Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-12 · Byla Nr. ATP-420-478/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
ATP-420-478/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-420-478/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00359-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.7.;79.1.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. atstovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi netenkintas A. J. atstovo D. G. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo A. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta 500 Lt (144 Eur) bauda.

A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-10-30, 11.15 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automobiliu Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Seadyke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB (duomenys neskelbtini), vežė krovinį – kvietrugius, pasvėrus transporto priemonę su kroviniu nustatytas svoris (masė) 43660 kg, kuris viršijo 3660 kg Susisiekimo ministerijos patvirtintą didžiausią (maksimalų) leistiną kelių transporto priemonių masę. Vairuotojas A. J. neturėjo su savimi Klaipėdos savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo vairuoti Klaipėdos miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, todėl jis pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymą Nr. 1-891 20 str., reikalavimus, bei 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1950 „Dėl eismo taisyklių patvirtinimo“ 213 p. reikalavimą bei Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2006-07-27 sprendimo Nr. T2-259.5 punktą.

A. J. atstovas D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė (toliau – Institucija) prašo palikti 2015-03-20 Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir A. J. skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje surinktais įrodymais bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, A. J. asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Taigi, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

A. J. atstovo D. G. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtu, apylinkės teismo nutartis naikinama.

ATPK 302² straipsnyje inter alia nustatyta, jog apylinkių teismų nutarimus šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. ATPK 291 straipsnyje nurodyti subjektai, galintys skųsti nutarimus: asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis, atstovai. Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundo. Duomenų, jog A. J. dėl kokių nors fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti apeliacinio skundo, byloje nėra. Todėl jo atstovas D. G., paduodamas apeliacinį skundą, turėjo pateikti duomenis apie tai, kad skundo padavimas neprieštarauja jo atstovaujamojo valiai, tačiau šios pareigos jis neįvykdė. Byloje esanti teisinių paslaugų sutarties kopija nelaikoma tinkamu valios išreiškimu pateikiant skundą dėl konkretaus procesinio sprendimo, tuo labiau, kad šia sutartimi atstovui nesuteikiami įgaliojimai atstovauti A. J. administracinių teisės pažeidimų bylose, nes sutarties 1.1.6 punkte numatyta, kad ,,D. G. ir partnerių juridinė kontora“ atstovauti kliento teisiniams interesams pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose įsipareigoja pagal įgaliojimą, tačiau tokio dokumento byloje nėra. Įstatymas kategoriškai numato atitinkamą reikalavimą, jog atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad A. J. būtų raštu išreiškęs sutikimą, jog atstovas D. G. paduotų apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytas apeliacinio skundo pateikimo trūkumas sudarė pagrindą atsisakyti apylinkės teismui priimti apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas priimtas nepagrįstai ir pažeidžiant įstatymo reikalavimus, todėl jis negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje, nagrinėjant A. J. atstovo D. G. 2014 m. gruodžio 29 d. skundą, buvo padaryti ir procesiniai pažeidimai, dėl kurių skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Pažymėtina, kad ATPK 292 straipsnis numato, jog ATPK 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal šio kodekso 281 straipsnyje nustatytas taisykles.

ATPK 281 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad ATPK 145 straipsnio trečiojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą.

Pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą spręstina, kad A. J. inkriminuojamas pažeidimas, numatytas ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, padarytas Klaipėdos mieste (b. l. 4). Pats A. J. gyvena (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – puspriekabė Seadyke valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB (duomenys neskelbtini), registruota adresu Kėdainiai, (duomenys neskelbtini), savadarbio traktoriaus „Scania A-traktor“ registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos vieta nėra aiški, kadangi byloje nėra pateiktas Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-145 patvirtintą formą. Dėl šių priežasčių nėra aišku, kodėl A. J. atstovo D. G. skundas dėl Institucijos nutarimo buvo perduotas nagrinėti Kauno apylinkės teismui, nors nėra aiškių duomenų, kad bylos sąlygos atitiktų nors vienam 281 straipsnio 2 dalyje numatytam atvejui. Šių aplinkybių Kauno apylinkės teismas, priimdamas ir išnagrinėdamas A. J. atstovo D. G. skundą, tinkamai neišsiaiškino, visiškai neįsigilindamas į tai, ar skundas teismingas šiam teismui.

Teismas neįvertino ir ATPK 293 straipsnio reikalavimo, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Taigi, teisės aktai įtvirtina konkrečią termino skundui dėl nutarimo paduoti eigos pradžią – nutarimo (nutarties) priėmimo dieną.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. J. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą Klaipėdos teritorinėje muitinėje, tuo atveju, jei neįvykdys administracinio nurodymo (b. l. 4), tačiau pažeidėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2014 m gruodžio 11 d. Nutarime yra nuodugniai išaiškinta procesinio sprendimo apskundimo tvarka, kad nutarimas skundžiamas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Skundo padavimo termino pradžią įstatymas sieja su nutarimo priėmimo diena, todėl, sprendžiant dėl praleisto termino, pati nutarimo įteikimo ar neįteikimo aplinkybė nėra reikšminga, ir nepaisant to, kada nutarimas buvo įteiktas pažeidėjui, paskutinė diena skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti buvo 2014 m. gruodžio 31 d. A. J. atstovo D. G. skundas, adresuotas Kauno apylinkės teismui, išsiųstas Institucijai tik 2015 m. sausio 2 d. (pašto spaudas ant voko b. l. 3), t. y., praleidus apskundimo terminą dviem dienomis.

ATPK 293 straipsnyje taip pat nurodyta, kad, jeigu apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Nagrinėjamu atveju, pažeidėjo atstovas nepateikė prašymo apskundimo terminui atnaujinti.

ATPK 296 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu: 1) skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti; 2) skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

Taigi, byloje susiklosčius tokiai situacijai, kad Institucijos nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas, o pareiškėjas jo neprašė atnaujinti, apylinkės teismas privalėjo skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina ir tai, kad skundas apylinkės teismui neatitinka ir ATPK 296 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimo – skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jo paduoti byloje. Kaip jau minėta, byloje esanti teisinių paslaugų sutarties kopija nelaikoma tinkamu valios išreiškimu pateikiant skundą dėl konkretaus procesinio sprendimo. Šioje sutartyje apskritai nėra numatyta atstovo teisė A. J. atstovauti administracinių teisės pažeidimų bylose, tame tarpe ir teikti skundus dėl procesinių sprendimų šiose bylose. O byloje nėra duomenų, kad A. J. būtų raštu išreiškęs atskirą sutikimą, jog jo atstovas D. G. paduotų skundą dėl Institucijos nutarimo, todėl 2014 m. gruodžio 29 d. skundas turėjo būti nepriimtas dar ir dėl šios priežasties.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas deramai neįvertino šioje nutartyje nustatytų skundo dėl Institucijos nutarimo trūkumų, kurie sudarė pagrindą atsisakyti priimti skundą, todėl Kauno apylinkės teismas, išnagrinėdamas A. J. atstovo D. G. skundą dėl Institucijos nutarimo iš esmės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis naikintina ir A. J. atstovo D. G. 2014 m. gruodžio 29 d. skundas grąžintinas Kauno apylinkės teismui iš naujo spręsti šio skundo priėmimo klausimą (ATPK 296 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsnio 1 dalimi, 302⁹ straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. atstovo D. G. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovo D. G. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo grąžinti apylinkės teismui spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė