- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1-95-658/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- K. I.
- Advokatai
- Zenonas Žymančius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirba (pensininkė), neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės.
1. A. Z., 2020 m. gegužės mėn. 15 d. apie 12.50 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia, peiliu dūrė kartu gyvenančiam šeimos nariui – sugyventiniui (partneriui) K. I. į pilvo sritį, tokiu būdu padarydama kiauryminę - pjautinę žaizdą pilvo srityje atsiveriančia į pilvaplėvės ertmę su skrandžio sužalojimu, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai.
2. Kaltinamoji A. Z. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino iš dalies. Apklausta paaiškino, jog K. I. jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 28 metus. Kartais vartoja alkoholį, yra pykęsi ir anksčiau kai trūko pinigų, nes gyvena iš pašalpų. 2020 m. gegužės 15 d. ji taip pat buvo vartojusi alkoholio. Virtuvėje ji skuto bulves, kai K. I. grįžęs iš kaimyno iš karto atėjo į virtuvę prašyti pinigų. Ji pasakė, jam nesikabintų ir netrukdytų dirbti, nes jis paėmė ją už pečių. Tuomet ji, būdama pasilenkusi, atsilenkė ir stūmė stovintį K. I. abejomis rankomis. Vienoje rankoje buvo peilis, nes kai skuto bulves turėjo jį rankoje ir tuo metu įdūrė jam su peiliu į pilvą. Tyčia durti nenorėjo, tas įdūrimas gavosi atsitiktinai, būdama blaivi taip nebūtų pasielgusi.
3. Nukentėjusysis K. I. parodė, kad už jo sužalojimą A. Z. atleidžia ir neturi jai jokių pretenzijų. Paaiškino, kad įvykio dieną iš ryto su kaltinamąja gėrė degtinę, ji išgėrė gal 200 gramų. Tada jis išėjo pas kaimyną, ten gėrė su juo, bet nusprendė, kad mažai. Parėjęs pas kaltinamąją prašė 10 eurų buteliui. Ji skuto bulves. Susibarė, jis ją pastūmė lengvai porą kartų, ji atsistojo, į nukentėjusįjį dūrė su peiliu. Jis tik pajuto, kad pilve karšta pasidarė, nuėjo į kambarį, pasižiūrėjo, kad skylė ir kraujas bėga. Paklaustas apie jų bendrą gyvenimą paaiškino, kad konfliktus su A. Z. sprendžia keiksmažodžiais, taip pat smurtauja vienas prieš kitą. A. Z., kai jai labai įgrįsta, būna agresyvi. Jos agresija pasireiškia tuo, kad stumdo nukentėjusįjį, kitų veiksmų neatlieka. Nežino kodėl šį kartą ji dūrė peiliu, mano, kad tai buvo atsitiktinis dalykas, nes per 28 metus ji tokių dalykų nedarė.
4. Liudytojas S. I. parodė, kad su kaltinamąja ir nukentėjusiuoju gyvena viename name, bet skirtingose namo pusėse. 2020 m. gegužės 15 d. ryte tik barnį girdėjo, bet jam tai neįdomu. Paties įvykio nematė, nes išėjo į miestą. Prieš įvykį kaltinamasis ir nukentėjusioji vartojo alkoholį jau 2-3 dienas. Apibūdindamas kaltinamąją jis parodė, kad blaivi A. Z. būna „nors prie širdies dėk“, o išgėrusi neprognozuojama, nes neprotauja, būna, kad jie ir mušasi, o dėl ko nežino. Buvo, kad A. Z. kai susibara, susinervina, tai kas jai būna po ranka paima ir meta. Yra matęs tokių atvejų, kai ji metė puodą.
5. Liudytojas S. M. parodė, kad įvykio dieną K. I. jau buvo išgėręs ir tvarkė liudytojo kiemą. Paskui liudytojas jam davė 10 eurų buteliui, bet paskui jis pinigus grąžino, sakė pats nueis nupirkti butelį. Vėliau kepdamas šašlykus pamatė ateinantį svyruojantį K. per pievą, jo rankos buvo kruvinos, o paklausus kas nutiko, sakė jog jį padūrė. Liudytojas iškvietė greitąją. Paklaustas apie kaltinamosios ir nukentėjusiojo gyvenimą liudytojas paaiškino, kad pas juos visą gyvenimą taip vyksta, t. y. jie rėkia, mušasi, visas kaimas nuo jų skamba. Nuo jų namo per du namus gyvena, bet visą laiką girdi rėkimą. Konfliktai vyksta dėl pastoviai vartojamo alkoholio. A., kai išgeria tai pagrindinė ir būna, ji išgėrusi puldavo ir liudytojo vaikus žodžiais, elgiasi agresyviai. Blaivi ji elgiasi normaliai. Dažnai ją matydavo girtą. Nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji pastoviai abu mušasi, bet piktesnė yra A., nei K.. Ji pastoviai rėkia, o K. niekada net nesigirdi, tik ją girdi.
6. Iš 2020 m. liepos 3 d. atliktos akistatos protokolo nustatyta, kad esminių prieštaravimų tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų nenustatyta. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamoji jam vieną kartą peiliu smūgiavo į pilvą, po to, kai prie jos jis „kabinėjosi“. Kaltinamoji su tuo sutiko, bei papildė, kad susinervinusi pamiršo, jog rankoje turi peilį ir norėjo nukentėjusįjį pastumti toliau nuo jos, bet tai padarė ta ranka, kurioje ir buvo peilis, kuriuo skuto bulves ir kuriuo įdūrė K. į pilvą. Taip pat kaltinamoji patvirtino, kad tą dieną nukentėjusysis smurto prieš ją nenaudojo (1 t., b. l. 96-100).
7. Iš policijos duomenų bazės įrašo ((duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad įvykis įregistruotas 2020 m. gegužės 15 d. apie 12.56 val. Pranešėjas S. M.. Aplinkybės: ką tik atėjo kaimynas K. I., nes žmona su peiliu padūrė į pilvą. Info GMP vyrui 60 metų stipriai kraujuoja. GMP į LSMU pristatė K. I., durtinė pilvo žaizda (1 t., b.l. 32).
8. 2020 m. birželio 9 d. apžiūros protokole aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas pavadinimu „ 2020-05-15_12-56-06 37067216860.mp3“. Iš jo turinio nustatyta, kad į BPC skambino S. I. ir pranešė, kad pas jį atėjo žmonos pasmeigtas į pilvą K. I., kuris kraujuoja (1 t., b. l. 103-106).
9. 2020 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje ir kambaryje. Dešinėje sienoje, arčiau virtuvės galinės sienos yra langas. Šalia jo yra spintelė, ant kurios yra indai ir peilis su juodos spalvos rankena. Peilis yra paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir supakuotas į paketą Nr. 1. Šalia minėtos spintelės yra keturių skylių dujinė viryklė, ant jos yra du puodai. Šalia dujinės viryklės, arčiau į virtuvės vidurį yra rašomojo stalo dalis su stalčiais. Ant jos yra stiklinis dubuo su ryžiais, ant dubens yra peilis su pilkos spalvos rankena, kuris taip pat yra paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir supakuotas į paketą Nr. 2. Koridoriuje, virtuvėje ir kambaryje dėmių panašių į kraujo dėmes nėra (1 t., b. l. 21-31).
10. 2020 m. birželio 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti: 1. peilis, prie kurio kriaunų, metalinėmis kniedėmis, pritvirtinta juodos spalvos plastiko rankena, 21 cm ilgio. Peilio geležtė - 10 cm ilgio, smailėjanti. Ant geležtės yra įspaustas užrašas "ROSTFREI". Rankenos viršūnė, iš vienos pusės, yra nuskilusi ir kelios kniedės yra iškritusios. Peilis ne naujas, aplipęs maisto likučiais; 2. Peilis, prie kurio kriaunų, metalinėmis kniedėmis, pritvirtinta pilko metalo rankena (su rūdžių dėmėmis) 19 cm ilgio. Peilio geležtė - 9,5 cm ilgio, smailėjanti. Rankenoje trūksta vienos kniedės. Peilis ne naujas, aplipęs maisto likučiais. Vizualiai apžiūrint peilius ant jų biologinių (kraujo) pėdsakų nėra. (1 t., b. l. 76-81).
11. Iš 2020 m. liepos 3 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad K. I. parodė, iš atpažinti pateiktų trijų peilių, atpažįsta Nr. 3 pažymėtą peilį, kuris buvo jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir kuriuo 2020 m. gegužės 15 d. jam į pilvą dūrė A. Z. (1 t., b. l. 82-87).
12. Iš 2020 m. liepos 3 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad A. Z. parodė, iš atpažinimui pateiktų trijų peilių, atpažįsta peilį pažymėtą Nr. 2, kuriuo 2020 m. gegužės 15 d. skuto bulves ir kuriuo minimą dieną sužalojo K. I., tai yra juo įdūrė K. į pilvą (1 t., b. l. 176-181).
13. 2020 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje Nr. G1450/2020(02) nurodyta, kad K. I. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo srityje atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su skrandžio sužalojimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam būnant įvairiuose padėtyse. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas nebūdingas savigynai. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2020 m. gegužės 15 d. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo srityje atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su skrandžio sužalojimu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 124-125).
14. Iš 2020 m. gegužės 15 d. Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Redo Juknevičiaus tarnybinio pranešimo ir žurnalo apie neblaivumą nustatymo įrašo nustatyta, kad A. Z. 2020 m. gegužės 15 d. 13:46 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARCK-0011 nustatytas 2,26 promilių girtumas (1 t., b. l. 13, 194).
15. Iš 2020 m. gegužės 15 d. Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Redo Juknevičiaus tarnybinio pranešimo bei įtariamosios laikino sulaikymo protokolo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. 13.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., buvo sulaikyta A. Z. (1 t., b. l 1, 190), kuri paleista 2020 m. gegužės 17 d. 12:35 val. (1 t. b. l. 195).
16. Iš 2018 m. sausio 8 d. prokuroro nutarimo ir 2018 m. sausio 10 d. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad A. Z. buvo įteiktas pranešimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kad ji 2017 m. gruodžio 23 d. apie 9:50 val. adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo smurtą K. I. atžvilgiu, vieną kartą suduodama jam buteliu per galvą. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajai ir nukentėjusiajam susitaikius (1 t., b. l. 135-137).
17. Iš Lietuvos probacijos tarnybos rašto matyti, kad A. Z. 2018 m. kovo – balandžio mėnesiais dalyvavo programoje „Elgesys – pokalbis -pasikeitimas“ (1 t., b. l. 140) .
18. Dėl nuosprendžio 2 – 17 punktuose aprašytų duomenų gavimo teisėtumo abejonės nebuvo keliamos, teismas, savo ruožtu, nenustatė, kad šie duomenys būtų gauti pažeidžiant BPK nustatytą tvarką. Todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys pripažintini įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.
19. Be kaltinamosios dalinio prisipažinimo, kad ji dūrė nukentėjusiajam į pilvą, buvus šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius patvirtina ir kiti įrodymai. Pirmiausiai nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinamoji jam dūrė peiliu. Taip pat liudytojo S. M. parodymai, kad jis su nukentėjusiuoju kalbėjo dėl papildomo butelio pirkimo ir tam skirtų 10 eurų, kas, savo ruožtu patvirtina ir nukentėjusiojo parodymus, kad pas kaltinamąją jis ėjo prašyti 10 eurų buteliui, o taip pat ir liudytojo parodymai, kad K. I. grįžus į jo kiemą jis jau kraujavo. BPS garso įrašas patvirtina tiek pagalbos reikalingumo faktą nukentėjusiajam, tiek atspindi sužalojimo pobūdį, o taip pat ir laiką (skambinta 20-05-15 12:56 val.). Tyrėjo R. Juknevičiaus tarnybinis pranešimas, iš kurio matyt, kad policija atvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir ten jau 13:10 val. sulaikė kaltinamąją. Taip pat apžiūrėjus įvykio vietą buvo rastas ir peilis, kurį vėliau tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis atpažino kaip tą peilį, kuriuo buvo durta. Tačiau įvykio vietoje nei virtuvėje, nei kambaryje nebuvo rasta kraujo pėdsakų.
20. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad vis tik pasitvirtino ne kaltinamosios ir nukentėjusiojo teisme išsakyta versija, kad sužalojimas buvo padarytas virtuvėje, tačiau kad įvykio vieta buvo kambarys. Tai yra ta vieta, kurią ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė nukentėjusysis. Tokią išvadą teismas daro sudėjęs į vientisą grandinę sekančius įrodymus. Įvykis vyko apie 12:50 val., nes jau 12:56 val. buvo skambinta į BPC, o policija atvyko ir kaltinamąją sulaikė 13:10 val., kai tuo tarpu pats nukentėjusysis jau buvo išėjęs. Operatyviai atvykę pareigūnai užfiksavo įvykio vietą, todėl teismas daro išvadą, kad ji negalėjo būti ženkliai pakitusi. Įvykio vietoje padarytose virtuvės nuotraukose (Nr. 4 – 9) neužfiksuota, kad matytųsi bulvės. Priešingai, prie viryklės stovi dubuo su ryžiais, o ne su bulvėmis, o ant jo padėtas peilis (nuotraukos Nr. 6, 9), kuris vėliau atpažintas kaip nusikaltimo įrankis. Kitas peilis rastas ant spintelės, ir kaip matyti iš nuotraukos pusiau paslėptas po lėkšte, kurioje tik šakutė (nuotrauka Nr. 7). Todėl akivaizdu, kad ryžių skusti peiliu nereikėjo, o bulvių, kurias pasak kaltinamosios ji skuto, virtuvėje neužfiksuota. Taip pat iš pirminių, ikiteisminio tyrimo metu duotų, nukentėjusiojo parodymų (1 t., b. l. 38-39), kuriuos teismas pagarsino BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka matyti, kad po įvykio apklaustas nukentėjusysis parodė, jog vyko žodinis konfliktas su kaltinamąja kambaryje dėl alkoholio vartojimo, ji vaikščiojo iš kambario į virtuvę, ir kaip vieną kartą grįžo iš virtuvės, rankoje jau turėjo peilį ir juo dūrė nukentėjusiajam. Tuo tarpu pati kaltinamoji parodymus iš karto po įvykio duoti atsisakė, ir tik po to, kai buvo paleista iš laikino sulaikymo, jau apklausiant ją 2020 m. gegužės 19 d., davė parodymus apie tai, kad dūrė netyčia stumdama nukentėjusįjį, nes tuo metu skuto bulves.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas sprendžia, kad pirminiai nukentėjusiojo parodymai yra tikslūs, nes sutampa detalėse ir su kitais įrodymais, o būtent: su liudytojo S. M. parodymais dėl 10 eurų davimo/gavimo buteliui pirkti; dėl kaltinamajai nustatyto sunkaus girtumo laipsnio, jam pasakius, kad kartu jis kartu su kaltinamąja išgėrė 0,5 butelį degtinės prieš tai, kai tuo tarpu kaltinamoji teigė, kad gėrė nedaug, nors iš karto po įvykio nustatyto neblaivumo matyti, kad jai buvo nustatytas net 2,26 promiles siekiantis neblaivumas; taip pat apie tai, kad kaltinamoji agresyvi ir inicijuoja konfliktus, kaip ir po įvykio nurodė nukentėjusysis, o tai patvirtino tiek liudytojas S. I., tiek liudytojas S. M.. Be to ta aplinkybę, kad kaltinamoji linkusi smurtauti prieš nukentėjusįjį įrodo tai, kad jau kartą kaltinamoji buvo sudavusi buteliu į galvą nukentėjusiajam, tačiau tuomet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius (1 t., b. l. 135-137). Todėl šių įrodymų visumos analizė leidžia teismui spręsti, kad kaltinamosios versija apie bulvių skutimą ir stūmimą įduriant netyčia, kaip ir versija apie jos stumdymą, kas nebuvo užfiksuota nei pirminiuose nukentėjusiojo, nei pačios kaltinamosios parodymuose, atsirado jau vėliau, kaltinamajai su nukentėjusiuoju susitaikius ir suderinus parodymus, nes kaip jau paminėta nuosprendyje, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias versijas nėra. Todėl teismas tiki ir vadovaujasi priimdamas nuosprendį BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsintais ir ištirtais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina, kiek objektyvūs įrodymai, gauti atliekant BPK nustatytus veiksmus, tiek liudytojų parodymai. Tuo tarpu teisme jo duotus parodymus dalyje dėl sužalojimo aplinkybių vertina kaip siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo sugyventinei.
22. Todėl įvertinus ir specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo srityje atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su skrandžio sužalojimu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o sužalojimas nebūdingas savigynai, spręstina, kad būtent kaltinamoji, kaltinime nustatytu laiku, vietoje ir nurodytu būdu, durdama peiliu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Taip pat nesant jokio ginčo ir visiems byloje apklaustiems asmenims patvirtinus, spręstina, kad kaltinamoji sunkiai sužalojo asmenį, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos (partnerystės), todėl jo sužalojimas vertinamas kaip nusikaltimas prieš šeimos narį (BPK 248 straipsnio 2 dalis).
23. Nustačius, jog yra visi objektyviosios pusės požymiai teismas toliau pasisako dėl subjektyviosios pusės, o būtent dėl kaltės formos, ir galiausiai dėl veikos kvalifikavimo, nes kaltinamosios gynėjas prašo šią veiką perkvalifikuoti į nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje. Gynėjas teigia, kad byloje kaltinamoji parodė, jog ji nesiekė tyčia sužaloti savo sugyventinio, o taip gavosi atsitiktinai. Tačiau teismas akcentuoja, kad nustatant kaltės formą ir rūšį nors ir svarbūs yra pačios kaltinamosios parodymai, tačiau teismas privalo ištirti visumą įrodymų, ir vien tik kaltinamosios parodymai, kad ji įdūrė netyčia, savaime nesuteikia pagrindo jos nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, tai yra kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.
24. Baudžiamajame įstatyme numatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (BK 14 straipsnis). BK 15 straipsnyje apibrėžtas tyčios turinys, nustatant dvi tyčios rūšis – tiesioginę ir netiesioginę. Asmens, padariusio nusikaltimą, į kurio sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jis numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. BK 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi tik išsamus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką. Atribojant tyčines ir neatsargias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti vadovaujamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po jo padarymo bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2009 ir kt.).
25. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minėtą teismų praktiką bei analizuojant situaciją nustatyta, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju prieš įvykį konfliktavo žodžiu dėl 10 eurų, už kuriuos turėjo būti perkamas papildomas alkoholio butelis, tačiau konfliktas buvo žodinis, jokio smurto nukentėjusysis kaltinamosios atžvilgiu nenaudojo, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys būtų provokuojančio pobūdžio. Be to, kaip jau nustatyta šio nuosprendžio 20-21 punktuose aptariant objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, spręstina, kad dūris peiliu vyko ne spontaniškai, o kaltinamoji buvo kelis kartus nuėjusi iš kambario į virtuvę, ir kartą grįžusi iš virtuvės jau rankoje turėjo peilį, kuriuo ir staiga dūrė. Po dūrio peiliu kaltinamoji nesiėmė priemonių pagalbai suteikti, netvarstė žaizdos, nekvietė greitosios medicinos pagalbos ir pan. Visa tai rodo, kad kaltinamoji, ne spontaniškai, o apgalvotai nuėjo į virtuvę, ten pasiėmė peilį ir dūrė nukentėjusiajam ne bet kur, o į gyvybiškai svarbią ir itin pažeidžiamą sritį – pilvą. Taip pat ji pasiėmė ir dūrė 19 cm ilgio peiliu, kurio geležtė beveik 10 cm ir smailėjanti, kas bet kuriam, net ir žemesnį nei vidutinį suvokimą turinčiam asmeniui, būtų akivaizdu, jog duriant į pilvą su tokiu peiliu sužalojimai neišvengiami. Tai, kad šią veiką kaltinamoji padarė tyčia, teismo vertinimu, ypač patvirtina jos elgesys po įvykio, kada ji nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam, leido jam išeiti, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, šiam nuėjus pačiam iki kaimyno, laiku buvo iškviesta ir suteikta pagalba. Todėl ištyrus įrodymų visumą teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamosios kaltės formos, tai yra to, kad nusikaltimą ji padarė tyčia. Todėl atmetamas gynėjo prašymas perkvalifikuoti šią veiką į BK 137 straipsnio 1 dalį.
26. Nustačius, kad veika padaryta tyčia, spręstina dėl jos rūšies. Baudžiamosios teisės teorijoje išskiriami kriterijai, atskiriantys tiesioginę neapibrėžtą tyčią ir netiesioginę tyčią. Esant neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Esant netiesioginei tyčiai, asmuo padarinių nesiekia, jis yra abejingas, atsiras padariniai ar ne. Netiesioginė tyčia yra tais atvejais, kai padariniai konkrečioje situacijoje gali kilti, bet jų gali ir nekilti. Tačiau tais atvejais, kai kaltininkas nurodo, kad padarinių nenorėjo, tačiau pagal bylos aplinkybes jų kilimas buvo neišvengiamas arba labai tikėtinas, bet kaltininkas jų nedetalizavo, yra tiesioginė neapibrėžta tyčia. Taigi, atsižvelgiant tiek į doktrinoje, tiek į teismų praktikoje išdėstytus aukščiau paminėtus kriterijus teismas sprendžia, kad nusikaltimas buvo padarytas kaltinamajai veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokia išvada daroma įvertinus nuosprendyje nurodytas aplinkybes, tai yra tai, kad kaltinamoji peilį atsinešė ir dūrė juo ne spontaniškai; tai, kad pasirinko dūriui 19 cm ilgio su beveik 10 cm smailėjančia geležte peilį; tai kad dūrė į gyvybiškai svarbią vietą – pilvą. Todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms sunkus nukentėjusiojo kūno sužalojimas buvo neišvengiamas, arba mažų mažiausiai tikėtinas.
27. Dėl to, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia esant įrodyta, jog kaltinamoji A. Z. padarė 1 nuosprendžio punkte aprašytą nusikalstamą veiką, kurią teismas kvalifikuoja pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai.
28. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai A. Z. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o įgyvendinant teisingumo principą užtikrinamas tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltinamosios asmenybę.
29. Kaltinamoji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Tačiau nustatyta, kad 2018 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, susitaikius įtariamajai ir nukentėjusiajam, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad A. Z. 2017 m. gruodžio 23 d. apie 9:50 val. adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo smurtą K. I. atžvilgiu, vieną kartą suduodama jam buteliu per galvą, t. y. įtariant ją BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu (1 t., b. l. 135-137). Taip pat iš Lietuvos probacijos tarnybos rašto matyti, kad A. Z. 2018 m. kovo – balandžio mėnesiais dalyvavo programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ (1 t., b. l. 140), tačiau ši, nutraukiant ikiteisminį tyrimą skirta, baudžiamojo poveikio priemonė, teismo vertinimu, nebuvo veiksminga. Liudytojai S. M. ir S. I. parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo šeimoje kyla pastovūs konfliktai, kaltinamoji kaip išgeria agresyvi, o ir ši byla parodo, kad kaltinamoji ir toliau vartoja smurtą prieš sugyventinį, o jo pobūdis tik stiprėja.
30. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra lengvinančių aplinkybių. Kaltinamoji nepripažino visų esminių aplinkybių (iš pradžių apskritai pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, vėliau davė parodymus dėl įvykio vietos ir kaltės formos, kurie prieštarauja objektyviai byloje kitais įrodymais nustatytoms aplinkybėms), taip pat nei nuoširdžiai gailėjosi, nei padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, nei suteikė pagalbą nukentėjusiajam. Be to nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – veika padaryta kaltinamajai apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
31. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų, todėl bausmės vidurkis yra 7 metai. Tačiau, nors ir konstatavęs, kad nėra lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena sunkinanti aplinkybė teismas sprendžia, kad bausmės skaičiavimas nuo vidurkio, kaip tą numato BK 61 straipsnio 2 dalis, šiuo atveju būtų neteisinga ir neadekvataus dydžio bausmė kaltinamajai. Įvertinęs tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajai, su ja susitaikė ir civilinio ieškinio nereiškia, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai minimalią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi padarytas labai sunkus nusikaltimas, net ir dalinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato (BK 75 straipsnis). Sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra. Teismas, priimdamas nuosprendį taip pat svarstė ir kruopščiai analizavo teismų praktiką spręsdamas ar vis tik būtų galimybė šioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Iš pirmo žvilgsnio žiūrint, pirmą kartą teisiant 70 metų sulaukusią moterį, tokia galimybė atrodytų gal ir būtų. Todėl teismas svarstė ar nebūtų galima skirti kitą bausmės rūšį bei papildomus apribojimus ir draudimus. Tačiau vertinant medžiagos visumą matyti, kad vis tik A. Z. labai pavojinga savo šeimos nariui, nes jau prieš tai naudojo prieš jį smurtą, pasirinkdama, teismo vertinimu, taip pat pavojingą būdą (sudavimas buteliu per galvą), jai prieš tai taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – poveikio neturėjo, liudytojų, gyvenančių kaimynystėje, ji apibūdinama kaip agresyvi bei konfliktus inicijuojanti ne tik su nukentėjusiuoju asmenybė, ji pati nepripažįsta alkoholio žalos ir poveikio jos elgesiui bei gydytis nemato būtinybės. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamosios pavojingumo laipsnis visuomenei nėra minimalus. Dėl to, siekdamas ne tik vien nubaudimo, bet ir kaltinamosios pa(si)taisymo bei tinkamo elgesio korekcijos sprendžia, kad tik bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje padėtų įgyvendinti visus nuosprendžio 28 punkte aprašytus bausmės tikslus. Juo labiau, atliekant bausmę struktūruotoje aplinkoje ir rodant realias pastangas keistis ir taisytis, atsižvelgiant į paskirtą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą, A. Z. galėtų tikėtis būti paleista taikant lygtinį jos paleidimą ir pilnai neatlikusi visos bausmės. Todėl apibendrinant sprendžiama, kad šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei skirtina nors ir minimalaus dydžio, bet reali laisvės atėmimo bausmė. Kitaip bausmės tikslai pasiekti nebus.
32. Į bausmės atlikimo terminą BPK 140 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaitytinas laikino sulaikymo terminas nuo 2020 m. gegužės 15 d. 13.10 val. iki 2020 m. gegužės 17 d. 12:35 val., tai yra dvi dienos.
V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.
33. Kauno teritorinė ligonių kasa, pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 51), pareiškė civilinį ieškinį dėl 701,49 Eur turtinės žalos, susijusios su K. I. gydymo išlaidomis, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai bei 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos leidžia konstatuoti, kad Kauno teritorinė ligonių kasa yra tinkamas civilinis ieškovas. Tuo tarpu kaltinamoji A. Z. nuosprendžiu pripažinta dėl nusikaltimo padarymo, tai yra nustatyti jos neteisėti veiksmai padarant sužalojimus K. I., dėl kurių jis buvo hospitalizuotas, atlikta laparotomija bei suteiktos kitos gydymo paslaugos. Todėl sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo taikytina deliktinė civilinė atsakomybė. Kadangi A. Z. yra kalta dėl nukentėjusiojo sužalojimo, o kartu yra atsakinga ir dėl gydymo išlaidų, atsiradusių dėl sužalojimo, atlyginimo. Todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jai priteisiant patirtą žalą, nes sutinkamai su LR sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c) papunkčiu, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamoji ir civilinis ieškovas žalos atlyginimo sutarties nesudarė, tačiau tai neužkerta kelio jiems susitarti vykdymo procese, ar dar jam neprasidėjus – tiesiogiai su civiliniu ieškovu, susitarime numatant žalos sumokėjimo terminus ir kitas sąlygas.
34. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi ir sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 307 straipsnio 6 dalis). Teismas nustatė, kad įvykio apžiūros metu buvo išimti du peiliai, kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jie, kaip menkaverčiai daiktai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
35. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1-3) paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, po to panaikintina.
36. Prašymų dėl asmenų/institucijų patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti jos laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 15 d. 13.10 val. iki 2020 m. gegužės 17 d. 12:35 val., tai yra dvi dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Z. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peilius, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. Z. 701,49 Eur (septynis šimtus vieną eurą 49 ct) žalai atlyginti, ją pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.