Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-08-19 · Civilinė byla Nr. 2-12063-947/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-19
Bylos Nr.
2-12063-947/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės
Atsakovas
J. K., S. S., M. K.
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-12063-947/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08381-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2; 116.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Nomedai Skaburskienei, dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. K., atsakovams S. S., M. K., išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. K., atsakovams S. S., M. K., kuriuos atstovauja įstatyminė atstovė motina atsakovė J. K. dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (b. l. 4-6, 21-24). Ieškovė nurodė, kad butas, esantis Tilžės g. 8-4, Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau į šį butą be jokio teisinio pagrindo įsikėlė atsakovai, t. y. J. K. su dviem nepilnamečiais vaikais S. S. ir M. K..

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė teismo priimti sprendimą už akių, nes į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko atsakovė J. K. ir atsakovai, atstovaujami įstatyminės atstovės, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuoti.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškovės prašymui neprieštaravo, nurodė, kad atsakovė yra informuota apie iškeltą bylą. Institucijos atstovė taip pat pateikė teismui 2013 m. liepos 23 d. protokolą Nr. 19-10-1931, kuriame užfiksuotas atsakovės J. K. paaiškinimas, kad ji turi galimybę apsigyventi su vaikais kitoje vietoje, jeigu tektų išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė J. K. ir atsakovai S. S. ir M. K., atstovaujami įstatyminės atstovės atsakovės J. K., per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ir teismo posėdį jiems pranešta tinkamai Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 40-42, 71-73).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat remiantis Civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių, ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių yra tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnis).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovės šeima skyriui yra žinoma. Nuo 2013 m. sausio 14 d. su atsakovės J. K. šeima yra dirbamas socialinis darbas, t. y. teikiamos socialinės priežiūros paslaugos dėl vaikų nepriežiūros, narkotinių medžiagų vartojimo. Dėl šios priežasties skyriuje yra sprendžiamas klausimas dėl pakartotinės šeimos atvejo peržiūros organizavimo, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakovės vaikų laikinosios globos tikslingumo. Išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovė J. K. yra teikusi paaiškinimą, kad su savo dviem nepilnamečiais vaikais iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atveju keltųsi gyventi į butą, kuriame yra jų deklaruota gyvenamoji vieta (b. l. 43, 44).

Ieškinys tenkintinas.

Dėl asmenų procesinės padėties

Ieškovė ieškinyje du nepilnamečius asmenis, kuriuos prašo iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, nurodė trečiaisiais asmenimis. Trečiaisiais asmenimis nurodytiems S. S. ir M. K., byloje atstovautiems įstatyminės atstovės J. K., buvo suteikta galimybė naudotis šalių teisėmis ir pareigomis, todėl šie asmenys, kuriems taip pat yra reiškiamas reikalavimas dėl iškeldinimo, byloje laikytini ne trečiaisiais asmenimis, bet atsakovais, atstovaujamais įstatyminės atstovės motinos J. K. (Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 2, 4 dalys, 41 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų

Byloje esančių rašytinių įrodymų duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1903 m. statybos, fizinio nusidėvėjimo procentas - 67 procentai, bendras plotas – 55,49 kv. m., gyvenamasis plotas – 38,12 kv. m.) nuosavybės teise priklauso ieškovei Kauno miesto savivaldybei (b. l. 8). Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2012-11-22 pažyma nustatyta, kad šiuo adresu nėra gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą (b. l. 9). UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2012-10-05 pažyma, 2012-10-04 gyvenamosios patalpos apžiūros aktu nustatyta, kad minėtame bute gyvena J. K. su dviem nepilnamečiais vaikais S. S. ir M. K. (b. l. 10, 11). UAB „Komunalinis ir butų ūkis“ 2012-10-04 raginimu nustatyta, kad atsakovė 2012 m. spalio 4 d. buvo supažindinta su raginimu išsikelti iš Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį J. K. įsikėlė gyventi be teisinio pagrindo (b. l. 12). UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2012-11-13 gyvenamosios patalpos apžiūros protokolu nustatyta, kad minėtame bute po raginimo įteikimo ir toliau gyvena atsakovė J. K. su dviem nepilnamečiais vaikais S. S. ir M. K. (b. l. 14). Atsakovams skirti teismo procesiniai dokumentai taip pat buvo įteikti atsakovei J. K. pasirašytinai 2013 m. birželio 22 d. ir 2013 m. liepos 25 d. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-42, 71-73).

Pažymėtina, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Nustatyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybė yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė (b. l. 8). Tai, kad atsakovai įsikėlė į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą be teisinio pagrindo (savavališkai įsikėlė į butą ir naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo ar leidimo), suponuoja išvadą, jog egzistuoja neteisėtas ieškovės nuosavybės teisių apribojimas (pažeidimas). Tokiu atveju ieškovės teisė yra ginama Civilinio kodekso nustatytais būdais. Pagal Civilinio kodekso 4.98 straipsnį ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jos, kaip savininkės, teisės pažeidimus. Ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ieškovei (savininkei) priklausančių gyvenamųjų patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu. Pagal Civilinio kodekso 6.612 straipsnį savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji vieta jiems nesuteikiama. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad atsakovai be teisinio pagrindo įsikėlė į Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teisę priklausantį butą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo patalpose gyvena ir du nepilnamečiai vaikai - atsakovai S. S. ir M. K., atstovaujami įstatyminės atstovės motinos J. K.. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010) vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Taigi teismas, spręsdamas dėl ieškovės pažeistų teisių, atsižvelgia ir į aplinkybes dėl nepilnamečių vaikų apsaugos ir jų teisių į būstą. Teismas šiuo atveju atsižvelgia į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, taip į šio skyriaus atstovės žodinius paaiškinimus, kad nepilnamečių vaikų S. S. ir M. K. teisės į gyvenamąjį būstą nebus pažeistos, nes iškeldinimo atveju nepilnamečiai vaikai bus aprūpinti gyvenamuoju būstu. Bylos duomenimis, šių vaikų teisę į būstą bei jų vystimuisi būtinas gyvenimo sąlygas užtikrins vaikų motina atsakovė J. K., bendradarbiaujant ir šį klausimą koordinuojant su Vaiko teisių apsaugos skyriumi – institucija, kuriai pareiga pasirūpinti vaikų teisėmis į būstą atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti.

Taigi, atlikus formalų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą – priimtinas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys yra visiškai tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės J. K. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 144,00 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, ieškinį visiškai tenkinti.

Iškeldinti atsakovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovus S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamus įstatyminės atstovės motinos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jų visais daiktais iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 144,00 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė Kauno miesto savivaldybė atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta tvarka. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė