- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-05
- Bylos Nr.
- I-319-342/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Atsakovas
- Klaipedos
- Suinteresuotas asmuo
- Policijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseja Aurele Ma˛rimiene, sekretoriaujant Jurgitai ˇvilauskienei, dalyvaujant pareikejui R.M., jo atstovui advokatui Viaceslavui ˇarkovui (Viaceslav ˇarkov), atsakovo atstovui Virginijui Zubauskui, vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo R.M. skunda atsakovui Klaipedos rajono policijos komisariatui, treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del tarnybines ivados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
pareikejas skundu prao: 1) panaikinti Klaipedos rajono policijos komisariato 2008 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 68-IS-7 „Del pareiguno R. M. susi˛alojimo“ dalyje, ir pripa˛inti, kad 2007-10-30 Klaipedos rajono policijos komisariato vieosios policijos vieosios tvarkos ir eismo prie˛iuros poskyrio patrulio R.M. sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu“; 2) ipareigoti Klaipedos rajono policijos komisariata iduoti R.M. siuntima i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro Centrines medicinines ekspertizes komisija del sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo; 3) priteisti i Klaipedos rajono policijos komisariato bylinejimosi ilaidas.
Nurodo, kad 2007 m. spalio 30 d. vykdydamas tarnybines pareigas apie 03.50 val. patyre sveikatos sutrikdyma – deinio kelio sumuima ir deinio kelio sanario raiciu patempima, todel buvo pradetas tarnybinis patikrinimas, kurio ivadoje su˛alojimas ivertintas kaip draudiminis ivykis. Ivadoje visikai nebuvo analizuota, ar asmens sulaikymas jam pasiprieinant kelia pavoju pareiguno gyvybei ar sveikatai, taip pat nebuvo tiriama kokiu budu L. M. prieinosi, todel galima konstatuoti, kad Ivada yra nepagrista. Itariamas del nusikalstamos veikos ar kito teises pa˛eidimo asmuo kelia didesni pavoju aplinkiniams, todel juos sulaikant kyla didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai. Specialiuju priemoniu bei koviniu imtyniu veiksmu panaudojimas turi buti staigus ir netiketas sulaikomam asmeniui, be to policijos pareigunas ne˛ino, kokiu veiksmu gali imtis sulaikomas asmuo, siekdamas ivengti sulaikymo. Sulaikant itariamaji L. M., jam nepaklusus teisetiems pareigunu nurodymams, remiantis Policijos veiklos istatymo 24 str. 1 d. 1 ir 2 p., buvo panaudoti koviniu imtyniu veiksmai bei specialiosios priemones - antrankiai.
iuo atveju aliu pozicijos skiriasi klausimu, ar is su˛alojimas Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme buvo susijes su pareikejo tarnybiniu pareigu atlikimu, susijusiu su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei, t. y. kilusio ginco esme yra ios istatymo normos skirtingas aliu aikinimas. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje kompensacijos del pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo mokejimui iskirtos trys salygos, i kuriu trecioji yra prie˛astinis ryys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.
Nepagristi Klaipedos rajono policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos teiginiai, jog kompensacija pareigunui del su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo imokama iskirtinai tik tuo atveju, kai tai ivyko del padidejusio pavojaus ar rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei. Pa˛ymetina, jog nesuprantamas prietaringas treciojo suinteresuoto asmens teiginys, kad R.M. sveikata nebuvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, taciau tuo paciu pripa˛istama, kad jis susi˛alojo atlikdamas tarnybines pareigas. Pareikejas savo argumentus grind˛ia ir vyriausiojo administracinio teismo suformuluota teismu praktika administracinese bylose Nr. A15-327/2005, kurioje konstatuota, jog savoka „eidamas tarnybines pareigas“ reikia, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama, kai jis su˛alojamas, susi˛aloja ar sutrikdoma jo sveikata tuo metu, kai pareigunas ejo tarnybines pareigas arba, kad pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybos, tai yra butina nustatyti, jog egzistavo prie˛astinis ryys tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo.
I nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu matyti, kad pareikejas patyre trauma tarnybos metu, vykdant nurodyma sulaikyti itariamaji, buvo ispetas del padidejusio pavojaus. Atsi˛velgiant i aukciau aptartus argumentus, Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme pastaroji aplinkybe nulemia gautos traumos (patirto su˛alojimo) priskirti prie pareikejo tarnybiniu pareigu atlikimo, susijusiu su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei kategorijai. Byloje nera duomenu, leid˛ianciu manyti, kad R.M. minimaliai nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, todel patirto su˛alojimo negalima vertinti kaip jo pacio didelio neatsargumo pasekmes.
Pareikejas R.M. jo atstovas advokatas Viaceslavas ˇarkovas prao skunda tenkinti jame idestytu motyvu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipedos rajono policijos komisariatas atsiliepimu i skunda prao skundo reikalavimu netenkinti. Nurodo, kad R.M. i karto po ivykio nesurae jokio tarnybinio patikrinimo del patirto su˛alojimo ar jo aplinkybiu kaip tai numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro i sakyme Nr. 660 130 p. Pa˛ymi, kad ivykis ivyko 2007-10-30, o tarnybinis praneimas del patirtos traumos pareikejo suraytas ir pateiktas tik 2007-11-10. Tarnybiniame praneime pareikejas nenurode kuo pasireike itariamojo pasiprieinimas jo at˛vilgiu, neprae pradeti nei ikiteisminio tyrimo nei administracines bylos del pasiprieinimo jo at˛vilgiu. Ne vienas i apklaustu sulaikymo metu buvusiu kitu pareigunu nenurode, kad pareikejas ivykio vietoje butu skundesis patirta trauma ir teige apie tai su-˛inoje jau parvykus i policijos komisariata, ar medicinos istaigoje. Pareikejas nedarbingas buvo nuo 2007-10-31 iki 2008-02-01, taciau tik 2008-01-10 jam buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir po pakartotinio tyrimo nustatytas MCL plyimas, t.y. praejus 70 dienu po patirtos traumos, kurias pareigunas buvo nedarbingas, todel negalimas butu paneigti, kad nustatyta patirtos traumos diagnoze negaletu buti prie˛astis anksciau ar veliau patirtos traumos nei 2007-10-30, kaip nurode pats pareigunas.
Atsakovo atstovas Virginijus Zubauskas prao skundo netenkinti atsiliepime idestytu motyvu pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos nurodo, kad skundas yra nepagristas ir neteisetas. Pagal Vidaus tarnybos statuto (ˇin., 2003, Nr. 42-1927) 40 str. 3 d. 6 p. nuostata pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, imokama nuo vieneriu iki penkeriu metu jo darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija. Kompensacija pareigunui turi buti mokama dviem atvejais. Pirmuoju, kuomet pareigunas buvo su˛alotas ar susirgo eidamas tarnybines pareigas ar del tarnybos. Savoka „eidamas tarnybines pareigas" reikia, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama, kuomet jis su˛alojamas ar suserga tuo metu, kai eina tarnybines pareigas. Be to butina nustatyti prie˛astini ryi tarp tarnybos pareigu ejimo ir pareiguno kuno su˛alojimo. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas prie˛astinis ryis tarp tarnybos pareigu ejimo ir pareiguno kuno su˛alojimo. Antruoju atveju butina nustatyti, kad pareigunas buvo su˛alotas del tarnybos, t.y. butina nustatyti prie˛astini ryi tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir kuno su˛alojimo, arba, kad treciuju asmenu neteisetos veikos prie pareiguna motyvu buvo pareiguno tarnyboje atlikti veiksmai. Tarnybinio patikrinimo metu tokiu aplinkybiu nustatyta nebuvo. Todel mano, kad tarnybinio patikrinimo ivadoje pagristai buvo konstatuota, kad pareikejo sveikatos sutrikdymas nesusijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ir nelaimingas ivykis atsitiko ne del L.M. pasiprieinimo pareikejui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas ( Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 2 dalis).
Pareikejas R.M. kreipesi i teisma praydamas: 1) panaikinti Klaipedos rajono policijos komisariato 2008 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 68-IS-7 „Del pareiguno R. M. susi˛alojimo“ dalyje, ir pripa˛inti, kad 2007-10-30 Klaipedos rajono policijos komisariato vieosios policijos vieosios tvarkos ir eismo prie˛iuros poskyrio patrulio R.M. sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu“; 2) ipareigoti Klaipedos rajono policijos komisariata iduoti R.M. siuntima i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro Centrines medicinines ekspertizes komisija del sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo; 3) priteisti i Klaipedos rajono policijos komisariato bylinejimosi ilaidas.
Vidaus tarnybos sistemos pareigunu socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. baland˛io 29 d. istatymu Nr. IX-1538, su velesniais pakeitimais (toliau – Statutas). I bylos matyti, kad pareikejas siekia gauti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija del sveikatos sutrikdymo.
Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atitinkama kompensacija imokama pareigunui, kuris buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareigunu gyvybei ar sveikatai, arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Ar pareiguno sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo tarnyba nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), t.y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintomis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisyklemis (toliau - Taisykles).
Pa˛ymetina, kad atlikus tarnybini patikrinima buvo parengtas tarnybinio patikrinimo ivados projektas, kuriuo pasiulyta pripa˛inti, kad Klaipedos rajono PK VP VTS VT ir EPP patrulis R. M. 2007-10-30 buvo su˛alotas atliekant tarnybines pareigas. is projektas buvo isiustas derinimui Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos virininkui. Tarnybinio patikrinimo ivados projektas gra˛intas su Policijos departamento virininko ˛yma, kurioje nurodyta, kad ivadoje nera pakankamai duomenu, kad pareigunas susi˛alojo butent sulaikydamas pa˛eideja, taip pat kad tarnybiniu pareigu vykdymas susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika.
Teismo posed˛io metu atsakovo atstovas paaikino, kad Policijos departamentas yra institucija, kuriai atsakovas pavaldus, ataskaitiniame susirinkime buvo nuspresta, kad atliekant tarnybinius patikrinimus, susijusius su kompensacijos imokejimu, ivadas tikslinga derinti su Policijos departamentu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstataves, kad tiek Statutas, tiek Taisykles grie˛tai atribojo atskiru instituciju funkcijas nustatant, ar pareigunui priklauso kompensacija u˛ sveikatos sutrikdyma: istaiga, kurioje dirba su˛alotas pareigunas, sprend˛ia, ar yra prie˛astinis ryys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, o CMEK – koks pareiguno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis (LVAT 2008 m. bir˛elio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A63–980/2008).
Atsi˛velgdamas i tai, teismas pabre˛ia, kad nei Statutas, nei Taisykles nenumato ivados derinimo su Policijos departamentu proceduros, nesuteikia teises Policijos departamentui kvestionuoti istaigos, kurioje dirba su˛alotas pareigunas, tarnybinio patikrinimo ivados, todel aptariama Policijos departamento virininko ˛yma jokios teisines reikmes neturi.
Skund˛iamoje Klaipedos rajono PK virininko patvirtintoje 2008-02-25 tarnybinio patikrinimo ivadoje pasiulyta pripa˛inti, kad R.M. su˛alojimas vertintinas kaip draudiminis ivykis. Ivadoje konstatuota, kad nagrinejamu atveju nera aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, kad pareikejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leid˛ianciu teigti, kad pareikejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso (pavyzd˛iui, treciuju asmenu neteisetos veikos prie pareiguna motyvu buvo pareiguno tarnyboje atlikti veiksmai).
Atsi˛velgiant i tarnybinio patikrinimo ivados turini, tarnybinio patikrinimo ivados projekte nustatytas aplinkybes, tarnybinio patikrinimo byloje esancius irodymus - R. M. 2007-11-10 tarnybini praneima del patirtos traumos tarnybos metu (Taisykliu 5 punktas), taip pat irodymus, kurie aptariami skund˛iamoje ivadoje - V. I. paaikinimus, iraus i medicinos dokumentu, nedarbingumo pa˛ymejimus, konstatuotina, kad 2007-10-30 prie baro „Kilena“, Saula˛oliu k., Klaipedos r., sulaikant itariamaji L. M., pareikejas patyre deines kojos kelio trauma.
ios nustatytos faktines aplinkybes negali buti paneigtos atsakovo teismo posed˛io metu duotais paaikinimais, kad jis gincija, esa trauma pareikejas patyre ne itariamojo sulaikymo metu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iaikines, kad kompensacijos imokejimas yra siejamas su prie˛astinio ryio tarp pareiguno gauto su˛alojimo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar jo tarnybos nustatymu. Tai reikia, kad aplinkybes, kurioms esant su˛alojimas buvo patirtas, atsirado ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje jis tarnauja) vadovybes nurodymus arba patvarkymus (LVAT 2006 m. bir˛elio 2 d. sprendimas adm. byloje Nr. A5-986/2006). Teismas konstatuoja, kad pareikejas patyre trauma tarnybos metu, vykdydamas tiesiogines tarnybos pareigas – sulaikydamas itariamaji.
Ianalizavus skund˛iamos ivados turini, darytina ivada, kad joje akcentuojama, jog nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba, taciau nesusijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei, todel esa kompensacija pareikejui nepriklauso.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje apibre˛ia, kad Statuto 3 straipsnyje itvirtinti pagrindiniai vidaus tarnybos principai. io straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principa vienas i pareigunu tarnybos ypatumu yra padidejes pavojus gyvybei ar sveikatai (LVAT 2007 m. gegu˛es 24 d. nutartis adm. byloje Nr. AS6-244/2007). ie ypatumai kompensuojami Statute (iuo atveju - Statuto 40 str.) nustatytomis papildomomis socialinemis garantijomis pareigunams, kurios yra didesnes u˛ numatytas privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojanciuose teises aktuose.
Teismas konstatuoja, kad atsakovas netinkamai aikino Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata, todel skund˛iama ivada laikytina neteiseta bei nepagrista ir yra naikintina. Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareikejo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai.
Kompensacijos dydis tiesiogiai priklauso nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo masto, kuri nustatyti pavesta Centrinei medicinos ekspertizes komisijai (Statuto 40 straipsnio 3, 8 dalys). Todel turi buti tenkinamas pareikejo reikalavimas ipareigoti atsakova siusti ji i Centrine medicinos ekspertizes komisija sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegu˛es 22 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-778/2008).
Pa˛ymetina, kad teismu praktikoje pripa˛istama, jog tarnybinio patikrinimo ivada nera teises aktas, ipareigojantis moketi kompensacija, ar teises aktas, kuriuo moketi kompensacija atsisakoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A5-764/2006, A10-871/2006, A502-778/2008), o tik kompensacijos mokejimo proceduros dalis. Panaikinus skund˛iama ivada, pripa˛inus, kad pareikejo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, sudaromos prielaidos toliau vykti kompensacijos mokejimo procedurai, todel patirtos traumos atsiradimo aplinkybes susieti su kompensacijos mokejimu, kaip pareikejas suformulavo skundo reikalavime, nera tikslinga.
Pareikejas prao priteisti bylinejimosi ilaidas, taciau nepateike ABTI 45 straipsnio 1 dalyje numatyto ilaidu apskaiciavimo ir pagrindimo, todel is klausimas sprendimu nesprestinas. Pa˛ymetina, kad praymai del ilaidu atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos inagrinejimo i esmes pabaigos, turi buti paduoti teismui ne veliau kaip per 14 dienu nuo sprendimo isiteisejimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 2 dalimi, 85–89 straipsniais,
patenkinti pareikejo R.M. skunda.
Panaikinti Klaipedos rajono policijos komisariato 2008 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 68-IS-7 „Del pareiguno R. M. susi˛alojimo“. Pripa˛inti, kad pareikejo R.M. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai.
Ipareigoti atsakova Klaipedos rajono policijos komisariata siusti pareikeja R.M. i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu Centrine medicinos ekspertizes komisija sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti per deimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.
Sprendimas gali buti skund˛iamas apeliacine tvarka per keturiolika dienu nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teiseja Aurele Ma˛rimiene