Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjos J. Z. atstovui Tadeušui Beperšč, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. Z. padavė teismui prašymą pripažinti, kad įstatymų nustatyti terminai pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio A. Ž. iki nacionalizacijos valdytą 24,035 ha žemės sklypą Daubėnų kaime, Rudaminos seniūnijoje, Vilniaus rajone ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku, praleisti dėl svarbių priežasčių, ir juos atnaujinti.

Paaiškina, kad pareiškėjos senelis A. Ž., M. s., gimęs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė Daubėnų kaime, Rudaminos valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje (dabar Daubėnų kaimas, Rudaminos seniūnija, Vilniaus rajonas) 22 dešimtines, t.y. 24,035 ha žemės ploto sklypą rėžiais. Ir seneliai, ir tėvai gyveno ir mirė Daubėnų kaime. Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) ir iki 1955 m. gyveno Daubėnų kaime. Paaiškina, kad praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, nes dar vaikystėje visi pareiškėjos artimieji, pildant anketą mokykloje, bijodami išvežimo į Sibirą, pareiškėjai pasakė, kad visa šeima yra beturčiai, žemės neturėjo. Visi pareiškėjos nurodyti artimi asmenys mirė iki Nepriklausomybės atkūrimo. Nuo 1955 m. pareiškėja nuolat gyveno Vilniaus mieste. Kai jai buvo 12 metų tėvai atidavė ją giminėms Kadzevič, gyvenantiems Vilniuje, prižiūrėti jų vaikus. Nuo 1959 m., kai jai sukako 16 metų, dirbo Vilniaus autoremonto gamykloje ir gyveno Vilniaus mieste. Senelis A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), senelė R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), senelio sesuo H. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas F. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), motina M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių pareiškėja nežinojo apie senelio valdytą iki nacionalizacijos žemę. Sužinojo apie žemę tik, kai apie tai pranešė senelio kaimynas J. M. 2007 09 02.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė prašymą ir prašė tenkinti prašyme nurodytais motyvais. Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

VAVA vardu atsiliepimą teismui pateikė VAVA Teisės departamentas. Atsiliepime į prašymą pasisako, kad jeigu teismas pripažins, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą pateikti prašymą ir atitinkamus dokumentus, yra svarbios, Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaraus, kad įstatymo nustatytas terminas būtų atnaujintas. Informuoja, kad prašymų atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę Daubėnų kaime, Rudaminos seniūnijoje, Vilniaus rajone, nepateikta. Prašo nagrinėti bylą nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Prašymas tenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 12 31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 12 31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į senelio A. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad prašymų atkurti nuosavybės teises į A. Ž. iki nacionalizacijos turėtą žemę Daubėnų kaime, Rudaminos seniūnijoje, Vilniaus rajone, nepateikta. Pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių ji negalėjo įstatymo nustatytu terminu įgyvendinti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, yra pakankamos pripažinti, kad terminą prašymui paduoti ir reikalingiems dokumentams pateikti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punkte nurodyta, kad piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma: vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė, turto rūšis, dydis ir buvimo vieta; nuosavybės teisių į turtą pagrindas; dabartinis turto valdytojas; nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas. Tokiu būdu, teikiant prašymą atkurti nuosavybės teises, pretendentas turi žinoti apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, buvusio savininko duomenis, nacionalizuotos žemės dydį ir buvimo vietą, kadangi šie duomenys būtini grąžintinos žemės nustatymui. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, yra reikšminga aplinkybė, kada asmeniui tapo žinoma, kad jis turi teisę į nuosavybės atkūrimą. Ši aplinkybė yra individuali, priklausanti nuo asmens gebėjimų įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamą elgesio modelį. Pareiškėja paaiškino, kad vaikystėje mokykloje pildant anketą, artimieji, bijodami išvežimo į Sibirą, nurodė, kad žemės neturėjo (tokiu pareiškėjos paaiškinimu abejoti pagrindo nėra, atsižvelgiant į to meto realijas), visi artimieji, žinoję apie turėtą žemę, mirė dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (b. l. 8-34), pati pareiškėja nuo 1955 m. pastoviai gyvena Vilniuje. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja neturėjo duomenų apie senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę, o vaikystės atsiminimai apie tai, kad artimieji sakėsi neturėję žemės, lėmė pareiškėjos elgesį neieškoti galimai išlikusio nekilnojamojo turto.

Darytina išvada, kad pareiškėjos galimybės realizuoti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą buvo apsunkintos dėl ne nuo jos valios priklausiusių aplinkybių, todėl Įstatymo nustatyti praleisti terminai atnaujintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atnaujinti pareiškėjai J. Z. terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į senelio A. Ž. iki nacionalizacijos Daubėnų kaime, Rudaminos seniūnijoje, Vilniaus rajone valdytą 24,035 ha žemę bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.