Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-743-478/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
1S-743-478/2019
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00019-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Evaldas Gražys, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-743-478/2019Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00019-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dariaus Kantaravičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2019 m. liepos 22 d. priimtą nutarimą Nr. 95-468 taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. nuteistas Austrijos Respublikos Insbruko baudžiamųjų bylų apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Austrijos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnį, 130 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 125 straipsnį, 223 straipsnį, 229 straipsnį subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi pripažintas Insbruko apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nuosprendis – M. S. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 2 d.

3. 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. liepos 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 25 balai, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodiką bausmės atlikimo pradžioje, nuo 45 sumažėjo iki 25 balų. Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis M. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nors šiuo metu nuteistojo M. S. elgesys ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau tinkamai koreguojamas tik įgijus teisę į paleidimą – nuteistasis pradėtas skatinti tik nuo 2019 m. sausio 15 d., kas negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. M. S. praeityje teistas taip pat už vagystes, kas leido teismui daryti prielaidą, kad paskutinis nusikaltimas yra nusikalstamo modelio dalis, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėjo pasimokyti iš bausmės ir patyrimo. Šios aplinkybės teismui sukėlė pagrįstų abejonių, jog bausmės tikslai nuteistajam šiuo metu jau yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis M. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, darydamas išvadas, analizuojant komisijos nutarimą, nesivadovavo lygtiniam paleidimui vertinti skirtais teisės aktais, t. y. BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas nevykdė jam skirtos pareigos nagrinėti ir analizuoti, ar Komisijos nutarime pateiktos faktinės aplinkybės atitinka faktinius duomenis ir įstatymų reikalavimus. Teismas koncentravo dėmesį į antraeiles aplinkybes, kurios nėra įvardintos kaip reikšmingos bausmių vykdymo kodekse, todėl atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą argumentai yra formalaus pobūdžio.

5.2. Skunde teigiama, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. M. S. skunde teigia, kad jis atitinka visas šias sąlygas. Prašo atsižvelgti, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 45 iki 25 balų, ir visi šie balai yra jau nekintantys. Teismas šios svarbios, esminės aplinkybės, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais laikysis įstatymų ir nenusikals, net neaptarė.

5.3. Taip pat nuteistasis nesutinka su teismo argumentais, kad ankstesni jo teistumai didina pavojingumą visuomenei, ir dėl to reikia jį griežčiau vertinti. Nuteistojo nuomone, jis už nusikaltimus yra nubaustas ir atlieka bausmę, o teismas turėjo vertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu ir to elgesio pokyčius. Nutartyje teismas nepagrįstai vertino tai, jog yra didelė neatliktos bausmės dalis, nes ši aplinkybė BVK 157 straipsnyje nėra pažymėta ar išskirta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Todėl teismo nutartyje pateikti motyvai, kodėl jam neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, neturi teisinio pagrindo.

5.4. Skunde nurodo, kad bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2018 m. spalio 18 d. perkeltas į Pravieniškių Pusiaukelės namus, kur nuteistieji nesaugomi, gali judėti už įstaigos ribų, kartą per savaitę parvykti į namus. Šios nustatytos bausmės atlikimo tvarkos jis nėra pažeidęs. Teismas turėjo atsižvelgti į pataisos įstaigos pateiktus duomenis apie jo elgesį, kad bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo, nebaustas, už gerą elgesį skatintas tris kartus, dirbantis, darbui neišrankus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse. Nurodo, kad teismas turėjo įvertinti ir tai, kad jo socialiniai ryšiai geri ir stiprūs, jis turi šeimą, su žmona augina du nepilnamečius vaikus, jis rūpinasi savo šeima, nuolatos bendrauja, vyksta į namus, kas turėjo būti vertinama kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Nuteistojo vertinimu, nutarime pateiktos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės suponuoja pagrindinę išvadą, kad jis atitinka ne tik formaliuosius reikalavimus, bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, rodo akivaizdžią pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, o tai sudaro realų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo M. S. skundas tenkintinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, Komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimą išsprendžia teismas, kuris vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, nuteistojo skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad M. S. atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą.

11. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas yra 25 balai iš 168 galimų. Tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, be to, visi šie likę jo pakartotinio nusikalstamumo riziką apibūdinantys balai yra statiniai, kas reiškia, kad dar labiau sumažėti dėl nuteistojo elgesio korekcijos jie nebegali. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pokytis yra svarbus darant išvadas apie tai, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės.

12. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis M. S. atlieka tinkamai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, taip pat prisideda neatlygintinais darbais Pravieniškių ir Rumšiškių seniūnijose, Kaišiadorių socialinių paslaugų centre. Požiūris į darbą teigiamas, bausmės atlikimo metu dirba, gauna pastovias pajamas, yra atsargus prisiimdamas finansinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės rodo nuteistojo teigiamą požiūrį į visuomeninę veiklą, darbą, tuo pačiu duoda pagrindą manyti apie teigiamą nuteistojo resocializaciją, siekį gyventi visuomenėje. M. S. turi šeimą, žmoną ir du mažamečius vaikus, su kuriais socialiniai ryšiai yra labai glaudūs. Jis reguliariai su jais bendrauja, kartą per savaitę iki dviejų parų vyksta pas juos, kadangi, perkeltas bausmę atlikti į Pusiaukelės namus, turi tokią galimybę. Tuo pačiu adresu, kuriuo važiuoja pas šeimą, nuteistasis ruošiasi gyventi išėjęs iš pataisos įstaigos. Gyvenamosios vietos turėjimas, ryšių su artimaisiais palaikymas taip pat sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo integracija į visuomenę gali būti sėkminga.

13. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, reikšmę turi ir su nuteistojo mąstymu susiję pokyčiai, kurie atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo neteisėtą elgesį, juo sukeltas pasekmes. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bendrininkų grupėje, tačiau šiuo metu su nusikaltimo bendrininkais jokių ryšių nepalaiko ir neketina palaikyti ateityje, jis suvokia, kad vienas iš jį nusikalsti įtakojusių veiksnių buvo grupės įtaka. Nuteistasis turi gana tvirtą nuomonę, geba ją apginti, tačiau nėra kategoriškas, situacijose išlieka lankstus savo požiūriuose, požiūris į save adekvatus, atitinkantis realią situaciją. Socialinio tyrimo išvadoje M. S. nustatytas tik vienas kriminogeninis veiksnys, susijęs su ankstesniais teisės pažeidimais. Tačiau iš Socialinio tyrimo išvados duomenų darytina išvada, kad nuteistasis suvokė savo nusikalstamo elgesio priežastis. Šiuo metu savo įvykdyto nusikaltimo kontekste jis sugeba pripažinti ir įvardinti, kad pasirinkdavo netinkamas problemų strategijas, ignoravo galimas nepageidaujamas tokio elgesio pasekmes, ir tai rodo, kad nuteistasis savo veiksmus analizuoja, juos vertina kritiškai, atsakomybę prisiima. Paminėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, bausmės atlikimo metu nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs, rodo teigiamus jo mąstymo, elgesio aspektus ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad naujų teisės pažeidimų nuteistasis nedarys, lygtinio paleidimo metu taikomus draudimus ir įpareigojimus vykdys tinkamai. Nustatyti net penki nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai.

14. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodytos su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, pavojingumu, M. S. ankstesniu teistumu susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir, kaip teisingai nurodyta nutartyje, vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju, esant iš esmės tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, esant nustatytai žemai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, faktui, kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas už analogiškus nusikaltimus, visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. S. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus.

15. Remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminę reikšmę turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šią riziką mažinant. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, teigiama darbinė motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę, žema rizika nusikalsti pakartotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas, kaip teisingai nurodoma ir nuteistojo gynėjo skunde, nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuojama, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK 157 straipsnyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Kauno apylinkės teismas, nuteistajam M. S. atitinkant visas BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė nepagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. S. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-468 taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktais skirti šias pareigas:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysJūratė JakubonienėDarius Kantaravičius