Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atliekančio Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo S. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį įspėjimu, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį jai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius jos veiksmuose inkriminuojamų pažeidimų sudėties požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu atliekantis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas M. Džermeika prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – paskirti S. K. 1158 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. K. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, t. y. ji suvokė, kad yra susijusi su eismo įvykiu, iš jo pasišalino suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir norėjo taip elgtis. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdyje pareigūnai M. K. ir V. T. parodė, kad S. K. vairuojamas automobilis kieme kliudė automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnai, išmatavę ant automobilių buvusius apgadinimus, nustatė, kad apgadinimų aukštis, spalva atitiko. S. K. neigė vairuojamu automobiliu padariusi apgadinimus, tačiau eismo įvykio deklaraciją užpildė ir ją pasirašė. Pareigūnams nustačius, kad toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, tik prie 18 namo, yra apgadintas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnai taip pat išmatavo ant automobilių buvusius apgadinimus, juos sugretino ir nustatė, kad minėtą automobilį galėjo apgadinti S. K. jos vairuojamu automobiliu. Ant automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. K. vairuoto automobilio buvę apgadinimai sutapo idealiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde atliekantis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas M. Džermeika nesutinka su skundžiamo nutarimo išvada, kad S. K. nepadarė jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Tvirtina, kad ji suvokė, jog yra susijusi su eismo įvykiu, tačiau iš jo pasišalino, suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, ir norėjo taip elgtis.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015). Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

2016 m. birželio 8 d. paaiškinime D. Š. nurodė ir apklaustas kaip liudytojas patvirtino, kad 2016 m. birželio 8 d., po 14 val., išėjęs į lauką pamatė, kad apibraižytos jo automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinės ir įlenktos galinės durelės. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Jo automobilis yra žalios spalvos. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykį, nubraižė schemą, įtariamo asmens, kuris galėjo apibraižyti jo automobilį, jam neįvardijo. Nei jis pats, nei kaimynai paties įvykio nematė. Jis automobilį suremontavo iš savo lėšų (b. l. 11, 51).

Iš aptarto liudytojo D. Š. pirminio paaiškinimo ir teismo posėdyje duotų parodymų nustatyta, kad D. Š. paties įvykio, kas apgadino jam priklausantį automobilį, nematė. Įvykio dieną įvykio kaltininko jam neįvardijo ir policijos pareigūnai.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. T. 2016 m. birželio 8 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. birželio 8 d., apie 14.23 val., buvo gautas pranešimas, jog prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surastas apgadintas automobilis. Atvykusi į įvykio vietą pastebėjo stovintį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas jo dešinės pusės šonas. Šio automobilio savininkas D. Š. paaiškino, kad 2016 m. birželio 7 d., apie 19.40 val., jis pastatė automobilį prie savo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2016 m. birželio 8 d., apie 14.15 val., pastebėjo, kad jo automobilis yra apgadintas. V. T. pažymėjo, kad tą pačią, t. y. 2016 m. birželio 8 d., apie 13 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), surastas apgadintas automobilis „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykusi į įvykio vietą, šalia minėto apgadinto automobilio pastebėjo stovintį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. K., jo priekinis dešinysis buferis buvo akivaizdžiai sugadintas, o ant automobilio „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio šono buvo matomos žymės ir spalva tokiame pačiame aukštyje. S. K. sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, pripažino, kad nepajuto smūgio. Ant automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), aiškiai pastebėjo lygiai tokius pačius apgadinimus, kaip ir ant automobilio „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksavę ant automobilio padarytus apgadinimus, nuvyko pas S. K.. S. K. su jai inkriminuotu teisės pažeidimu nesutiko, atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą, rašyti paaiškinimą ir pasirašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, taip pat neleido nutempti automobilio į saugomą automobilių aikštelę (b. l. 7).

Iš Klaipėdos apskrities VPK vyriausiojo patrulio M. K. 2016 m. birželio 8 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. birželio 9 d., apie 19.30 val., jis kartu su kolegomis A. K. ir V. T. nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas S. K.. S. K. paprašė pateikti dokumentus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui dėl 2016 m. birželio 8 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu jos vairuojama transporto priemonė apgadino automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), pasišalino. S. K. pasirašyti ant administracinio teisės pažeidimo protokolo nesutiko, rašyti paaiškinimą atsisakė (b. l. 8).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė V. T. patvirtino, kad 2016 m. birželio 8 d., apie 13 val., buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), yra apgadintas automobilis. Atvykus į įvykio vietą, buvo nukentėjusysis asmuo, šalia apgadinto automobilio „Peugeot“ stovėjo automobilis „Mazda 323“. Iškviestai į įvykio vietą automobilio „Mazda 323“ savininkei paaiškino situaciją, kad minėtą automobilį galėjo apgadinti tik jos vairuojamas automobilis, tačiau ji šią aplinkybę neigė. Pasakius jai, kad bus surašytas protokolas, automobilio „Mazda 323“ savininkė sutiko užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Išvažiavus iš įvykio vietos, gal po kokių 30 minučių nuo pirmojo pranešimo gavo antrą pranešimą, kad toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, tik prie 18 namo, yra apgadintas kitas automobilis „Mazda 323“. Minėtas automobilis prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjo gatvėje, ji yra labai siaura, abiejose gatvės pusėse stovėjo automobiliai. Automobilio „Mazda 323“ savininkas D. Š. įvykio nematė, tik išėjęs į lauką pastebėjo apgadinimus. Apžiūrėjus automobilį buvo nustatyta, kad apgadintas automobilio šonas. Atlikus matavimus, buvo nuspręsta, kad automobilį galėjo apgadinti S. K. vairuojamas automobilis, nes ji minėjo, jog tą dieną važiavo. Be to, idealiai atitiko ant automobilių padaryti apgadinimai – jų aukštis, kampas, buvo matyti ta pati žalia dažų spalva. S. K. automobilis buvo žalios spalvos. Dažų mėginiai paimti nebuvo, automobiliai tik nufotografuoti. Kartu su tą dieną dirbusiu M. K. nusprendė, kad dėl įvykio kalta S. K., tai yra, kad vienu važiavimu ji kliudė kelis automobilius ir pati to nepajuto. Tada vėl nuvyko pas S. K., paaiškino jai situaciją, bet ji su įvykiu nesutiko visiškai. Norėjo S. K. automobilį nuvežti į saugojimo aikštelę, bet ji nesutiko (b. l. 40–43).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas M. K. parodė analogiškai, patvirtino, kad protokolas S. K. buvo surašytas remiantis ant automobilių padarytų apgadinimų matmenimis ir tuo, kad S. K. neneigė važiavusi tą dieną. Dėl to, kad apgadino kitą automobilį „Mazda“, S. K. kategoriškai nesutiko. Buvo bandyta išvežti S. K. priklausantį automobilį „Mazda 323“ į saugojimo aikštelę tam, kad būtų galima geriau ištirti įvykį, kad žmogus negalėtų automobilio sutvarkyti, suremontuoti. Tačiau S. K. automobilis buvo paliktas, nes ji labai priešinosi, be to, jame buvo kažkokių daiktų. Kitą dieną po įvykio buvo surašytas protokolas ir nuvažiuota pas S. K. tam, kad ji protokolą pasirašytų. S. K. protokolą pasirašyti atsisakė, pradėjo alpti, vaidinti, kad jai bloga, atvažiavo greitoji. Protokolas buvo surašytas tik po to, kai aukštesnieji pareigūnai priėmė nutarimą, kad ant automobilių nustatyti apgadinimai sutampa ir eismo įvykyje dalyvavo tas automobilis „Mazda 323“ (b. l. 49–51).

Iš aptartų policijos pareigūnų V. T., M. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų, jų parodymų, duotų teismo posėdyje, nustatyta ir kartu akcentuotina, kad visų pirma policijos pareigūnai atvyko į eismo įvykį, įvykusį prie (duomenys neskelbtini) namo, prie kurio stovėjo apgadintas automobilis „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnų tvirtinimu, jie pagal padarytus ant automobilių „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus – juos išmatavę – nustatė, kad automobilį „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Jokių apgadinimų požymių ant automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie būtų sukėlę įtarimą, jog šiuo automobiliu galėjo būti apgadintas ne vienas, bet keli automobiliai, policijos pareigūnai nenustatė. Tačiau netrukus atvykę į įvykio vietą, jau prie (duomenys neskelbtini) namo, kur stovėjo apgadintas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tų pačių ant S. K. priklausančio automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių apgadinimų nustatė, kad S. K. vairuojamas automobilis apgadino ir automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, jog ant S. K. priklausančio automobilio abu kartus buvo nustatytas vienas ir tas pats apgadinimas, patvirtina eismo įvykio deklaracijoje ir eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys ir prie jos pridėti papildomi duomenys. Iš jų nustatyta, kad ant automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas priekinio buferio apgadinimas (b. l. 12–19, 38). Todėl esant tokiems duomenims, policijos pareigūnų padaryta išvada dėl to, kad automobiliu „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kliudytas ir automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelia pagrįstų abejonių. Iš teismo posėdyje duotų policijos pareigūnų V. T., M. K. parodymų matyti, kad jie išvadą, jog S. K. vairuojamas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ir automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė iš esmės ir dėl to, kad S. K. prisipažino, jog įvykio dieną vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnės V. T. nuomone, S. K. abu automobilius apgadino to paties važiavimo metu.

Teismo posėdyje nubaustoji S. K. neigė kliudžiusi kitą automobilį „Mazda 323“ ir pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, jog 2016 m. birželio 8 d., apie 9 val., ji kartu su pažįstama L. E. važiavo į sodą (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), tam, kad pasiimtų daiktus. Pasiėmusi kelis daiktus, apie 10 val. grįžo namo, (duomenys neskelbtini). Namo važiavo (duomenys neskelbtini) keliu, po to pro technikumą, tada įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir savo namo kieme pastatė automobilį. Statydama automobilį priekiu nieko nekliudė. Tą dieną daugiau niekur nevažiavo, iš jos namų išėjus L. E., nuėjo atsigulti. Prieš važiuodama į (duomenys neskelbtini) savo automobilio neapžiūrėjo, nežino, iš kur ant jos automobilio priekinės dalies, iš keleivio pusės, atsirado įbrėžimų. Apie 2016 m. birželio 8 d. eismo įvykį ir apgadintą automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo nieko nežinojo, pro to namo kiemą nevažiuoja, nes, norint įvažiuoti į savo namo kiemą, pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą pravažiuoti nereikia. Ji visada važiuoja pro (duomenys neskelbtini) gatvę (b. l. 30–32, 43–44).

Kaip matyti, nubaustoji S. K. nuo pat pradžių neigė sukėlusi eismo įvykį prie (duomenys neskelbtini) namo ir iš jo pasišalinusi. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja L. E. tvirtino, kad ji 2016 m. birželio 8 d. S. K. vairuojamu automobiliu „Mazda 323“ važiavo į (duomenys neskelbtini), ten užtruko apie 15 minučių ir grįžo į namus, pas S. K.. Į automobilį ji įlipo prie savo namų. Kad automobilis būtų buvęs apgadintas, įlipdama į automobilį nepastebėjo. Įvažiavusi į kiemą, S. K. savo automobilį pastatė priekiu, nieko nekliudė. Tą dieną jos pro (duomenys neskelbtini) namą nevažiavo. Tą pačią dieną, po 14 val., jai paskambino S. K. ir papasakojo apie įvykį kieme. Kartu su ja nuėjo į policiją, parašė pareiškimą, o prie jo pateikė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, jog eismo įvykis įvyko 10.30 val. Kad buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) namo kieme, liudytoja nežinojo, manė, kad teisme reikės liudyti dėl kieme įvykusio įvykio (b. l. 31).

Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. K. buvo kaltinama, jog 2016 m. birželio 8 d. ji sukėlė du eismo įvykius, t. y. prie (duomenys neskelbtini) namo apgadino automobilį „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) namo apgadino automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Pažymėtina, kad L. E. į S. K. vairuojamą automobilį įsėdo ne prie S. K., bet prie savo namų, todėl akivaizdu, kad jeigu S. K. vairuojamu automobiliu apgadino automobilį „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar prieš nuvažiuojant iki L. E. namų, L. E. aplinkybės, kaip buvo apgadintas automobilis „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nematė. Tai, kad automobilis „Peugeot 507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas dar prieš L. E. įsėdant į S. K. automobilį, nepaneigia ir teismo posėdyje apklaustos kaip liudytojos R. D. parodymai. Iš jų nustatyta, kad 2016 m. birželio 8 d. R. D. buvo atvykusi prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, pas savo draugą. S. K. pažįsta tik iš matymo. Matė, kad tą dieną S. K. atvažiavo į kiemą, pastatė savo automobilį, nieko nekliudė, ėjo į namus su moterimi (b. l. 32). Tačiau liudytojos L. E. parodymai visiškai sutampa su nubaustosios S. K. parodymais dėl to, kad S. K. bent jau įvykio dieną, pro (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini), kur stovėjo automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo.

Pažymėtina, kad šiuo atveju, kai iš ant automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto vieno ir to paties apgadinimo buvo manoma, kad šiuo automobiliu buvo kliudyti net du automobiliai, nesant tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, buvo būtina ne tik išmatuoti ant automobilių padarytų apgadinimų žymes, palyginti aukščius, bet atlikti išsamesnį tyrimą, kuris objektyviai patvirtintų arba paneigtų atliktų matavimų duomenis. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentu, kad tam, jog būtų panaikintos bet kokios abejonės, juolab, kad S. K. savo kaltės nepripažino, be to, jos ir apgadinto automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spalva buvo ta pati – žalia, policijos pareigūnai turėjo paimti automobilių dažų mėginius ir juos pateikti ištirti specialistui, tačiau to nepadarė. Iš policijos pareigūnų V. T., M. K. parodymų matyti, kad jiems taip pat buvo kilusi mintis, jog įvykį reikia ištirti išsamiau, išsamesnio tyrimo atlikimui S. K. automobilį pastatyti į automobilių saugojimo aikštelę, tačiau automobilio į aikštelę nepastatė, nes S. K. to padaryti neleido. Toks policijos pareigūnų pasiteisinimas, kad S. K. neleido nuvežti jos automobilio į automobilių saugojimo aikštelę, vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai automobilių dažų mėginius galėjo paimti ir įvykio vietoje. Aplinkybė, kad S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji prie (duomenys neskelbtini) namo vairuojamu automobiliu apgadino automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešus policijos pareigūnams, buvo surašytas tik kitą dieną, taip pat nepaneigia to, kad policijos pareigūnai nebuvo įsitikinę, jog eismo įvykį sukėlė būtent S. K..

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl skundžiamu nutarimu S. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį nutraukė, nesant jos veiksmuose jai inkriminuotų pažeidimų sudėties požymių, pagrįstai ir teisėtai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, atliekančio Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas Mindaugo Džermeikos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.