- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-4-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01026-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- A. L., UAB ,,Brenčiai"
- Ieškovas
- S. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-4-227/2019
2019 m. vasario 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-93-1001/2018 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams A. L. ir UAB ,,Brenčiai" dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 490,6 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad ji 2014-07-11 rytą nuėjo į greta esančias UAB ,,Brenčiai" ir UAB ,,Artema“ teritorijas, es. (duomenys neskelbtini), norėdama susitarti dėl kapavietės tvarkymo paslaugų. Pasilipo ant rąstų krūvos, norėdama pamatyti, kur yra darbuotojas, su kuriuo buvo susitarusi telefonu. Nepamatė pririšto šuns, kuris jai įkando į koją ir nepaleido, ji traukė koją ir pargriuvo susilaužydama kairę koją. Dėl įkandimo patyrė kairės kojos kaulų lūžius, jai buvo atliktos trys operacijos, įdėtas Ilizarovo aparatas ir į koją sudėti 20 metalinių strypų kaulų ir raumenų gydymui. Buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Kauno klinikose, Likėnų reabilitacijos ligoninėje, po to sekė ilgas reabilitacijos periodas. Traumos padarinius jaučia iki šiol. Dėl sužalojimų patyrė turtinę ir neturtinę žalą: didelį išgąstį, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Nurodė, kad A. L. ir UAB ,,Brenčiai“ yra atsakingi solidariai už jai padarytą žalą, nes nesilaikė gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo A. L. ieškovei 328,25 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, valstybei 75,8 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 17 Eur pašto išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad 2014-07-11 apie 7.30 val. ieškovė, turėdama tikslą dėl kapo tvarkymo paslaugų teikimo susitikti su UAB ,,Artema“ darbuotoju, atvyko į UAB „Brenčiai“ valdomą teritoriją. Ieškovė vaikščiojo po bendrovės teritoriją ir, norėdama geriau matyti aplinką, užlipo ant rastų krūvos, buvusios prie šuns būdos. Tą patį rytą iš bendrovės teritorijos greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę, kur jai diagnozuoti kairės kojos blauzdikaulio lūžiai, šuns įkandimo į koją žymės.
5. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270, 6.267 straipsnių nuostatomis ir sprendė, kad šuns savininkas (valdytojas) yra atsakingas už ieškovės sveikatai padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
6. Nustatė, kad šuns savininkas įvykio metu buvo A. L., kuriam tenka atsakomybė už jo šuns ieškovei padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjo, kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-04-15 įsakymu Nr. B1-290 patvirtinto Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo 4 punktą pavojingų šunų mišrūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys arba jų prižiūrimi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai.
Atsiliepimas
7. Atsakovui teigiant, kad pati ieškovė elgėsi labai neatsargiai, neaišku, kodėl dėl kapo sutvarkymo paslaugų reikėjo eiti į UAB ,,Brenčiai“, kuri tokia veikla neužsiima, ieškovė į teritoriją pateko neteisėtai, prieš bendrovės darbo valandas, pati pasilipo ant rąstų krūvos, griuvo ir susižalojo, teismas įvertino įrodymus ir sprendė, jog ieškovės veiksmai nebuvo tyčiniai ar labai neatsargūs.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vertino, kad atsakovas viešoje vietoje laikė vartotojus klaidinančią reklamą, todėl yra atsakingas dėl to, kad ieškovė ėjo į šią bendrovę, ketindama pasinaudoti viešai skelbiama paslauga, atsakovas patvirtino, kad į teritoriją žmonės gali įeiti ir ne darbo metu, gana klaidus yra ir bendrovių išsidėstymas, todėl ieškovė negalėjo suprasti, į kurios bendrovės teritoriją ji įeina, UAB ,,Artema“ darbo laiko grafikas nebuvo užrašytas ant bendrovės vartų. Nors ieškovė nurodė pasilipusi ant rąstų krūvos, tačiau iš fotonuotraukų, darytų iš karto po įvykio, teismas nustatė, kad lentelės, kurias galėjo pasiekti garbaus amžiaus ieškovė, yra labai nedideliame aukštyje nuo žemės (civ. bylos Nr. 2-23-500/2017 131-132 b.l.), todėl, pasilipdama ant jų, ieškovė sau pavojaus nekėlė. Teismas pripažino, kad atsakovas A. L., reklaminiame stende klaidingai informuodamas apie UAB ,,Brenčiai" veiklą, savo pavojingos veislės šuns mišrūną laikydamas teritorijoje, į kurią gali patekti bet kuris žmogus, prisiėmė riziką, kad šuo gali sužaloti žmogų.
9. Teismas vertino ieškovės paaiškinimus, įvykio dieną rašytame pareiškime policijai nurodytas aplinkybes, kad bendrovės teritorijoje jai į koją įkando šuo (1 t., 15 l.), tai, kad šią aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai. VšĮ Pasvalio ligoninės Greitosios medicinos pagalbos kortelėje ieškovę iš karto po įvykio apžiūrėjęs medikas įrašė, kad ieškovei nustatytas kairės blauzdos kaulo lūžimas ir kąstinės žaizdelės (civ. b. Nr. 2-23-500/2017 172 l.). VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Traumatologijos skyriaus, kuriame ieškovė buvo gydoma nuo 2014-07-11 iki 2014-08-12, ligos istorijoje nurodyta, kad jos dešinėje ir kairėje kojose stebimi nubrozdinimai, šuns kąstiniai paviršiniai sužeidimai, kairės blauzdos kaulų lūžis, ligos anamnezėje nurodyta, kad 2014-07-11 užpuolė šuo, įkando į kairę koją (1 t., 77 l.). Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK patrulės V. K. 2014-07-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji tą dieną, apie 7.48 nuvyko į (duomenys neskelbtini), nes gautas iškvietimas dėl šuns įkandimo moteriai. UAB ,,Artema" darbuotojai paaiškino, kad klientei įkando teritorijoje buvęs šuo. Ligoninėje S. S. taip pat nurodė, kad jai šuo kando į koją. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte nurodyta, kad 2014-07-14 gautas pranešimas iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro, kad S. S. UAB ,,Artema" apkandžiojo šuo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pažymoje nurodyta, kad 2014-07-11 ir 2014-07-14 iš VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro gavo pranešimą, kad 2014-07-11 (duomenys neskelbtini) S. S. apkandžiojo šuo (civ. b. Nr. 2-23-500/2017 104, 112, 116 l.). Sprendė, kad byloje įrodyta, jog įvykio metu šuo ieškovei įkando į kairę koją, ji nuo šio įkandimo griuvo ir jai lūžo kairės kojos kaulai.
10. Teismas nesirėmė gydytojo A. A. atliktos ieškovės apžiūros duomenimis, nes jie prieštarauja bylos įrodymų visumai, tarp jų - vienam reikšmingiausių įrodymų - jau aptartai VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Traumatologijos skyriaus ligos istorijai, kurią pasirašė du gydytojai ortopedai traumatologai.
11. Konstatavo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti atsakovui A. L. civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovas, būdamas šuns, kuris yra pavojingos šunų veislės mišrūnas, savininkas ir valdytojas, neužtikrino, kad šuo 2014-07-11 neužpultų ieškovės, šuo ieškovei įkando į kairę koją, ieškovė išsigandusi traukdama koją pargriuvo ir patyrė kairės kojos kaulų lūžį, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala ieškovei atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo. Nors atsakovas teritoriją buvo pažymėjęs ženklu ,,Atsargiai. Piktas šuo“, tačiau didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar buvo pažeisti saugumo reikalavimai, ar ne.
12. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsniu, įvertino įrodymus dėl ilgalaikio ir komplikuoto ieškovės gydymo, kurio metu jai buvo atliktos kelios operacijos, taikyta bendra narkozė, atliekami skausmingi žaizdos perrišimai, ilgalaikis reabilitacinis periodas, sprendė, kad prašomas priteisti 500 Eur neturtinės žalos dydis yra ne per didelis. Pripažino, kad ieškovė dėl šuns užpuolimo ir sutrikdytos sveikatos patyrė stiprų skausmą, didelius buitinius nepatogumus dėl ilgalaikio riboto judėjimo, jai teko suvartoti daug vaistų, iškęsti įvairių gydymo procedūrų, ieškovė yra garbaus amžiaus, todėl jai kaulo lūžis gijo lėčiau nei jaunesniam žmogui, vystėsi kitos ligos, ieškovės gyvenimo kokybė tiek ilgu gydymo laikotarpiu, tiek po jo žymiai pablogėjo. Teismas atsižvelgė į atsakovo elgesį proceso metu, į tai, kad jis nesutiko su ieškovės pretenzija, ieškovei su antstole 2017-01-03 nuvykus į (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimui, atsakovas, kurio antstolė prašė leisti vykdyti ieškovės prašymą leisti nufotografuoti pastatus, to daryti neleido, iškvietė policiją ir pareikalavo ją pašalinti iš teritorijos (civ. b. Nr. 2-93-1001/2018 78 l.).
13. Teismas ieškovės prašymą priteisti turtinę žalą, kurią sudaro: vaistams bei tvarsliavai skirtos išlaidos - 177,78 Eur ir Likėnų reabilitacijos ligoninėje patirtos išlaidos - 312,82 Eur, tenkino iš dalies. Priteisė 78 Eur vaistams ir tvarsliavai ir 250,25 Eur už gydymo išlaidas. Teismas vertino ieškovės pateiktus kvitus, pasisakė dėl patirtų išlaidų priežastinio ryšio su kojos trauma. Pripažino, kad kai kuriais receptais paskirti vaistai skirti gydyti ligoms, kuriomis ieškovė sirgo iki nagrinėjamo įvykio 2014 m., todėl šių vaistų vartojimas nesusijęs su jos patirta kojos trauma. Įvertino, kad Likėnų reabilitacijos ligoninėje ieškovė savo lėšomis šioje ligoninėje gydyta nuo 2015-01-21 iki 2015-01-30, pagrindinė diagnozė - deformuojanti abiejų kelių artrozė, būklė po kairės blauzdos abiejų kaulų lūžio ir osteosintezių, būklė po kraujavimo iš virškinamojo trakto (2 t., 5 b.l.). Įvertino, kad jai abiejų kojos kelių artrozė diagnozuota 2014-10-27 - 2014-11-08 gydymo LSMUL Mišrios traumos skyriuje metu (1 t., 74 b.l.). 2015-02-24 kompiuterinio tomografinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kairiojo blauzdikaulio lūžio vietoje vaizdas panašus į pseudoartrozę (1 t., 72 b.l.). Teismas atsižvelgė į diagnozės datą ir tai, kad ieškovei dėl kairės kojos sužalojimo ilgą laiką vaikščiojo su ramentais, jos kojų sąnariams teko netolygus krūvis, sprendė, kad gonartrozės diagnozė susijusi su ieškovės patirta trauma. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė buvo gydoma po būklės dėl kojos kaulų lūžių ir osteosintezių. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovei gydyti pagrindiniai sveikatos sutrikimai buvo susiję su kojos kaulų lūžiu, sprendė, kad už tai ji sumokėjo didžiausią gydymo kainą - 80 procentų, t.y. 250,25 Eur.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
15. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl nepatenkintos ieškinio dalies, nesuprantama, ką teismas nusprendė dėl kitos atsakovės UAB „Brenčiai“.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nesutinka, kad įrodymais yra nustatytos įvykio dienos aplinkybės. Įvykio dieną ieškovę apklausė policijos pareigūnai, prieš tai įspėję ją dėl numatytos atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir apklausos metu ieškovė rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šuns šeimininkui pretenzijų neturi. Apžiūrėjus įvykio vietą, policijos pareigūnai padarė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti ženklai, jog teritoriją saugo šunys. Nesant jokių pretenzijų, policija jokio tolesnio įvykio tyrimo neatliko. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad buvo nustatyta konkreti įvykio vieta bei tirtos aplinkybės ir pasekmės, nėra nustatyta, kad ieškovei įkando šuo būtent tą įvykio dieną. Jokia įgaliota institucija nėra nustačiusi, kad laikydamas šunį atsakovas pažeidė gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles. Šuo buvo laikomas pririštas UAB „Brenčiai“ teritorijoje, atsakovas tinkamai užtikrino sąlygas, jog gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai.
17. Nemotyvuotas teismo teiginys, kad atsakovas viešoje vietoje laikė vartotojus klaidinančią reklamą, kadangi šis stendas yra daugiau kaip kilometras nuo autobusų stoties, o ieškovė teigė, kad į Pasvalį atvažiavo autobusu. Todėl neaišku, kaip ieškovė toje vietoje atsirado, teismui padarius išvadą, kad ji ketino pasinaudoti viešai skelbiama paslauga. Reklaminiame skyde yra nurodytas atsakovo mobiliojo telefono numeris, todėl ieškovė negalėjo su niekuo kalbėtis ir tartis dėl neva tai paslaugų suteikimo, atsakovas buvo išvykęs atostogauti į užsienį.
18. Ieškovės patirta žala atsirado dėl jos pačios didelio neatsargumo, nes ji be pagrindo, ne darbo metu neteisėtai pateko į UAB „Brenčiai“ teritoriją, ji, įvertinus garbų amžių, negalvodama apie saugumo reikalavimus, lipo ant rąstų krūvos. Nesutinka su teismu, kad ieškovė pasilipo ant lentelių, kurios užfiksuotos policijos fotonuotraukose labai nedideliame aukštyje nuo žemės, kadangi tai prieštarauja pačios ieškovės nurodytoms aplinkybėms, t.y., kad ji lipo ant rastų krūvos.
19. Nurodo, kad turėtų būti nepriteisiamos ir kitų vaistų, tyrimų bei pačios ieškovės pageidavimu būnant Likėnų reabilitacijos ligoninėje patirtos išlaidos, nes tai tiesiogiai niekaip nesusiję su įvykiu. Įvairiuose medicininiuose dokumentuose skirtingai nurodomos įvykio aplinkybės: šuns įkandimo žymių nėra, trauma arba trauma, užpuolė šuo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas be pagrindo nesirėmė Pasvalio ligoninės priėmimo skyriaus pirminės apžiūros medicininiais dokumentais, liudytojo A. A. nuosekliais parodymais, patvirtintais rašytiniais įrodymais, nepasisakė dėl greitosios pagalbos medikų pildytų medicininių dokumentų, kuriuose nurodoma kad sužalota kairė koja, ir tuose pačiuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad sužalota dešinė koja. Medicininių dokumentų visuma neįrodo traumos pobūdžio. Tai patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų - ligos istorijos Nr. 15/5333, kurią pasirašo gydantis gydytojas A. V. V, skyriaus vedėjas R. L., jame nurodomas blauzdos kaulų lūžis, neužsimenant apie šuns įkandimą. Tokių medicininių dokumentų su priešingomis diagnozėmis byloje yra ir daugiau. Be to, iš chirurginės operacijos protokolo Nr.311 matyti, kad 2014 m. liepos 28 d. gydytojo įraše nurodyta, jog ieškovė, griūdama iš lovos, pati susimušė kairę blauzdą, taigi, pačios ieškovės neatsargus elgesys prailgino gydymosi trukmę.
21. Ieškovės ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat nepagrįstas. Atsakovas negali būti kaltas, kad ieškovė pati neteisėtai pateko į gretimų bendrovių teritoriją ir ten susižalojo, tarp šalių veiksmų ir kilusių padarinių nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl žalos atlyginimo. Nesuprantamas ir teismo įvardintas atsakovo elgesys proceso metu. UAB „Artema“ buvo netinkamas atsakovas, todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo konstatuoti faktines aplinkybes. Be to, atsakovas, siekdamas užbaigti ilgai besitęsiantį bylos nagrinėjimą, pasiūlė ieškovei taikos sutartį, bet ji nepasirašė. Nesuprantama, kodėl teismas nesivadovavo jau ankstesnių teismų tirtomis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr.2-23-500/2017 (CPK 182 str. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
22. Atsakovė UAB „Brenčiai“ atsiliepimu sutinka su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei priteisimo pagrįstumo.
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
25. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos šuns ieškovės sveikatai, atlyginimo. Atsakovas A. L. skunde neginčija, kad jis yra UAB „Brenčiai“ teritorijoje laikyto šuns savininkas. Nesutinka, kad jam tenka atsakomybė už šuns ieškovei padarytą žalą, kadangi nėra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: jo neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
26. Atmestinas apelianto teiginys, kad nebuvo nustatytos konkrečios įvykio aplinkybės: nenustatyta konkreti vieta, kad šuo įkando ieškovės nurodytą dieną, neatliktas tyrimas ir nėra konstatuota jokių institucijų, jog jis būtų pažeidęs gyvūnų laikymo taisykles.
27. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 185 straipsniais, teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 straipsniu bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
28. Priešingai apeliantui, nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad 2014 m. liepos 11 d. ieškovei į koją įkando A. L. priklausantis šuo, esantis UAB „Brenčiai“ priskirtoje teritorijoje. Apeliantas pats sau prieštarauja. Taip teigdamas, jog nenustatyta vieta ir laikas kada ieškovei įkando šuo, apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio dieną rašytiname paaiškinime ieškovė nurodė neturinti pretenzijų šuns savininkui. Minėtame paaiškinime yra aiškiai nurodyta data- 2014-07-11 ir aplinkybės, kurioms esant jai įkando šuo (1 t., 15 l.). Šias aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Taip VšĮ Pasvalio ligoninės Greitosios medicinos pagalbos kortelėje ieškovę iš karto po įvykio apžiūrėjęs medikas įrašė, kad ieškovei nustatytas kairės blauzdos kaulo lūžimas ir kąstinės žaizdelės, apžiūra pradėta 2017-07-11 8:45 val(civ. b. Nr. 2-23-500/2017 172 l.). VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Traumatologijos skyriaus, kuriame ieškovė buvo gydoma nuo 2014-07-11 iki 2014-08-12, ligos istorijoje nurodyta, kad jos dešinėje ir kairėje kojose stebimi nubrozdinimai, šuns kastiniai paviršiniai sužeidimai, kairės blauzdos kaulų lūžis, ligos anamnezėje nurodyta, kad 2014-07-11 užpuolė šuo, įkando į kairę koją (1 t., 77 l.). Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK patrulės V. K. 2014-07-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji tą dieną, apie 7.48 nuvyko į (duomenys neskelbtini), nes gautas iškvietimas dėl šuns įkandimo moteriai. UAB ,,Artema“ darbuotojai paaiškino, kad klientei įkando teritorijoje buvęs šuo. Ligoninėje S. S. taip pat nurodė, kad jai šuo kando į koją. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte nurodyta, kad 2014-07-14 buvo gautas pranešimas iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro, kad S. S. UAB ,,Artema“ apkandžiojo šuo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pažymoje nurodyta, kad 2014-07-11 ir 2014-07-14 iš VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro gavo pranešimą, kad 2014-07-11 (duomenys neskelbtini) S. S. apkandžiojo šuo (civ. b. Nr. 2-23-500/2017 104, 112, 116 l.). Pastebėtina, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba stebėjo dvi savaites atsakovo šunį, ar jis neserga pasiutlige, buvo aiškinamasi, ar jis vakcinuotas (t. 1, b.l. 33, 34). Pripažintina, kad medicininiuose dokumentuose esantys neatitikimai, tai, kad ne visuose dokumentuose nurodoma, jog ant kojos yra šuns įkandimų žymės, galėjo būti sąlygoti pagrindinės traumos diagnozavimo, klausimų dėl gydymo sprendimų priėmimo.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas į bylą nepateikė jokių pagrįstų, objektyvių įrodymų, kad ieškovei šuo įkando ne tą dieną, ar kad jai neįkando, taip pat, kad nenustatytos konkrečios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidusių pirmosios instancijos teismui spręsti, jog atsakovui A. L. priklausantis šuo įkando ieškovei, ji po įkandimo krito ir patyrė rimtus kojos sužalojimus. Ta aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu nebuvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl gyvūnų laikymo tvarkos pažeidimo, nepaneigia fakto, kad jis netinkamai laikė šunį, kuris sužalojo į įmonės teritoriją patekusią ieškovę.
30. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo.
31. Aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas A. L. atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai prižiūrėjo savo šunį, dėl to šuo įkando ieškovei, ji griuvo ir patyrė rimtą kojos traumą, dėl šuns įkandimo ieškovei buvo sutrikdyta sveikata, t.y. yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CPK 185 str.).
32. Apeliantas nurodo, kad patirta žala atsirado dėl ieškovės didelio neatsargumo, nes ji be pagrindo, ne darbo metu neteisėtai pateko į UAB „Brenčiai“ teritoriją, ji, įvertinus garbų amžių, negalvodama apie saugumo reikalavimus, lipo ant rąstų krūvos. Nesutinka su teismu, kad ieškovė pasilipo ant lentelių, kurios užfiksuotos policijos fotonuotraukose labai nedideliame aukštyje nuo žemės, kadangi tai prieštarauja pačios ieškovės nurodytoms aplinkybėms, t.y., kad ji lipo ant rastų krūvos. Pažymėtina, kad atsakovas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiosios tyčios ar didelio neatsargumo.
33. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad šuo, kuris įkando ieškovei, priklauso atsakovui A. L.. Nors apeliantas skunde teigia nesuprantantis, kodėl teismas pripažino, jog jis viešoje vietoje laikė vartotojus klaidinančią reklamą, kaip į teritoriją nedarbo metu pateko ieškovė, tačiau byloje buvo nustatytos aplinkybės, kokiu tikslu ieškovė ten buvo atėjusi, kad ji buvo susitarusi susitikti su UAB ,,Artema“ darbuotoju dėl paslaugų pirkimo, o bendrovių išsidėstymas yra klaidus ir jos neatskirtos, ji negalėjo suprasti, į kurios bendrovės teritoriją įeina, kaip pripažino apeliantas, UAB ,,Artema“ darbo laiko grafikas nebuvo užrašytas ant bendrovės vartų. Pažymėtina, kad pats atsakovas A. L. pripažino, jog į teritoriją žmonės gali įeiti ir ne darbo metu, o ieškovės buvimo teritorijoje metu jau buvo „Artemos“ darbuotojas, kuris iškvietė greitąją. Todėl būtent A. L. pareiga buvo užtikrinti, kad esant laisvam įėjimui į teritoriją bet kuriuo metu šuo būtų laikomas taip, jog negalėtų pakenkti žmonių sveikatai. Esant šioms aplinkybėms apelianto teiginys, jog ieškovė neteisėtai pateko į teritoriją, atmestinas kaip nepagrįstas.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir toks ieškovės elgesys galėjo turėti įtakos žalos kilimui ar jos dydžiui. Nors ieškovė buvo pasilipusi ant lentų/rąstų krūvos, kai ją užpuolė šuo ir kando jai į koją, po ko ji krito ir susižalojo, tačiau negalima sutikti, kad tokiu būdu ji elgėsi nerūpestingai. Manytina, kad ieškovė negalėjo prognozuoti, kad ją užpuls šuo būtent tokiu momentu. Nors šiuo atveju ieškovės koja lūžo ir ne dėl paties šuns sukandimo, tačiau pats šuns užpuolimas, patirtas išgąstis lėmė tai, kad ieškovė griuvo ir patyrė tokius skausmingus padarinius. Byloje nenustatyta, kad ieškovė koją susilaužė kitokiomis aplinkybėmis nei aukščiau nurodyta, tokių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl nuostolių atlyginimo mažinimo šiuo pagrindu. Apelianto pasvarstymai, kad teismo išvados dėl ieškovės užlipimo ant policijos pareigūnų nufotografuotų lentų neatitinka ieškovės paaiškinimų, kad ji lipo ne ant lentų, o ant rąstų, neturi jokios įtakos sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo.
35. Negalima sutikti su apeliantu, kad ieškovei neturėtų būti atlyginamos 78 Eur išlaidos vaistams, tvarsliavai ir 250,25 Eur už gydymo išlaidos Likėnų reabilitacijos ligoninėje, nes jos nesusijusios su įvykiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovei pateiktus turtinę žalą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino ir dalies patirtų išlaidų ieškovei nepriteisė. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl turtinės žalos ieškovei priteisimo yra neteisingos. Vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
36. Teismas vertino, kad ieškovė 2016-06-15 UAB ,,Ortopedijos technika“ už 48 Eur įsigijo kompresines kojines ,,Lastofa“, kurios naudojamos esant kojų venų susirgimams, po chirurginių operacijų, trombozių profilaktikai ir sprendė, kad ieškovei šias kojines buvo būtina mūvėti dėl sveikatos būklės (1 t., 18 b.l.). Kadangi ieškovei buvo atliktos kelios operacijos, kurių metu ji neteko kraujo, kraujyje buvo sumažėję hemoglobinas, 2016-04-22 laboratorijoje buvo atliktas kraujyje esančios geležies ir feritino tyrimas, kainavęs 7,5 Eur (1 t., 19 b.l.), kuris sietinas su jos kojos sužalojimu. Teismas aiškinosi, kokiais tikslais skiriami ieškovės 2016-01-22 pirkti vaistai ,,Tardyferon" už 4,05 Eur, vaistai ,,Detralex“ už 15,19 Eur ir ,,Trombo Ass" už 0,72 Eur (1 t., 20 b.l.), 2014-09-26 pirkti vaistai ,,Sulfargin" už 2,48 Eur (1 t., 30, 181 b.l.) ir šių vaistų vartojimą siejo su ieškovės patirtos kojos traumos gydymu. Apeliantas jokių argumentų, kodėl tokia teismo išvada nepagrįsta nepateikė.
37. Taip pat vertino aplinkybes, kad Likėnų reabilitacijos ligoninėje ieškovė savo lėšomis buvo gydyta nuo 2015-01-21 iki 2015-01-30, pagrindinė diagnozė - deformuojanti abiejų kelių artrozė, būklė po kairės blauzdos abiejų kaulų lūžio ir osteosintezių, būklė po kraujavimo iš virškinamojo trakto. Teismas nustatė, kad ieškovė už jai taikytą kompleksinį gydymą ligoninei sumokėjo 312,82 Eur ir kad negalima išskirti pagrindinės diagnozės gydymo kainos. Teisėjų kolegijos nuomone pagrįstai sprendė, kad ieškovės pagrindiniai sveikatos sutrikimai buvo susiję su jos kojos kaulų lūžiu ir už tai ji sumokėjo didžiausią gydymo kainą - 80 procentų, t.y. 250,25 Eur. Tuo pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad tuo atveju, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas .
38. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto niekuo nepagrįstus pasvarstymus, kad galimai ieškovės iškritimas iš lovos ir kairės blauzdos sumušimas prailgino gydymosi trukmę, pastebėtina, kad reabilitacijos ligoninėje ieškovė lankėsi praėjus pusei metų nuo įvykio.
39. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei neturėtų būti atlyginama neturtinė žala atmestini kaip nepagrįsti.
40. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.
41. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad pažeista buvo viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, labiausiai saugomų ir ne visada atkuriamų vertybių – sveikata. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl kairės kojos kaulo lūžio patyrė ilgalaikį ir komplikuotą gydymą, kurio metu jai buvo atliktos kelios operacijos, buvo atliekami skausmingi žaizdos perrišimai, ilgalaikis reabilitacinis periodas. Nėra pagrindo abejoti teismo išvada, kad ieškovė patyrė stiprų skausmą, didelius buitinius nepatogumus dėl ilgalaikio riboto judėjimo, jai teko suvartoti daug vaistų, iškęsti įvairių gydymo procedūrų, lūžis gijo lėtai, vystėsi kitos ligos. Priteistos 500 Eur neturtinės žalos nėra pagrindo laikyti per didele.
42. Apelianto nurodyti argumentai, kad jo elgesys buvo tinkamas, kad jis siūlė sudaryti taikos sutartį, nesudaro pagrindo spręsti, jog neturtinės žalos dydis galėtų būti mažinamas.
43. Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą.
44. Pažymėtina, kad valstybinis žemės sklypas, kuriame įsikūrę abi bendrovės UAB „Atrema“ ir UAB „Brenčiai“ yra išnuomotas „Artemai“. Pirminiu ieškiniu ieškovė reikalavo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Artema“, o pastaroji atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ji netinkama atsakovė, nes įvykis įvyko ne jos teritorijoje. Analogiškai atsikirtinėjo šioje byloje atsakovė UAB „Brenčiai“.
45. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, jog ieškinio atsakovės UAB „Brenčiai“ atžvilgiu netenkina, tačiau iš motyvuojamosios dalies matyti, kad civilinė atsakomybė taikytina būtent šuns savininkui, t.y. apeliantui A. L., iš kurio ieškovei priteistas žalos atlyginimas. Tai padaryta pagrįstai, nes šuo priklauso tik apeliantui A. L., kuris neteigė ir neįrodinėjo, jog šuo kokiu nors pagrindu perduotas atsakovei UAB „Brenčiai“. Būtent jis (apeliantas) yra abiejų bendrovių UAB „Artema“ ir UAB „Brenčiai“ vadovas. Todėl jo, kaip šuns savininko ir kaip bendrovės vadovo pareiga taip užtikrinti šuns laikymą, kad jis nepadarytų žalos kitiems asmenims, atvykusiems į teritoriją, kurioje UAB „Artema“ vykdo veiklą, o viešai skelbiama informacija (Rekvizitai.lt) ir tą pripažįsta apeliantas, kad ir UAB „Brenčiai“ turi savo darbuotojų (atskirais laikotarpiais 2 -3), duomenų, kad ji sustabdžiusi veiklą, nėra. Be to, reklaminiame skyde taip pat nurodytos abi bendrovės ir tik vienas telefono numeris. Esant nurodytoms aplinkybėms tikslinga sprendimą patikslinti, nurodant, kad ieškinys UAB „Brenčiai“ atžvilgiu atmestas, nes byloje nenustatyta solidari atsakomybė ir ieškovė apeliacinio skundo nepateikė. Tai nelaikytina procesiniu pažeidimu dėl kurio iš esmės teisingai išnagrinėtą bylą reikėtų gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, papildant, kad ieškinys atsakovei UAB „Brenčiai“ atmestas.