Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės J. J. atstovui adv. Petrui Matažinskui, atsakovo R. B. atstovui adv. Antanui Butautui, trečiajam asmeniui R. K. ir jo atstovui adv. Petrui Žekiui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-44-714/2008 pagal ieškovės J. J. atstovo advokato Petro Matažinsko patikslintą ieškinį atsakovui R. B., tretieji asmenys R. K., notarė Neringa Bartkuvienė, institucija, teikianti išvadą, – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, nuginčijimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė J. J. 2007-03-05 pateikė teismui ieškinį, 2007-11-19 patikslintą ieškinį dėl tėvystės nustatymo, nuginčijimo ir vaikams išlaikymo priteisimo. Juo prašė: 1) pripažinti atsakovą R. K., dukros D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvu ir priteisti jai išlaikymą po 300 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki ji sulauks pilnametystės ir sprendimą dėl išlaikymo dukrai D. iš R. K. pateikti vykdyti skubos tvarka; 2) pripažinti, kad atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra dukros D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; 3) priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai G., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kiekvieną mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų atsakovo pajamų nuo 2005-08-01 iki dukra sulauks pilnametystės ir sprendimą dėl išlaikymo pateikti vykdyti skubos tvarka. Nurodo, kad su R. K. jai 2002-02-21 gimė duktė D. ir jis yra jos biologinis tėvas, tačiau jis neteikė ir neteikia jokio išlaikymo dukrai. Su R. B. gyveno nesusituokus ketverius metus ir jiems 2003-04-01 gimė dukra G.. Nors R. B. ir žinojo, kad jis nėra D. tėvas, tačiau jis ją įsidukrino. Šiuo metu su R. B. santykiai nutrūkę ir nuo 2005 m. liepos mėnesio nebegyvena kartu ir nebeišlaiko nė vienos dukros. Ieškovės manymu, jis turi išlaikyti dukrą G. nuo 2005 metų rugpjūčio 1 d. ir įsiskolinimas sudaro 8 100 Lt (t. 1, b. l. 1–2, 70–71).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-11-11 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, nėra D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir nuginčijo jo tėvystę D. B. atžvilgiu. Nuginčijus tėvystę, D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pavardės pakeitimo klausimą paliko nenagrinėtą. Nustatė, kad šio sprendimo priėmimas netrukdo ieškovei, pasikeitus aplinkybėms, reikalauti, kad D. B. pavardės keitimo klausimas būtų sprendžiamas teismine tvarka.

Pripažino negaliojančiu R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl tėvystės nustatymo, patvirtintą Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. Bartkuvienės 2003-04-16, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dukrai G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą už laikotarpį nuo 2005-08-01 iki 2007-05-31 po 200 Lt per mėnesį, iš viso 4 200 Lt, ir nuo 2008-11-01 mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt iki G. B. sueis pilnametystė. Nepilnametės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskyrė ieškovę J. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 75 Lt žyminio mokesčio ir 25 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 100 Lt.

Nurodė, kad ekspertų išvada patvirtina, kad atsakovas nėra biologinis D. B. tėvas. 2003-04-16 notarų biure atsakovas R. B. pasirašė pareiškimą tėvystei nustatyti, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sutiko būti pripažintas ir įrašytas vaiko gimimo akto įraše tėvu ir suteikti jai savo pavardę. Kartu su juo pareiškimą pasirašė ieškovė J. J. (civ. b. Nr. N2-158-04/2006, b. l. 27).

Nuginčyti vaiko tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad tėvas nėra vaiko biologinis tėvas (CK 3.150 str. 2d.), o tokie įrodymai byloje yra gauti. 2003-04-16 atsakovas R. B. buvo tik aštuoniolikos metų amžiaus, pilnametystė jam buvo suėjusi 2003-02-28, santykių su J. J. pradžioje 2001 metais jis buvo nepilnametis, todėl atsižvelgiant į atsakovo amžių, išsilavinimą, socialinę padėtį, gyvenimišką patirtį, teismas sprendime padarė išvadą, kad jis galėjo netinkamai įvertinti savo elgesį, to elgesio pasekmes, nesuprasti teisinių tėvystės pripažinimo pasekmių ir pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo pasirašyti dėl suklydimo (CK 1.190 str.), klaidingai manydamas, kad pareiškimo pasirašymo metu egzistavo tam tikros sąlygos, turėjusios esminės įtakos tokiam jo elgesiui. Pasirašydamas pareiškimą R. B. neįvaikino D. B., nes šis teisinis institutas taikomas teismine tvarka (CK 3.220 str.). Pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo paprastai rašo tėvai, laikantys save gimusio vaiko tėvu (CK 3.142 str.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vaiko teises šioje byloje ginančios ir išvadą teikiančios institucijos išvadą, tėvystės nuginčijimas D. B. atžvilgiu šioje byloje nepakenks vaiko interesams, todėl ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo tenkino, pripažino, kad šalių 2003-04-16 pasirašytas pareiškimas dėl tėvystės nustatymo yra negaliojantis (t. 1, b. l. 188–193).

Trečiasis asmuo R. K. 2008-12-04 pateikė teismui apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-44-714/2008 dalį, kuria pripažinta, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, nėra D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir nuginčyta jo tėvystė D. B. atžvilgiu, bei pripažintas negaliojančiu R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl tėvystės nustatymo, patvirtintas Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. Bartkuvienės 2003-04-16, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad R. B. žinojo, kad jis nėra dukros D. tėvas, tačiau jo prašymu ir ieškovės sutikimu dukrą įsidukrino, o įvaikinimo atveju panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę (CK 3.227 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 3.152 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad teisei kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kadangi R. K. iš pradžių buvo įtrauktas į bylą ginčo šalimi, jis prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, nes ieškinio senatis tėvystės nuginčijimo bylose skaičiuotina nuo tada, kai paaiškėja aplinkybės, leidžiančios teigti, kad vaiko gimimo įrašo duomenys neatitinka tikrovės, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė.

Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė, liudytoja patvirtino, kad jis, trečiasis asmuo R. K., nieko nežinojo apie ieškovės nėštumą, D. gimimą šešerius metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Be to, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (t. 2, b. l. 2–4).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės atstovas adv. P. Matažinskas prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad ieškovė teisme pati nurodė, kad atsakovas R. B. tikrai nėra D. tėvas. Šį faktą pripažino ir pats atsakovas R. B. ir šioje byloje atlikta ekspertizė patvirtino, kad atsakovas R. B. tikrai nėra D. tėvas. Dėl to ji prašė biologinį D. tėvą R. K. į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu. R. K. nesutinka atlikti DNR ekspertizės, nes jam teks teikti išlaikymą dukrai D. bei dėl to nesutinka ir su šioje byloje priimtu sprendimu (t. 2, b. l. 7–8).

Atsakovo R. B. atstovas adv. Antanas Butautas 2009-01-08 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad 1) byloje nėra įrodymų, kad atsakovo R. B. tėvystės pripažinimas yra apsimestinis veiksmas – atsakovas tėvystės pripažinimo metu manė esąs D. B. tėvas. Juridinė įvaikinimo prasmė ir procedūra iš esmės skiriasi nuo tėvystės pripažinimo; 2) pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išsiaiškino dėl Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio nuostatų ( ieškinio senatis); 3) teismas, nustatydamas tėvystę, pagrįstai vadovavosi moksliniais įrodymais (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Dėl to Klaipėdos rajono apylinkės teismas teisingai vertino bylos aplinkybes bei tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas (t. 2, b. l. 9).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas R. B. savo tėvystę D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), pripažino 2003-04-16, kai Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriui pateikė notaro patvirtintą prašymą pripažinti jį vaiko tėvu ir padaryti tai patvirtinantį įrašą gimimo akte (civilinė byla Nr. N2-158-04/2006, b. l. 5, 25–27). Dar prieš D. B. gimimą ieškovė gyveno kartu su atsakovu ir dukra. (duomenys neskelbtini) gimė dukra G.. Nuo 2005 m. liepos mėnesio ieškovė su atsakovu nebegyvena kartu ir atsakovas nebeišlaiko nė vienos dukros.

Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas R. B. nėra dukros D. tėvas ir nurodė biologinį tėvą – R. K. bei prašė nuginčyti atsakovo R. B. tėvystę. Atsakovas R. B. taip pat sutiko, kad būtų nuginčyta tėvystė D. B.. Byloje yra DNR ekspertizė, kurioje padaryta išvada, kad R. B. nėra D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas (t. 1, b. l. 168–169).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad 2003-04-16 atsakovas R. B., pripažindamas savo tėvystę D. B., buvo tik aštuoniolikos metų amžiaus, pilnametystė jam buvo suėjusi (duomenys neskelbtini), o santykių su J. J. pradžioje 2001 metais jis buvo nepilnametis, todėl atsižvelgiant į atsakovo amžių, išsilavinimą, socialinę padėtį, gyvenimišką patirtį, jis galėjo netinkamai įvertinti savo elgesį, to elgesio pasekmes, nesuprasti teisinių tėvystės pripažinimo pasekmių ir pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo pasirašyti dėl suklydimo. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad pasirašė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo pas notarę, nes galvojo, kad tai jo vaikas (t. 1, b. l. 184).

Trečiojo asmens atstovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pasirašęs pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, R. B. D. B. įsivaikino ir teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pasirašydamas pareiškimą atsakovas neįvaikino D. B., kadangi, vadovaujantis CK 3.220 str., šis teisinis institutas taikomas teismine tvarka.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 3.152 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas bei nepagrįstai netaikė vienerių metų termino. CK 1.126 str. numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, o CPK 41 str. 1 d. nurodyta, kad civiliniame procese šalys yra ieškovas arba atsakovas. Šioje byloje apeliantas R. K. yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dėl to jis negali prašyti teismo taikyti ieškinio senatį, o atsakovas tokio reikalavimo nepareiškė.

Kaip nurodė ir apeliantas, tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio klausimo sprendimas negali būti susiaurinamas tik iki biologinės tėvystės konstatavimo. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taip pat Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. yra įtvirtinta ir vaiko teisė žinoti savo tėvus. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civ. byloje 3K-3-9/2007 taip pat pažymėta, kad iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto apeliacinio skundo nurodymu, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje nustatyta ne tik, kad R. B. nėra biologinis D. B. tėvas, bei ir tai, jog nuo 2005 metų jis nebendrauja su D., t. y. jai esant 3 metų amžiaus R. B. su ja nebendravo ir nebendrauja iki šiol. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. Rimkaus nurodė, kad D. B. nežino tokio vyro, kurį vadintų tėvu (t. 1, b. l. 187). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad tarp R. B. ir D. B. nėra susiklostę tėviški santykiai, vaikas savo gyvenime R. B. nepažįsta kaip savo tėvo bei tarp jų nėra susiklostę tėvo ir dukters santykiai, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus.

Vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus, o civilinėje byloje Nr. N2-158-04/2006 byloje yra siekiama nustatyti D. B. biologinį tėvą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.