Kauno apylinkės teismo nutartis

pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva” atstovui, suinteresuotiems asmenims: E. K., D. K. ir antstolei M. G. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva” pareiškimą suinteresuotiems asmenims – E. K., D. K. ir antstolei M. G. – dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, jog antstolė M. G. vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-908-753/2010, kurį 2010 m. rugpjūčio 11 d. išdavė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas dėl 177,19 Eur išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojai UAB „Bitė Lietuva“. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė D. K. dirba akcinėje bendrovėje Kaišiadorių paukštynas, ir pasiūlė, atsižvelgdama į tai, jog skolininkui priklausanti dalis, esanti skolininko ir jo sutuoktinei D. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte, nėra nustatyta, išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, nustatymo. Preziumuojama, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios (b. l. 30-31).

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva” atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas, kuriame nurodyta, kad UAB „Bitė Lietuva” palaiko pareiškimą ir prašo bylą nagrinėti iš esmės nedalyvaujant pareiškėjos atstovui (b. l. 57).

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys: E. K., D. K. ir antstolė M. G.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalinti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.73 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 1-2 dalis preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės M. G. kontoroje vykdomas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-753/2010 išduotas vykdomasis raštas dėl 522,80 Lt, t. y. 151,41 Eur, išieškojimo iš E. K. UAB „Bitė Lietuva” (b. l. 34-35). Antstolė M. G., vykdydama išieškojimą, nustatė, kad E. K. sutuoktinė D. K. (santuoka sudaryta 2009 m. gegužės 20 d.) dirba akcinėje bendrovėje Kaišiadorių paukštynas, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro asmenis duomenimis, iš minėtos akcinės bendrovės D. K. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, Vedybų sutarčių registro 2016 m. lapkričio 15 d. duomenimis, skolininkas nėra sudaręs vedybų sutarties, taip pat areštuotos sutuoktinės asmeninės sąskaitos (b. l. 37), ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo (b. l. 36).

E. K. ir D. K. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Kaip jau minėta anksčiau, CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdant išieškojimą iš E. K., išieškotojai antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktinio nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamos, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 str. 4 p.), asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys teismui nepateikė tokių įrodymų. Kadangi pareiškėjos reikalavimas pagrįstas įstatymu, skolininkas nenurodė antstoliui kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 str.), bei atsižvelgiant į principą, kad sutuoktinių dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytina, jog skolininkui E. K. priklauso ½ dalis turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su D. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva” pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro 1/2 visų jo sutuoktinės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna ar gaus ateityje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.