Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ž. Z. apeliacinį skundą dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Ž. Z. pripažintas kaltu ir pagal LR BK 183 str.1d. nuteistas 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo. Taikytos BK 75 str. 1,2,3 dalys ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams, įpareigojus nuteistąjį iki 2010 m. rugsėjo 30 d. atlyginti padarytą turtinę žalą ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Tenkintas civilinis ieškinys ir iš nuteistojo UAB „T“ padarytai žalai atlyginti priteista 14.381,31 lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Z. pagal LR BK 183 str.1d. nuteistas už tai, kad, pagal visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį Nr. 46 būdamas materialiai atsakingas ir dirbdamas UAB „T“(naujas pavadinimas „T“) Kauno filiale, esančiame S pr. x Kaune, vadovo pareigose laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. liepos 25 d. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų už gautas realizuotas prekes neįnešdamas į bendrovės Kauno filialo kasą 27.518,31 lt, juos pasisavino.

Apelianto skundas pagrįstas, bet tenkinamas iš dalies. Teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičiamas. Pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis ir, įvertinus papildomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, švelnintina bausmė, sumažinant josios trukmę.

Apeliantas nei nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d., padarymo, nei josios kvalifikacijos neginčija, tad nuosprendis tikrinamas ir vertinamas tik apeliacinio skundo ribose.

Už apelianto padarytą BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, tad nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Ikiteisminis tyrimas bei teismas konstatavo, kad ankstesni apelianto teistumai yra išnykę. Asmenys, kurių teistumas yra išnykęs ar panaikintas, laikomi teisiamais pirmą kartą. Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšis. Vadinasi įstatymas tipine bausmės už nesunkų nusikaltimą rūšimi laiko bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teismas apeliantui paskyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir, pritaikęs BK 75 str. atidėjo josios vykdymą. Šios bausmės rūšies paskyrimą teismas motyvavo BK 54 str. nuostatomis bei nurodė, kad, nors teistumai ir išnykę, bet apeliantas yra 3 kartus teistas ir todėl būtent laisvės atėmimo bausmė geriausiai atitiks apeliantui skirtinos bausmės paskirtį, o įvertinęs tai, kad jo atsakomybę lengvina laisvanoriškas dalies padarytos žalos atlyginimas, bausmės vykdymą jam atidėjo. Šiuo konkrečiu apveju, pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, teismo nuosprendį šioje dalyje pakeisti ir paskirti apeliantui su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2004 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pirmą kartą 3 m. laisvės atėmimo bausme 2 metams atidedant josios vykdymą, apeliantas nuteistas buvo pagal 1961 m. BK 234 str. 2 d. (t.4, b.l. 95). Bausmės vykdymo atidėjimo laikas apeliantui turėjo baigtis 1996 m. lapkričio 11 d., bet 1996 m. rugpjūčio 28 d. apeliantas padarė naują nusikalstamą veiką už kurią 1997 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 214 str. 2 d. nuteistas buvo 2 metams laisvės atėmimo ir 11.000 lt bauda (t.4, b.l. 95-98). Faktiškai antrasis 1996 m. rugpjūčio 28 d. padarytas nusikaltimas padarytas buvo ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tuo metu galiojusio 1961 m. BK 43 str. pagrindu, asmeniui, padariusiam naują nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, už naujo nusikaltimo padarymą paskirta bausmė iš dalies ar visiškai sudedant turėjo būti subendrinta su ankstesne bausme, tad 1997 m. sausio 17 d. teismas apeliantą nepagrįstai nuo 1994 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo atleido ir, priimdamas 1997 m. nuosprendį, teismas nepagrįstai pirmąjį apelianto teistumą pripažino išnykusiu. 1961 m. BK 234 str. 2 d. numatytą nusikaltimą laikė sunkiu nusikaltimu (1961 m. BK 8 ¹ str.) ir teistumas už jo padarymą išnykti galėjęs būtų tik tuomet, jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu nebūtų padaręs naujo nusikaltimo. Pagal 1961 m. BK 58 str. 4 p., asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip 3 metams, teistumas išnykti galėjo tik tuomet, jei jie per 3 metus nuo tos dienos, kurią jie baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomą), nepadarytų naujo nusikaltimo, tačiau 1997 m. sausio 17 d. nutartis, kuria apeliantas buvo nepagrįstai atleistas nuo bausmės atlikimo, nėra nei skųsta, nei panaikinta.

Nuo antruoju, t.y. nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 214 str. 2 d. (savavaldžiavimas, naudojant smurtą) skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo 1998 m. liepos 9 d. teismo nutartimi apeliantas 1961 m. BK 54 ² str. pagrindu buvo lygtinai iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleistas, tačiau tuo metu jam tuo pačiu nuosprendžiu skirta papildoma bausmė – 11.000 lt bauda, įvykdyta nebuvo. Apeliantui ir toliau nuosprendžiu paskirtos papildomos bausmės nevykdant, antruoju, t.y., 1997 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta papildoma bausmė – bauda, 2005 m. balandžio 26 d. nutartimi pakeista buvo į papildomą 480 valandų viešųjų darbų bausmę ir 1997 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę apeliantas pilnai atlikti baigė tik 2006 m. gegužės 26 d. (t.4, b.l. 90). Akivaizdu, kad, taikant 1961 m. BK 58 str. 4 p. nuostatas, už antruoju nuosprendžiu konstatuoto nusikaltimo padarymą teistumas, kaltinamajam nepadarius naujo nusikaltimo, išnyktų tik 2009 m. gegužės 26 d. (taikant 2000 m. BK 95 str. nuostatas, teistumas už šį savavaldžiavimą išnyktų tik 2013 m. gegužės 26 d.).

2004 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 2000 m. BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 375 lt (3 MGL) bauda apeliantas nuteistas už 2004 m. rugsėjo 24 d. padarytą baudžiamąjį nusižengimą. Akivaizdu, kad faktiškai ir šiuo baudžiamuoju įsakymu apeliantas nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo metu. Teistumo laikotarpiu apeliantui padarius baudžiamąjį nusižengimą, naujas teistumas už padarytą baudžiamąjį nusižengimą apeliantui neatsirado, bet šis jo padarytas baudžiamasis nusižengimas nutraukė teistumo už anksčiau padarytą nusikaltimą eigą, todėl nuo bausmės už baudžiamąjį nusižengimą atlikimo dienos teistumo išnykimo už antrąjį nusikaltimą terminas apeliantui turėjo būti pradėtas skaičiuoti iš naujo. 2004 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtą baudą apeliantas baigė mokėti 2006 m. gruodžio 18 d. (4, b.l. 91, 104-106), tad šiuo konkrečiu atveju, teistumas, taikant 1961 m. BK 58 str. 4 p. nuostatas, už antruoju nuosprendžiu konstatuoto nusikaltimo padarymą kaltinamajam nepadarius naujo nusikaltimo, išnyktų 2009 m. gruodžio 18 d. (taikant 2000 m. BK 95 str. nuostatas, toks teistumas išnyktų 2013 m. gruodžio 18 d.), todėl faktiškai ir skundžiamu nuosprendžiu konstatuota laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. liepos 25 d. padaryta nusikalstama veika taip pat yra padaryta apeliantui turint neišnykusį teistumą. Vadinasi ir šiuo konkrečiu atveju teistumo apeliantui išnykimą teismas yra konstatavęs nepagristai, tačiau, nesant šioje dalyje prokuroro skundo, kolegija šios teismo padarytos klaidos ištaisyti negali ir apsiriboja konstatavimu, kad, skirdamas bausmę, į ankstesnius apelianto teistumus teismas atsižvelgė pagrįstai. Ankstesnių padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų padarymo aplinkybės akivaizdžiai rodo didesnį apelianto pavojingumą visuomenei, tad šiuo konkrečiu atveju, tenkinti skundą ir šioje dalyje paskirtą bausmės rūšį – laisvės atėmimą keisti kita su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, pagrindo nėra ir skundas šioje dalyje atmetamas.

Skundas, prašymo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dalyje yra pagrįstas. Teismas, pašalindamas iš kaltinamojo akto apeliantui inkriminuotą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, įstatymo nustatyta tvarka tokios savo išvados motyvuotai nepagrindė. Faktiniai duomenys byloje rodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas neginčijo nei ikiteisminio tyrimo nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Neneigė jis ir jam inkriminuotos pasisavintų pinigų sumos. Tai, kad jis, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus teigė neprisimenąs, kada pradėjo neįnešinėti pinigus į bendrovės kasą, kad tvirtino savinęsis bendrovės pinigus tik laikinai ir galvojęs vėliau juos bendrovei gražinti, jo prisipažinimo niekiniu nedaro, o tai, kad jis laisvanoriškai dalį bendrovei padarytos žalos atlygino, patvirtina ir nuoširdaus gailėjimosi jo veiksmuose buvimą. Įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrįstas atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi pašalinimas iš kaltinamojo akto yra deklaratyvus, todėl šioje dalyje apelianto skundas tenkinamas pilnai. Teismo nuosprendis šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičiamas ir apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytas prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis. Nustačius papildomą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę į kurią bausmės skyrimo metu atsižvelgta nebuvo, teismo nuosprendžiu apeliantui paskirta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė mažintina iki 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Likusioje dalyje nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p.

nusprendžia:

Nuteistojo Ž. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

- pripažinti nuteistojo Ž. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei, atsižvelgus ir įvertinus dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės atsiradimą, apeliantui Ž. Z. paskirtą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.