- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-01
- Bylos Nr.
- 2-325/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, ir atsakovės V. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-15-230/2010).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centrui iškelta bankroto byla.
Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinamas.
Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi patenkino administratoriaus prašymą ir pripažino individualią įmonę V. ir S. M. prekybos centrą bankrutavusia, nutarė ją likviduoti dėl bankroto, patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartimis minėta nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
Administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti kreditorių reikalavimus V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje: AB Turto bankas – 5 380 795,14 Lt, VSDFV Marijampolės skyriaus – 264 205,00 Lt. Administratorius nurodė, kad iš įmonės lėšų, sukauptų vykdant ūkinę veiklą, iš dalies patenkinti antros eilės kreditorių reikalavimai: AB Turto bankui patenkinto reikalavimo dalis – 1 047 282,70 Lt; VSDFV Marijampolės skyriaus – 126 850,00 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje: AB Turto bankas – 5 380 795,14 Lt; VSDFV Marijampolės skyriaus – 264 205 Lt. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi įmonę pripažino likviduojama dėl bankroto ir patvirtino kreditorių reikalavimus, tarp jų AB Turto bankas – 6 428 077,84, VSDFV Marijampolės skyriaus – 391 055,00. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 28 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistą (t. 17, b. l. 51-52, 86-92, 150-163). Administratoriaus pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos išrašas ir mokėjimo nurodymas – patvirtina antros eilės kreditorių reikalavimų dalinį patenkinimą: kreditoriui AB Turto bankui pervesta 1 047 282,70 Lt suma, o VSDFV Marijampolės skyriui – 126 850 Lt suma. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad yra pagrindas šių kreditorių reikalavimus sumažinti jiems sumokėtų sumų dydžiu ir patvirtinti patikslintus reikalavimus (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė V. M. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti AB Turto bakui patvirtintą kreditorinį reikalavimą iki 2 656 916,54 Lt. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neišnagrinėjęs visų į bankroto bylą pateiktų įrodymų, susijusių su AB Turto banko kreditoriniu reikalavimu, negalėjo teisingai patikslinti bankrutuojančios IĮ V. Ir S. M. prekybos centro prievolės dydį kreditoriui AB Turto bankui. Teismas pasisakė tik dėl bankroto administratoriaus rašytinių įrodymų. Teismas tikslindamas AB Turto banko finansinį reikalavimą pagal administratoriaus pateiktus duomenis, nenagrinėjo pateiktų bankroto byloje rašytinių įrodymų, pateiktų sutarčių atitikimo imperatyvioms normoms. Šios sutartys, tvirtinant AB Turto banko reikalavimą nebuvo pateiktos. Teismas iš esmės netyręs ir nevertinęs AB Turto banko kreditoriniame reikalavime išreikštos piniginės sumos dydžio susidarymo faktinių aplinkybių ir įrodymų, tarp jų ir paskolos sutarčių, sudarytų tarp įmonės ir kreditoriaus AB Turto banko, sudarymo aplinkybių, neatsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą nutartį.
2. AB Turto bankas reikalavo iš atsakovo mokėti žymiai didesnes palūkanas negu nustatyta įstatymo. Banko paskaičiuotų palūkanų ir delspinigių dydžiai už laikotarpį iki reikalavimo perleidimo yra nepagrįsti banko nuostoliais, sudaro daugiau nei perleistos paskolos dydis. Taip pat paskaičiuoti nepagrįstai dideli delspinigiai. Sutarčių sudarymo metu, sutarčių atskiros sąlygos nepagrįstai suteikė AB Turto bankui perdėtą pranašumą, atsižvelgiant į tai, kad AB Turto bankas nesąžiningai tuo pasinaudojo, nes įmonė V. ir S. M. prekybos centras nuo jo priklausė, turėjo ekonominių sunkumų, buvo ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties. Yra pagrindas AB Turto bankas reikalaujamas netesybas pripažinti neprotingai per didelėmis ir dėl to jas mažinti. AB Turto bankas nesąžiningai praturtėjęs atsakovo sąskaita privalo atlyginti jam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas parturtėjimas. Paskolos sutartimis šalys susitarė ir dėl netesybų. Teismas turėtų sumažinti AB Turto banko kreditorinį reikalavimą be teisinio pagrindo sumokėtų netesybų apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė V. M. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bankroto administratoriui UAB ,,Audersima“ 2010 m. vasario 12 d. vykdyti IĮ V. ir S. M. prekybos centro turto pardavimo varžytynes, tenkinti bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus ir iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti IĮ V. ir S. M. prekybos centrui priklausantį Nekilnojamojo turto registre įrašą apie draudimą parduoti IĮ V. ir S. M. prekybos centrui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) – pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius. Nurodo, kad 2010 m. vasario 12 d. varžytynėse bus parduodamas AB Turto bankui įkeistas V. ir S. M. prekybos centro 3365,61 kv. m ploto prekybos centro pastatas esantis (duomenys neskelbtini), ir pagrindinės priemonės. Įkeistą turtą priverstinai parduoti nuspręsta 2009 m. gruodžio 21 d. kreditorių susirinkime, atskiruoju skundu ginčijamiems kreditoriaus AB Turto banko reikalavimams tenkinti. AB Turto bankui įkeisto turto pardavimo varžytynės negali būti vykdomos iki nebus išnagrinėtas AB Turto banko patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir organizuojant bei vykdant IĮ V. ir S. M. prekybos centrui įkeistų pagrindinių priemonių AB Turto bankui pardavimą bei tenkinant ginčijamus kreditorinius reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).
Atskirąjį skundą apeliantė prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, nėra pagrindo apelianto nurodytais motyvais tenkinti jo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl šis prašymas atmestinas (CPK 7 str., 336 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto), taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas.
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Bylos duomeninis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi pripažino individualią įmonę V. ir S. M. prekybos centrą bankrutavusiu ir nutarė jį likviduoti, patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir 6 428 077,84 Lt dydžio AB Turto banko finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi minėtą Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį. BIĮ V. ir S. M. prekybos centro administratorius byloje pateikė įrodymus, kad iš įmonės lėšų, sukauptų vykdant ūkinę veiklą, iš dalies patenkintas antros eilės kreditoriaus AB Turto bankui reikalavimo dalis – 1 047 282,70 Lt. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtintą kreditoriaus AB Turto bankas reikalavimą sumažino nurodyta 1 047 282,70 Lt suma ir patvirtino AB Turto banko 5 380 795,14 Lt kreditorinį reikalavimą.
Atsakovė V. M. prašydama nustatyti, kad IĮ V. ir S. M. prekybos centro prievolės dydis AB Turto bankui yra 2 304 042,64 Lt, faktiškai ginčija AB Turto banko finansinio reikalavimo dydį, kuris kildinamas iš AB Turto bankas ir V. ir S. M. prekybos centro sudarytų susitarimų. Tačiau ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo nagrinėjamas kreditoriaus AB Turto banko finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas tik sumažino Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtintą kreditoriaus AB Turto bankas reikalavimą ta suma, kuria buvo patenkintas šio kreditoriaus reikalavimas.
Kaip minėta, kreditorių reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Todėl esant pagrindui, apeliantė gali kreiptis į teismą dėl šio reikalavimo tikslinimo.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atmetus atsakovės V. M. atskirąjį skundą, atsakovui IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratoriui priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratorius pateikė įrodymus apie 200 Lt sumokėjimą, kurie priteistini iš atsakovės V. M.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bankroto byloje nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Iš atsakovės V. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas AB Turto banko kreditorinio reikalavimo pagrįstumas. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad, kaip minėta, paliekama nepakeista Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartis, kuria patvirtintas AB Turto banko kreditorinis reikalavimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės V. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Priteisti iš atsakovės V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui individualiai V. ir S. M. prekybos centrui 200 (du šimtus) Lt atstovavimo išlaidų.