- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-03
- Bylos Nr.
- e2YT-17636-1066/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11881-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- L. C.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, R. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Užubalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. C. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė po jo žmonos Z. C. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad po jo žmonos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Dalies šio turto bendrasavininkis yra ir pareiškėjas. Po sutuoktinės mirties pradėjo naudotis jos vardu registruotu turtu pradėjo naudotis kaip savo. Liko gyventi bute, kuriame iki sutuoktinės mirties kartu su ja ir gyveno, naudojosi jiems abiem priklausiusiais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius už butą. Testamentų sutuoktinė nebuvo sudariusi. Nei vienas įpėdinis dėl sutuoktinės palikimo į notarą nesikreipė palikimą. Prašo pripažinti, kad jis priėmė žmonos faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas paaiškino, kad nėra gavęs pranešimo apie velionės turto perėjimą valstybei, neprieštarauja, kad pareiškėjo prašymas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo R. P. (velionės ir pareiškėjo duktė) pateikė atsiliepimą. Sutiko su pareiškėjo prašymu. Paaiškino, kad po motinos mirties tėvas rūpinosi likusiu turtu, mokėjo už komunalines paslaugas.
Civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d. nustato, kad bylos dėl juridinio fakto nustatymo naginėjamos rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.).
Byloje nustatyta, kad po Z. C. mirties į notarą dėl paveldėjimo priėmimo niekas nesikreipė, velionė testamentų nesudarė (b. l. 29). Velionė gyveno kartu su pareiškėju – buvo deklaravusi gyvenamąją vietą jam su sutuoktine priklausančiame bute (b. l. 47,48). Pareiškėjas liko gyventi bendrai turėtame bute (duomenys neskelbtini), mokėjo už jo išlaikymą (b. l. 30-39), naudojosi namų apyvokos daiktais. Kiti paveldėtojai palikimo nepriėmė (b. l. 29). Į bylą įtraukta palikėjos dukra sutiko su pareikštu prašymu, paaiškino, kad tėvas rūpinosi motinos paliktu turtu (b. l. 57). Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas L. C. faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės Z. C. mirties atsiradusį palikimą.
Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas L. C. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinės Z. C. mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės Z. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Fakto nustatymas yra pagrindas išduoti L. C. paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.