmėnulio formos, kurio gale yra cirkonio akmenukas, moteriški kvadratiniai balto ir geltono aukso auskarai su cirkonio akmenukais ir trys labai panašios smulkios auksinės grandinėlės. Į policiją tą dieną nesikreipė, nes norėjo viską apgalvoti. Paskutinį kartą papuošalus ji tikrai matė 2017 m. spalio mėnesį. Visus juos galėtų atpažinti pagal bendrą vaizdą. Iš viso yra keturi komplektai buto raktų – po vieną turi ji ir jos sutuoktinis, vienas yra pas jos mamą ir vienas pas vyro mamą R. D. K., pastaroji kartu su jais važiavo į Lenkiją ir jų buto raktus buvo palikusi savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos (nukentėjusiosios) vyras tą patį vakarą apie 23.00 val. nuėjo pas motiną pasiimti tų raktų. Pas vyro mamą tuo metu lankydavosi ar net gyveno V. J.. Jos vyro motinos buto raktus turi toks J. G., kuris anksčiau pas ją darė remontą ir raktų negrąžino. J. G. 2017 m. vasario mėnesį remontavo ir jų butą, tačiau dirbo nekokybiškai ir liko nepatenkintas gautu užmokesčiu.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2017-12-19 anksti ryte su žmona E. K. ir savo motina R. D. K. išvažiavo į Lenkiją apsipirkti. Išeidamas paskutinis žmonos akivaizdoje jis duris užrakino tik apatine spyna. Kai apie 21.00 val. grįžo iš Lenkijos, atrakindama duris žmona pastebėjo, kad jos buvo užrakintos dar ir viršutine spyna. Namuose jis pasigedo svetainės sekcijoje dėžutėje laikytų savo auksinio žiedo ir dviejų auksinių monetų. Tada su žmona apžiūrėjo kitą vietą rūbinės spintelėje, kur dėžutėje buvo sudėti žmonos aukso papuošalai ir aptiko, kad iš jos taip pat dingo aukso dirbiniai. Suprato, kad jų butas buvo apvogtas, tačiau jokių įsilaužymo požymių nebuvo ir kiti daiktai buvo savo vietose. Paskutinį kartą pavogtus aukso gaminius matė prieš 7-8 savaites - juos nešiojo labai retai. Iš pradžių į policiją nesikreipė, nes norėjo apgalvoti kokiomis aplinkybėmis galėjo dingti auksas. Raktus nuo jų buto turi jo žmonos mama I. B., tačiau ji pasakė, kad jiems būnant Lenkijoje jų bute ji nesilankė. Antras raktų komplektas buvo pas jo mamą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, raktai kabėjo prieškambaryje. Jo mama tuo metu gyveno su sugyventiniu V. J.. Nuo jo mamos buto raktus taip pat turėjo meistras J. G., jis raktų mamai negrąžino po remonto. Pastarasis prieš pusę metų remontavo ir jų butą, tačiau dažnai išgerdavo ir liko nepatenkintas atyginimu. Tą pačią dieną J. G. jam rašė SMS žinutes reikalaudamas atlyginimo už darbus. Vėliau paaiškėjo, kad V. J. pridavė į lombardą jo žiedą ir dėl to neliko abejonių, kad būtent jis ir apvogė jų butą. 2017 metų spalio mėnesį buvo apie savaitės laikotarpis, kai jų bute nieko nebuvo, nes jis buvo komandiruotėje užsienyje, o jo žmona dėl nėštumo komplikacijų buvo ligoninėje, ir 2017-12-19 buvo ta diena, kai jų namuose nieko nebuvo.

Liudytoja R. D. K. parodė, kad su V. J. susipažino maždaug prieš pusmetį iki kai buvo pastebėta, kad apvogtas sūnaus butas. Kaltinamasis pas ją būdavo, nakvodavo, keletą kartų yra buvęs ir jos sūnaus bute, ten padėjo atlikti smulkius ūkio darbus. 2017 m. gruodžio mėnesį ji V. J. jau patikėjo savo buto raktą. 2017-12-19 apie 05.00 val. ryto ji su sūnumi J. K. ir jo žmona E. K. išvažiavo į Lenkiją apsipirkti. Pas sūnų tą dieną ji nebuvo užėjusi. Vakare jiems grįžus iš Lenkijos, apie 22.00 val. jai paskambinęs sūnus pasakė, kad rado kitaip užrakintas buto duris, t.y. išvažiuodami butą jie užrakino apatine spyna, o grįžę pastebėjo, kad butas uždarytas abejomis spynomis. Sūnus taip pat pasakė, kad, kad iš buto pavogti aukso gaminiai ir papuošalai. Ji (liudytoja) turėjo vieną raktų komplektą nuo sūnaus buto, raktai kabėjo pas ją prieškambaryje. Kurį laiką jie gyveno nežinomybėje, kai maždaug po dviejų mėnesių į jos mobilųjį tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino moteris, ji prisistatė lombardo darbuotoja ir paklausė, ką daryti su žiedu, ar ji jį išpirks, ar pratęsti sutarties sąlygas. Ji labai nustebusi nuvažiavo į lombardą prie Kalvarijų turgaus, pamatė jos sūnaus J. K. žiedą, kuris buvo dingęs su kitais papuošalais iš sūnaus buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis žiedas yra išskirtinis ir istorinis, todėl ji iš karto jį atpažino ir sumokėjo pratęsimo mokestį 27,60 eurų. Peržiūrėjusi žiedo pridavimo kvitą pamatė, kad jį 2017-10-17 pridavė jos sugyventinis V. J.. Tuo laiku ji buvo išvažiavusi į seminarą Austrijoje ir V. J. turėjo raktus nuo jos buto, kuriame buvo raktai nuo jos sūnaus buto. Sužinojusi apie tai, kad V. J. įkeitė lombarde jos sūnaus žiedą, ji apie tai informavo tyrėją, tačiau pačiam V. J. apie tai nieko nesakė iki kol jį sulaikė policija. Dar iki sulaikymo V. J. nuo jos atitolo, nes, akivaizdu, jis pamatė pasikeitusį jos elgesį. Daugiau kaltinamojo nebematė, jie išsiskyrė. Po kurio laiko ji su sūnumi nuėjo pas V. J. motiną ir ši grąžino V. iš jos namų paimtus įrankius ir buto raktą. Jos sūnus tą dieną, kai grįžęs iš Lenkijos pastebėjo vagystę, bendravo su V. ir klausė, ar jis paėmė namuose buvusi auksą, tačiau V. tai neigė. Ji tuo tikėjo iki kol ant lombardo paskolos kvito pamatė nurodytus du telefono numerius, t. y. jos ir V. J. mamos J. J. numerius. Tada suprato, kad tikrai jis pavogė ir įkeitė, nes daugiau niekas negalėjo nurodyti jų telefono numerių.

Liudytoja I. B. parodė, kad 2017-12-19 ryte jos dukra E. K. su sutuoktiniu ir jo motina R. D. K. išvažiavo į Lenkiją apsipirkti. Ji turi dukros E. K. buto raktų komplektą, tačiau tą dieną jų bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesilankė. Raktų nuo dukros buto niekam nebuvo perdavusi. 2017-12-19 apie 22.00 val. jai paskambinusi dukra paklausė, ar ji (liudytoja) nebuvo atėjusi pas juos į namus. Tą patį vakarą dukra ir jos vyras namuose pasigedo aukso dirbinių, jie sakė, kad rado butą užrakintas dvejomis spynomis, nors išvykdami į Lenkiją jie duris užrakino tik apatine spyna. Kai po kažkiek laiko išaiškėjo, kad kaltinamasis dar 2017 metų spalio mėnesį pavogė ir pridavė jos žento auksinį žiedą, ji atkūrusi įvykius prisiminė, kad tuo laiku jos žentas buvo komandiruotėje, o dukra dėl komplikuoto nėštumo apie savaitę gulėjo ligoninėje. Tai buvo laikotarpis, kai dukters ir žento bute nieko nebūdavo. Grįžusi iš ligoninės dukra iki pat gimdymo jau buvo namuose.

Liudytoja B. V. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) ? lombarde vadybininke, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-10-17 apie 16.30 val. į lombardą atėjo V. J.. Jis norėjo įkeisti auksinį žiedą, sakė kad dviem mėnesiams išvažiuoja į užsienį. Vyras buvo mandagus, gerai apsirengęs, todėl jai jokių įtarimų nekėlė. V. J. nurodė, kad jei jis laiku negrįš, žiedą paims jo žmona ir nurodė jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Po dviejų mėnesių vyriškiui nepasirodžius, ji paskambino jo nurodytu numeriu ir paklausė, ar ji pratęs žiedo įkeitimą. Moteris paklausė kur jai atvažiuoti, atvažiavusi apžiūrėjo žiedą, sumokėjo 27,60 eurų palūkanų už vieną mėnesį ir pasakė, kad tai jos sūnaus žiedas, kurį pavogė sugyventinis.

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūros metu įsilaužimo pėdsakų nebuvo rasta, svetainėje sekcijoje rasta tuščia šviesios spalvos papuošalų dėžutė, nuo kurios buvo paimti rankų pirštų pėdsakai. Drabužinės patalpoje lentynose rasti rūbai, papuošalų dėžutės ir kiti daiktai, bute bendra tvarka nepažeista, signalizacijos nėra (1 t. b. l. 45-50).

2012-12-20 nukentėjusioji E. K. elektroniniu paštu atsiuntė pagrobtų aukso dirbinių nuotraukas (1 t., b. l. 42-44).

Kaip tyrimui reikšmingi daiktai byloje apžiūrėti lombardo darbuotojos - liudytojos B. V. pateikti gelsvos spalvos žiedas ir lombardo paskolos bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra rankraštiniai įrašai - skaičiai ir vardas bei pavardė „J. V.“ (1 t. b. l. 102104).

Nukentėjęs J. K. parodymo atpažinti metu atpažino minėtą geltonos spalvos žiedą, kaip savo (1 t. b. l. 108).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašysenos specialisto išvadoje Nr. 140-(3008)-IS1-3488 nurodyta, kad rankraštinius įrašus „aš toks J. V. ljadziu zmonai pasiimti zed. saw akksin.“ ir parašas prie šio įrašo, esantys 2017-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini) ? lombardo paskolos biliete Nr. (duomenys neskelbtini); rankraštinis įrašas ir parašas, esantys 2017-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini) ? lombardo paskolos biliete Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Su lombardo taisyklėmis susipažinau, jas supratau, pinigus gavau: (Vardas, pavardė, parašas)“ padarė V. J. (2 t. b. l. 12-14).

Aptartų faktinių duomenų visuma yra pripažintina įrodymais ir jų pakanka išvadai, kad kaltinamasis V. J., pasinaudojęs tinkamomis progomis, kuomet bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje nebuvo jo šeimininkų E. K. ir J. K. ir kuomet būdavo išvažiavusi jo sugyventinė R. D. K., pas kurią jis gyveno ir kuri savo buto matomoje vietoje – prieškambaryje laikė pakabintus raktus nuo sūnaus J. K. buto, be visų jų žinios ne mažiau kaip du kartus, t.y. 2017m. spalio mėnesį – iki spalio 17 d. ir 2017-12-19, slapta atsirakino nukentėjusiųjų butą, tai yra į jį įsibrovė ir pagrobė svetimą turtą. Tai veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Teismas kaip siekimą palengvinti savo padėtį bei išvengti žalos atlyginimo vertina kaltinamojo V. J. parodymus dalyje dėl prisipažinimo į nukentėjusiųjų butą įsibrovus tik vieną kartą ir pagrobus tik vieną vyrišką auksinį žiedą. Tai, kad nukentėjusieji ilgą laiką nepastebėjo, jog namuose dingo daug aukso dirbinių ir, kad vagystė buvo išaiškinta visiškai atsitiktinai viename iš Vilniaus lombardų aptikus įkeistą tik vieną minėtą vyrišką žiedas savaime nepaneigia, kad kaltimasis pagrobė ir kitus nukentėjusiųjų nurodytus aukso dirbinius.

Nustatyta, kad analogiškomis aplinkybėmis, tai yra pasinaudojus originaliais buto raktais į nukentėjusiųjų butą buvo įsibrauta ne mažiau kaip du kartus - 2017 metų spalio mėnesį ir 2017-12-19 ir, kad 2017 metų spalio mėnesį tai padarė būtent kaltinamasis V. J.. Taip pat nustatyta, kad abiem atvejais buvo įsibrauta būtent tada, kai buvo išvažiavusi nukentėjusiųjų buto raktus savo namuose ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) matomoje vietoje palikusi R. D. K., pas kurią gyveno kaltinamasis. Nustatyta, kad minėti du laikotarpiai buvo vieninteliai, kai savo namuose nebuvo nei nukentėjusiųjų, nei liudytojos R. D. K. ir tą kaltinamasis, turėdamas pastarosios buto raktus ir galėdamas laisvai būti jos bute, neabejotinai žinojo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, kurie patikimai paneigė kitą nukentėjusiųjų keltą versiją apie tai, kad jų butą galėjo apvogti J. G., kuris neseniai buvo remontavęs tiek nukentėjusiųjų, tiek R. D. K. butus ir pas kurį buvo likę R. D. K. buto raktai. Pirma, J. G. naudoto telefono numerio išklotinių ir jungimosi prie telekomunikacijų bokštų celių analizė patvirtina, kad 2017-12-19, kai J. G. SMS žinute J. K. reikalavo grąžinti pinigus už remontą, jis išvis nebuvo Naujininkų rajone, kuriame yra nukentėjusiųjų butas. Antra, J. G. vagystę iš nukentėjusiųjų buto būtų galėjęs įvykdyti tik prieš tai patekęs į R. D. K. butą, nes po remonto jai negrąžino jos buto raktų, ten radęs ir paėmęs nukentėjusiųjų buto raktus, po to nuėjęs, jais atrakinęs ir apvogęs nukentėjusiųjų butą, tada vėl nepastebimai grįžęs į R. D. K. butą ir ten palikęs nukentėjusiųjų buto raktus. Teismo vertinimu tai nereali, neįtikėtina ir tik teoriškai įmanoma situacija, kuri yra paneigta aukščiau patvirtintu faktu, kad J. G. vagystės dieną buvo visai kitose Vilniaus vietose. Taigi byloje yra vienintelė įmanoma versija – ir ji yra įrodyta, - kad į nukentėjusiųjų butą tiek 2017 metų spalio mėnesį, tiek 2017m. gruodžio 19 d. įsibrovė ir aukso dirbinius pagrobė kaltinamasis V. J.. Kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes kaltinamasis aukso dirbinius grobė vedinas vieningos tyčios, analogišku būdu, iš tos pačios vietos, vagystes skiria nedidelis laiko tarpas.

Nukentėjusysis J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2200 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo. (1 t. b. l. 57) Ieškinio suma yra nerastų ir nuketėjusiesiems negrąžintų auksinių papuošalų ir metalinių monetų vertė. Šie daiktai pastarųjų yra vertinami taip: 600 eurų - dviejų auksinių 10 rublių nominalo monetų bendra vertė, 300 eurų - moteriško auksinio žiedo su 4 cirkonio akutėmis su užrašu „ Spasi į sachrani“ vertė; 200 eurų - moteriško žiedo su „gėlyte“ vertė; 200 eurų - moteriškos auksinės grandinėlės su „Dvynio“ zodiako ženklo pakabuku vertė, 200 eurų - moteriškos auksinės grandinėlės su „Dvynio“ zodiako ženklu ir šalia jauno mėnulio ženklu vertė; 300 eurų - auksinių auskarų su baltu auksu ir vienu pailgu cirkonio akmenuku vertė, 400 eurų - dviejų paprastų auksinių moteriškų grandinėlių vertė.

Civilinio ieškovo nurodytos prarastų aukso dirbinių vertė atitinka rinkoje dominuojančias kainas ir nėra užaukštinta. Pažymėtina, kad kaltinamasis, nors pripažįsta tik vieno vyriško žiedo vagystę, nurodė, jog sutinka atlyginti nukentėjusiųjų prašomą turtinės žalos sumą. Ieškinys tenkintinas.

Dėl bausmės Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių ir antrą - prie apysunkių nusikaltimų, turtinės žalos dėl pastarojo nusikaltimo nukentėjusiesiems jis iki šiol neatlygino.

V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1 t. b. l. 115). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. J. praeityje buvo vieną kartą - 2011 metais nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu dėl vagystės, teistumas išnykęs.

Kaltinamasis baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, pastaruosius kartus už važinėjimą visuomeniniu transportu be bilieto. Baudų nemoka. (2 t. b. l. 64-66).

Duomenų apie tai, kad kaltinamajam būtų diagnozuoti priklausomybių, psichikos ar asmenybės sutrikimai, nėra. V. J. turi pastovų pragyvenimo šaltinį – jis beveik nuolat dirba statybų įmonėse.

Parinkdamas skiriamos bausmės rūšį teismas vertina ir tai, kad abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė savo artimoje aplinkoje: pirmuoju atveju – prieš motiną, antruoju – prieš šeimą, kuri buvo parodžiusi didelį pasitikėjimą priimdama kaltinamąjį į savo aplinką. Pastarųjų kaltinamasis iki šiol net neatsiprašė. Neabejotinai, greta turtinės žalos nukentėjusieji patyrė gana reikšmingą emocinę skriaudą ir nusivylimą.

Apibendrinant, teismas vertina kaltinamojo asmenybę kaip turinčią polinkį daryti teisės pažeidimus. Bausmės tikslai V. J. siektini jo elgesio kontrolės priemonėmis atidedant skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir tuo pat metu įpareigojant jį realiai, o ne deklaratyviai, atlyginti nukentėjusiesiems K. padarytą turtinę žalą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Subendrinti paskirtąsias bausmes jas iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir atidėti paskirtosios bausmės vykdymą vieneriems metams, o šio straipsnio 3 dalies pagrindu įpareigoti V. J. pirmus keturis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ir per pirmuosius dešimt šio nuosprendžio vykdymo mėnesių pilnai atlyginti J. K. turtinę žalą, mokant ne mažiau kaip po 220 Eur (du šimtai dvidešimt eurų) žalos atlyginimo kas mėnesį.

Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką V. J. įskaityti jo laikinojo sulaikymo trukmę nuo 2017-03-04 iki 2017-03-05 (vieną dieną), o bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę V. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Išieškoti iš V. J. 2200 Eur (du tūkstančiai du šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimą J. K..

Tyrimui reikšmingus daiktus - UAB „(duomenys neskelbtini) ? lombardo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. rašysenos ir parašų pavyzdžius bei daktiloskopines korteles palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.