- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- eI-3097-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01680-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Paulius Bružas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Rūtos Miliuvienės,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Kelnerytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:
1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 49SJ-520-(14.49.105.);
2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-791-(7.5);
3) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti projektą suformuojant pareiškėjui namų valdos žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) bei parduoti pareiškėjui suformuotą namų valdos žemės sklypą.
Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2764-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui“ buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) prie tuo metu S. T. (S. T.) nuosavybės teise priklausančių namų valdos pastatų. Po S. T. mirties, jo turtą paveldėjo jo sūnus Č. T. (Č. T.), o po pastarojo mirties paveldėjo pareiškėjas. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 73,14 kv. m. ploto pagalbinio ūkio pastatai bei kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Dėl namų valdos sklypo privatizavimo pareiškėjas kreipsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, tačiau sklypas dar nėra parduotas. Paaiškėjus, kad po atliktų kadastrinių matavimų suprojektuoto žemės sklypo plotas viršijo leistiną maksimalią žemės sklypo paklaidą, geodezijos specialistai pateikė suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimą. NŽT skyrius 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 49SJ-520-(14.49.105.) informavo, kad patikslinti projekto negali, nes nėra pagrindo parduoti sklypą, kadangi pastatai sunykę, o valstybinė žemė, kurioje pastatai sunykę, negali būti parduota be aukciono. NŽT skundžiamu sprendimu pritarė skyriaus argumentams.
Pažymėjo, kad pagal nekilnojamojo registro duomenis pareiškėjui priklausantys pastatai yra gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, be to, jie įregistruoti kaip baigti statiniai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 3 punktu, pareiškėjui turėtų būti parduodamas žemės sklypas. Nurodė, kad prašymo privatizuoti padavimo metu pastatai buvo normalios būklės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu santykio subjektams gali būti sukurtos teisės ir pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent fizinio ar juridinio asmens teisė išsinuomoti arba išsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą. Nesant statinių, nėra teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamus darbus dėl sklypo parengimo. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypas namų valdos eksploatacijos reikalavimų neatitiko. Tuo tarpu aplinkybė, kad statiniai įregistruoti registre, pati savaime nereiškia, kad statiniai naudojami.
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas keliamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 49SJ-520-(14.49.105.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 1SS-791-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti projektą suformuojant pareiškėjui namų valdos žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimo parduoti pareiškėjui suformuotą namų valdos žemės sklypą.
2. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto Panerių seniūnijos Vilniaus kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2764-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui“ (toliau – ir Projektas) pretendentui S. T. buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (0,15 ha), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-750 informavo UAB „Baltijos matavimų organizacija“ dėl Žemės sklypo atitikties Projektui, nurodydamas, kad Žemės sklypo konfigūracija ir plotas neatitinka Projekte suprojektuotų ribų.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. vasario 4 d. raštu, vėliau 2017 m. gegužės 2 d. raštu kreipėsi į VĮ Žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyrių prašydamas parengti Projekto patikslinimą.
VĮ Žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2017 m. rugsėjo 13 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė Žemės sklypo Projekto patikslinimą. NŽT Vilniaus miesto skyrius atliko pastatų, priklausančių pareiškėjui nuosavybės teise bei esančių Žemės sklype, patikrinimą vietovėje bei surašė 2017 m. spalio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-756. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės sklype yra mūriniai pastato pamatai, statybinės atliekos, Žemės sklypas apaugęs žole, krūmais, jokia veikla nevykdoma.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 49SJ-520-(14.49.105) informavo pareiškėją, kad atsisako patikslinti Projektą pagal parengtą patikslinimo medžiagą bei parduoti Žemės sklypą.
NŽT 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1SS-791-(7.5) pritarė NŽT Vilniaus miesto skyriaus argumentams.
Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovės atsisakymu patikslinti Projektą pagal parengtą patikslinimo medžiagą ir parduoti Žemės sklypą, su skundu kreipėsi į teismą.
3. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso sekantis nekilnojamasis turtas: nuo 2006 m. balandžio 27 d. pastatas – Gyvenamasis namas (pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas), nuo 2006 m. liepos 14 d. kiti ūkiniai pastatai (pagrindas – ((duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas). Visų pastatų baigtumas fiksuotas 100 proc.
Byloje nėra ginčo (pareiškėjas priešingai neįrodė), kad skundžiamų sprendimų priėmimo metu Žemės sklype registro dokumentuose nurodytų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu pastatų, kurių baigtumas realiai atitiktų 100 proc. baigtumą, nėra išlikę, tačiau, pareiškėjo nuomone, statinių registracijos duomenys, kur nurodytas statinių procentinis baigtumas, nėra nuginčyti, todėl pagal registro duomenis pastatai egzistuoja, o nėra nunykę. Ši aplinkybė pareiškėjui suteikia teisę kreiptis į atsakovą dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka.
4. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą be aukciono, o valstybės pareiga šį žemės sklypą asmeniui parduoti atsiranda esant šioms sąlygoms: asmeniui priklausantis pastatas ar pastatai yra valstybinės žemės sklype, o šio pastato ar pastatų eksploatacijai pagal jų paskirtį yra reikalingas valstybinės žemės sklypas. Vadinasi, valstybinės žemės sklype turi būti asmeniui priklausantis funkcionuojantis pastatas ar pastatai, kuriems naudoti pagal paskirtį yra būtinas valstybinės žemės sklypas. Taigi asmens pasirinkto sklypo formavimą pirmiausiai lemia esantys žemės sklype statiniai ir įrengimai. Nesant statinių, kurie galėtų būti naudojami pagal paskirtį, nebelieka sąlygos, lemiančios poreikį formuoti žemės sklypą tokiems statiniams eksploatuoti.
5. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys ir registre įregistruoti statiniai yra fiziškai pažeisti (sunykę), o duomenys Nekilnojamo turto registre nepatikslinti.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų baigtumas yra įregistruotas kaip 100 proc., t. y., kaip funkcionuojančių pastatų, tačiau, kaip patvirtina byloje pateiktas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-756, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės sklype yra tik mūriniai pastato pamatai, statybinės atliekos, Žemės sklypas apaugęs žole, krūmais, jokia veikla nevykdoma. Be to, šiuos duomenis patvirtina ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai – nuotraukos, šių faktinių duomenų neginčija ir pats pareiškėjas. Taigi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka nei statinio, nei pastato apibrėžimų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje, o tai reiškia, kad pareiškėjui priklausantys statiniai negali būti naudojami poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, pagrindinė sąlyga, lemianti poreikį formuoti žemės sklypą statiniams eksploatuoti yra žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai, o nagrinėjamu atveju neginčytinai nustačius, kad norimame įsigyti valstybinės žemės sklype pareiškėjui priklausantys pastatai sunykę (jų nėra), darytina išvada, kad atsakovė teisingai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo rengti Projektą ir ruošti Žemės sklypą pardavimui. Pareiškėjo prašymas parduoti valstybinės žemės sklypą atsisakytas tenkinti pagrįstai.
6. Pažymėtina, kad šio ginčo dalyką sudaro Žemės sklypo suformavimo ir pardavimo galimybė pareiškėjo valdomų statinių eksploatavimui, todėl nenagrinėtinas pareiškėjo teisių galimas pažeidimas, susijęs su neturėjimu galimybės atstatyti (rekonstruoti) pastatus ir juos eksploatuoti pagal registre nustatytą paskirtą, kol nėra patikslintas Projektas ir Žemės sklypas neparduotas pareiškėjui. Minėta, kad valstybinės žemės sklypo formavimą ir galimybę jį vėliau įsigyti lemia žemės sklype esantys statiniai ir įrengimai, tuo tarpu pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad neturėjo galimybių Žemės sklype buvusių pastatų visą tą laiką eksploatuoti (išsaugoti). Pareiškėjas nurodė, kad prašymas įsigyti valstybinės žemės sklypą buvo nepagrįstai ilgai nagrinėjamas, tačiau byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl per ilgo prašymo nagrinėjimo ar pan., iš esmės žinant, kad valstybinės žemės įsigijimo galimybė tiesiogiai priklauso nuo sklype realiai stovinčių pastatų, jų būklės ir jų eksploatavimo.
7. Apibendrinant darytina išvada, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 49SJ-520-(14.49.105.), tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 1SS-791-(7.5) teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl Žemės sklypo suformavimo ir pardavimo.
Netenkinus reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti projektą suformuojant pareiškėjui namų valdos žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti parduoti pareiškėjui suformuotą namų valdos žemės sklypą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui