Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-62-298/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-22Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-494-927/2021Nutartis · 2021-07-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
1-62-298/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30928-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
S. K.
Nukentėjusysis
R. S., K. A.
Civilinis ieškovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-62-298/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30928-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant prokurorėms Ievai Rondomanskaitei, Vaidai Andriulaitienei, kaltinamajam S. K., jo gynėjui advokatui S. Z., nukentėjusiems R. S., K. A., liudytojams N. G., M. B., L. U., A. K., civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Večislavui Kurneikai, vertėjoms Alicijai Stančinskai, Erikai Tunčikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

S. K. 2019 m. liepos 21 d. apie 21.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, pasipriešino Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiajam patruliui K. A. ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. S., panaudodamas prieš juos fizinį smurtą, t. y. sugriebė vyriausiajam patruliui K. A., einančiam savo tarnybines pareigas, už tarnybinės uniformos ir traukė prie savęs, po to sudavė kumščiu vieną kartą jam į dešinę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė K. A. fizinį skausmą, toliau laikydamas K. A. už tarnybinės uniformos, traukė pastarąjį į save, norėdamas pargriauti ant žemės, vyriausiajam patruliui K. A. pakvietus į pagalbą vyriausiąjį patrulį R. S., jis aktyviais veiksmais toliau priešinosi, muistėsi, norėdamas išvengti sulaikymo, bandė stotis, kabinosi rankomis už K. A. uniformos, sugriebė jo tarnybinį ginklą, nuplėšė jį nuo diržo, dėl to ginklas nukrito ant žemės, po to R. S. bandant uždėti antrankius, jis paėmė R. S. už rankos, ją patraukė į savo pusę, dėl to jie kartu nukrito ant žemės, jis savo kūno svoriu nukrito R. S. ant kairės rankos plaštakos, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą, tokiais bendrais veiksmas jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams - savo tarnybines pareigas ėjusiems Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiajam patruliui K. A. ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. S.,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.

S. K. apklausiamas teisme kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 21.30 val. eidamas pro šalį, pamatė, kad brolio A. K. gyvenamosios vietos kieme stovi policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Kieme stovėjo du pareigūnai ir medicinos darbuotojai. A. K. su antrankiais sėdėjo prie šulinio. A. K. pasakė, kad jo sugyventinė iškvietė policiją. Nuėjo pas brolio sugyventinę ir paklausė, kas atsitiko. Grįžęs atgal, priėjo prie pareigūnų, paklausė, ar gali paleisti A. K., pasakė, jog jis gali jį nuraminti. Pareigūnai pasakė, kad jo nepaleis ir liepė išeiti. Tada jis priėjo prie A. K. ir paklausė: kiek gali taip elgtis. Tą akimirką pareigūnai jo atžvilgiu naudojo elektrošoką. Jis nukrito ant žemės ir kurį laiką gulėjo. Kalbėdamas su draugu, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Pareigūnai draugui pasakė, kad jei jis neišeis irgi atsidurs tarnybiniame automobilyje. Jam bandant keltis, pareigūnai vėl panaudojo elektrošoką. Kurį laiką gulėjo. Jam pakėlus galvą, pareigūnai vėl panaudojo elektrošoką. Kai 4 kartą panaudojo elektrošoką, griebė už laidų, pareigūnas užkliuvo už laidų ir krito ant jo. Tada atvažiavo kitas ekipažas. Kai gulėjo ant žemės, pareigūnai spardė jį kojomis, vienas pareigūnas trenkė jam į nosį, tada išsitraukė dujų balionėlį ir purškė jam į akis. Kai sėdėjo automobilyje atvedė A. K., kuris buvo visas šlapias. Sakė, kad paprašius atsigerti, pareigūnai apipylė jį vandeniu. Areštinėje pagalvojo, kad jam sulaužyta nosis, vežė į ligoninę. Nosis nelūžo. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kai gulėjo, pareigūnai spaudė jį prie žemės, K. A. kartą sudavė jam į nosį. Įvykio metu buvo nedaug išgėręs. Kai patraukė už laidų, pareigūnas pradėjo šokinėti, užgriuvo ir tuo metu sudavė jam į nosį. Ant žemės nugriuvo tik vieną kartą, krito ant nugaros. Pareigūnai stovėjo prie tarnybinio automobilio, medikai buvo prie savo tarnybinio automobilio. Sulaikytas, pečiu daužė tarnybinį automobilį, nes jam trūko oro, iš nosies bėgo kraujas. Pareigūnai medikams pasakė, kad niekam nereikia pagalbos. Apie 20 min. gulėjo ant žemės. Apie 10 min. bendravo su pareigūnais (T 2, b. l. 90-91).

Nukentėjusysis K. A. teisme paaiškino, kad 2019 m. liepos mėnesį gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai nuvyko, įvykio vietoje buvo nukentėjusioji, kuri pasakojo, kad ją mušė sugyventinis A. K.. Nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Vėliau atvyko kaltinamasis S. K., taikiai kalbėjo, sakė, jog susitvarkys pats su broliu A. K.. Išsiaiškinę, kad galimai buvo smurtas, nusprendė sulaikyti galimą smurtautoją. Jam buvo uždėti antrankiai. Vedant A. K. į tarnybinį automobilį, S. K. tai pamatė ir pradėjo elgtis agresyviai. Priėjus prie tarnybinio automobilio jis, porininkas R. S. ir A. K., šalia ėjo kaltinamasis S. K., vyko derybos. Pareigūnas R. S. sodino A. K. į tarnybinį automobilį, priėjo S. K. ir trenkė A. K. į veidą. Jis panaudojo elektrošoką S. K. į nugarą, nors pastarasis prieš tai buvo įspėtas. S. K. nugara nukrito ant žemės. Paaiškino S. K., kad jis turi gulėti, rankos ant pilvo. Po akimirkos S. K. nusprendė keltis, jis 3 kartus panaudojo elektrošoką. S. K. nuplėšė nuo lazerio laidą. Kiek prisimena, S. K. buvo neblaivus. S. K. pusiau atsistojęs, laikė liudytoją, bandė jį pargriauti, dėl to panaudojo elektrošoką, tačiau tai nedavė rezultato. Mano, kad S. K., laikydamasis už jo, bandė atsistoti. R. S. A. K. sodino į tarnybinį automobilį. Pakvietė, kad kolega jam padėtų. S. K. atžvilgiu panaudojo ašarines dujas, tačiau jos nedavė rezultato. R. S. užkrito visu svoriu, S. K. muistėsi, nepavyko jo sulaikyti. Norėjo uždėti S. K. antrankius, tačiau pastarasis stangrino rankas. R. S. surėkė, jog kažką skauda ar kanda. Matė, kad tempė R. S. už uniformos, nuplėšė ginklą nuo diržo. R. S. iškvietė antrą ekipažą. Atvykus antram ekipažui, keturi policijos pareigūnai užvirto ant S. K. ir uždėjo jam antrankius. S. K. buvo pasodintas į antro ekipažo tarnybinį automobilį. Grumtynių prie automobilio metu, galimai sudavė S. K., negali nurodyti kokiu konkrečiu momentu. S. K. pasidarė agresyvesnis. kai sudavė A. K. į veidą, kai jie uždėjo A. K. antrankius. S. K. norėjo pats išsiaiškinti. S. K. keikė jį necenzūriniais žodžiais. Bandė išvengti jam suduodamų smūgių. S. K. priešinosi sulaikomas. S. K. buvo agresyvus, dėl to, kad užkirsti fizinį smurtą, panaudojo elektrošoką, nes kitaip negalėjo jo sulaikyti. Sulaikomas, S. K. priešinosi, naudojo fizinį smurtą, bandė jį pagriauti ant žemės, dėl ko jam po akimi atsirado mėlynė, sužalotas veidas. S. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu. Po įvykio vyko į ligoninę, buvo mėlynė, kraujosruva prie akies. (T 2, b. l. 87-89)

Nukentėjusysis R. S. teisme parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 21 val. buvo gautas iškvietimas, kad galimai įvyko smurtas. Juos pasitiko pareiškėja, kuri paaiškino, kad A. K. smurtavo prieš ją, A. K. neigė savo kaltę. Atvykus į įvykio vietą, buvo pranešėja, jos sugyventinis. Nepamena, kada į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba. A. K. buvo neblaivus. Aiškinantis įvykio aplinkybes, pasirodė A. K. brolis S. K.. S. K. priekaištavo broliui A. K. dėl jo elgesio, nes jis nuolatos smurtauja prieš N. G.. S. K. brolio atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai. S. K. bandė suduoti A. K., tačiau jis apgynė A. K.. Įspėjo S. K., kad nenaudotų fizinio smurto. Nuo S. K. sklido alkoholio kvapas, suprato, kad jis neblaivus. S. K. nenusiramino, prašė jų, kad paleistų brolį A. K., kad viską išsiaiškins be pareigūnų. A. K. buvo agresyviai nusiteikęs, sugyventine prašė išvežti, todėl nusprendė jį sulaikyti. S. K. matė kaip uždėjo antrankius A. K. ir vedė jį link tarnybinio automobilio. Reikėjo eiti apie 20 metrų. Vedant A. K. į tarnybinį automobilį, S. K. ėjo šalia, priekaištavo jiems, kad paleistų A. K.. Nespėjus atidaryti tarnybinio automobilio durų, S. K. trenkė A. K., K. A. S. K. atžvilgiu panaudojo elektrošoką. S. K. nukrito ant nugaros, K. A. liepė gulėti ramiai, arba bus uždėti antrankiai. Jam laikant A. K., priėjo asmuo, su kuriuo teko bendrauti. Kol bendravo su tuo asmeniu, girdėjo, kai K. A. surėkė padėti. S. K. laikė K. A. už diržo ir tempė žemyn. K. A. buvo apie 3-4 metrai nuo jo ir tarnybinio automobilio. Pribėgęs, matė, kad K. A. laikė elektrošoką, jis užgriuvo S. K. ir liepė paduoti ranką, tačiau S. K. bandė stotis. S. K. necenzūriniais žodžiais keikė K. A.. Kai S. K. sudavė A. K., iškvietė antrą ekipažą. Į įvykio vietą atvyko antras ekipažas. Sulaikymo metu, kai S. K. bandė stotis, griebė jam už rankos, jie abu krito, plaštakoje pajautė skausmą, buvo sumušimas, plaštaka patino. S. K. sužalojimai galėjo atsirasti sulaikymo metu dėl jo svorio. K. A. naudojo ašarines dujas. K. A. skundėsi, kad skauda akis, buvo patinimas. Nematė, kai buvo suduota K. A. (T 2, b. l. 89-90).

Liudytoja N. G. apklausiama teisme parodė, kad nelabai prisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nes tai buvo senai. Ji blogai jautėsi, policijos pareigūnai liepė jai pasirašyti, kad ji juos iškvietė. S. K. paklausė: ką ji padarė, ir liepė jai nesikišti. Nematė kaip S. K. bendravo su pareigūnais, matė tik kai S. K. vedė į policijos automobilį. Galimai S. K. buvo surakintas antrankiais, negirdėjo jokių žodžių. Jos namas yra apie 30 m. atstumu nuo įvykio vietos. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T 1, b. l. 75), ji juos patvirtino ir nurodė, kad kiek prisimena, tai S. K. lyg rėkė ant brolio A. K.. Negali nurodyti po kiek laiko išvedė S. K.. Pastarasis su drauge automobiliu važiavo pro jos namus ir pamatė stovintį policijos automobilį, todėl sustojo ir užėjo pažiūrėti kas vyksta. S. K. paklausė, kodėl ji iškvietė policiją ir pasakė, kad jis pasikalbės su broliu A. K.. Po to, ji iškart nuėjo į namą. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo (T 2, b. l. 73).

Liudytojas A. K. (A. K.), teismui išaiškinus, kad jis turi teisę atisakyti duoti parodymus apie savo artimą giminaitį, t. y. brolį, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. susipyko su sugyventine N. G.. Atvažiavęs jo brolis S. K. pamatė, kad jo kieme stovi pareigūnai, paklausė: „kas čia vyksta“. Pareigūnai pasakė, kad jo nepaleis ir S. K. pasakė išeiti, S. K. nesutiko. Pareigūnai supyko ant S. K., užlaužė jam rankas ir naudojo elektrošoką. Po to, vienas iš pareigūnų, atrodo aukštesnis, sudavė S. K. į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas. S. K. nuvedė į pirmo policijos ekipažo automobilį, atvažiavo 2 policijos ekipažas. Jo sugyventinei liepė pasirašyti, kad buvo iškvietimas. Jį ir S. K. policijos pareigūnai išvežė. Kai gavo elektrošoku, S. K. suklykė. Pareigūnai S. K. paguldė ant žemės. Pareigūnai elektrošoką naudojo 2-3 kartus. Įvykio metu buvo neblaivus, buvo išgėręs sidro, kol sėdėjo ant akmens, baigė gerti butelį. Negali apsakyti, ar S. K. buvo blaivus, jie kartu alkoholio nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjas jo neklausė, ar buvo suduota S. K.. Nebuvo jokio pasipriešinimo pareigūnus. Matė, kai vienas pareigūnas sudavė S. K., nematė, kad S. K. būtų sudavęs pareigūnams. Pareigūnai guldė S. K., tada pirmą kartą panaudojo elektrošoką, antrą kartą panaudojo, kai S. K. gulėjo. Kai S. K. gulėjo ant žemės, buvo suduoti smūgiai. S. K. muistėsi, ant nugaros gulėjo. Įvykį matė 2-3 m atstumu. Pareigūnus matė normaliai, vienas stovėjo šonu, kitas veidu į jį. Tarp jo ir S. K. nebuvo muštynių. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T 1, b. l. 77), jis parodė, kad jis sėdėjo ant akmens ir po to viskas įvyko. Gal pusė minutės stovėjo nusisukęs nugara nuo įvykio vietos. Kai atsisėdo į policijos tarnybinį automobilį, S. K. visas buvo kruvinas. Jis sėdėjo ir stovėjo ant akmens, kai sėdėjo ant akmens, buvo su antrankiais (T 2, b. l. 83-84).

Liudytoja L. U. apklausiama teisme parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. dirbo greitosios medicinos pagalbos felčere. Gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kvietė moteris, kad prieš ją smurtauja draugas ar sugyventinis. Buvo jau link vakaro. Vyko su vairuotoju M. B.. Kelionė užtruko 10-15 min., vietoje užtruko ilgiau. Nuvykus nurodytu adresu, ten buvo moteris ir jos draugas. Moteris skundėsi, kad yra mušama, jos sugyventinis tai neigė. Neprisimena, ar jiems atvykus į įvykio vietą, jau buvo policijos pareigūnai. Įvykio vietoje buvo, pareiškėja, jos sugyventinis, vienas policijos ekipažas, ji ir vairuotojas. Apžiūrėjus pareiškėją, pareigūnai norėjo išvežti A. K., nes moteris nepageidavo, kad jis liktų. Galimai ant pranešėjos buvo sumušimo žymės, tačiau ne šviežios. Po kurio laiko atėjo sugyventinio brolis S. K.. Tada prasidėjo konfliktas tarp brolių. S. K. bandė įkalbėti savo brolį atsiprašyti pareiškėjos N. G., bet pastaroji buvo priešiškai nusiteikusi. Tada S. K. supyko ir broliai pradėjo stumdytis, pareigūnai juos išskyrė, jie vėl toliau stumdėsi. Kiek prisimena, atėjus S. K., A. K. buvo be antrankių. Pareigūnai išskyrė brolius, prasidėjo rimtos muštynės, pareigūnai juos išskyrė. S. K. buvo uždėti antrankiai. Pareigūno gynybai buvo panaudotas elektrošokas, nes S. K. buvo apsikabinęs pareigūną ir vertė jį ant žemės. Po kurio laiko, S. K. vėl puolė versti pareigūną ant žemės. Negali pasakyti, ar jis nukrito. Tarp S. K. ir pareigūnų buvo susistumdymas. Kai S. K., atėjo į kiemą, ne iš karto prasidėjo muštynės, galimai praėjo apie10 min., kol prasidėjo rimtos muštynės. Vieną kartą buvo panaudotas elektrošokas. Įvykį matė 10-15 m. atstumu. S. K. buvo nusiteikęs agresyviai brolio A. K. atžvilgiu, nes pastarasis neatsiprašė sugyventinės, pyko ir ant policijos pareigūnų, nes nenorėjo, kad jie išsivežtų A. K.. Smulkmenų ir veiksmų galėjo nepastebėti. Pareigūnai išsikvietė pagalbą, buvo įvykio vietoje, kai atvažiavo kitas policijos ekipažas. S. K. buvo piktas, kabinėjosi, griovė pareigūnus, puolė muštis. Viskas tęsėsi apie 1 val. nuo jų atvykimo. Nuo jų atvykimo praėjus apie 15-20 min. atėjo S. K.. S. K. prašė policijos pareigūnų, kad paleistų A. K., atsiprašinėjo. S. K. tai nurimdavo, tai vėl supykdavo. Kaltinamasis S. K. ir jo brolis A. K. buvo neblaivūs, jautėsi alkoholio kvapas. Mano, kad S. K. galėjo policijos pareigūnams padaryti žalos, griaudamas ant žemės. Matė, kai S. K. buvo apsikabinęs aplink pareigūno liemenį, S. K. klūpėjo ant žemės ir griovė pareigūną. S. K. nebuvo pasodintas į tarnybinį automobilį, antras ekipažas padėjo pasodinti S. K. į automobilį. Kai buvo įvykio vietoje, niekas nebuvo sužalotas. Nematė S. K. veido, kai jį sodino į policijos tarnybinį automobilį, nematė, kad jo veidas būtų sužalotas. Matė tik vieną kartą, kai buvo panaudotas elektrošokas. Po elektrošoko, kažkiek laiko praėjo, S. K. pagulėjo, tada greitai atsistojo ir vėl vyko grumtynės tarp jo ir pareigūnų. Pareigūnai šalia stovėjo, kaltinamasis S. K. klūpėjo prieš pareigūnus ir bandė juos griauti. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus (T 1, b. l. 79-80), ji juos patvirtino ir parodė, kad kaltinamasis S. K. buvo suklupęs ir buvo pareigūnas R. S.. Norėjo išlipti iš tarnybinio automobilio ir padėti pareigūnams. Negalėjo vienas ekipažas susitvarkyti su S. K., fiziškai negalėjo du pareigūnai su juo susitvarkyti. S. K. muistėsi, mušėsi. (T 2, b. l. 84-86).

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad dirba vairuotoju- paramediku. Nagrinėjamo įvykio metu dirbo su L. U.. Buvo gautas iškvietimas, kad sumušta sugyventinė. Po 10-12 min atvyko į vietą. Atvažiavus juos pasitiko moteris, kuri pasakojo, kad A. K. kabinasi, ne pirmas kartas buvo, kad A. K. neleidžia normaliai gyventi. Įvykio vietoje buvo moteris, jos sugyventinis A. K., jis ir L. U.. Atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Negirdėjo, ką pareigūnai kalbėjo, aiškinosi. Buvo kieme. Po kurio laiko atsirado sugyventinio brolis S. K.. Jis nuėjo į tarnybinio automobilio vidų, nieko nematė. Nematė smurtinio pobūdžio veiksmų, tik girdėjo, kad S. K. rėkia ant pareigūnų. Įvykio vietoje buvo apie valandą laiko. Matė, kai į įvykio vietą atvyko antras policijos ekipažas. Neišlipo iš tarnybinio automobilio. Teisėjui pagarsinus liudytoju parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T 1, b. l. 82), jis juos patvirtino, nurodė, kad tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes (T 2, b. l. 86-87).

Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyriausiojo patrulio pareigose. Nuo 2019-07-21 18.00 val. iki 2019-07-22 06.00 val. dirbo ekipaže V1717, kartu su vyriausiuoju patruliu K. A.. 2019 m. liepos 21 d. apie 21.16 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur sugyventinis sumušė pranešėją. Atvykus nurodytu adresu, jiems aiškinantis įvykio aplinkybes, prie minėto namo atėjo, kaip vėliau paaiškėjo, S. K., kuris pasakė, kad yra A. K. brolis. S. K. buvo išgėręs, agresyviai nusiteikęs brolio A. K. atžvilgiu, kuris bandė suduoti ranka savo broliui A. K.. Jis atsistojo tarp jų ir nutraukė jo veiksmus. Apie 21.50 val. buvo nuspręsta sulaikyti A. K. dėl smurto artimoje aplinkoje, apie tai jam buvo pranešta ir paaiškinta. Jis vedė A. K. link tarnybinio automobilio. Vedant minėtą asmenį link tarnybinio automobilio, jo brolis S. K., buvo agresyvus, trukdė atlikti jam pavestas funkcijas, reikalavo paleisti jo brolį. Sodinant A. K. į tarnybinį automobilį, staiga pribėgo S. K. prie savo brolio ir sudavė jam vieną kartą į veido sritį. Jo porininkas K. A., prieš S. K. panaudojo spec. priemonę impulsinį prietaisą ,,taser“, siekdamas apsaugoti A. K. nuo galimo smurto. S. K. nukrito ant žemės ir jis girdėjo, kai jo porininkas K. A. aiškiai ir garsiai pareiškė reikalavimą ,,apsiraminti ir gulėti ant žemės“. Tuo metu į kiemą atėjo nepažįstamas asmuo, su kurio jis trumpai bendravo, liepė jam netrukdyti atlikinėti pavestas funkcijas, asmuo paklausė ir išėjo. Jis išgirdo, kai jo porininkas šaukėsi pagalbos: ,,Ruslik padėk“. Jis atsisuko ir pamatė, kaip S. K. klūpi ant kelių ir yra įsikabinęs abiem rankom už jo porininko K. A. tarnybinės uniformos. Jis staigiai pribėgo savo porininkui į pagalbą, pargriovė ir prispaudė S. K. prie žemės, bandydamas jį sulaikyti, tačiau S. K. toliau aktyviais savo veiksmais vengė sulaikymo, muistėsi, stangrino rankas į jo reikalavimus nesipriešinti, nereagavo ir toliau priešinosi sulaikymui. Jis bandė ištraukti jo ranką, kurią jis laikė po savimi, bandė ištraukti tam, kad galėtų, jam uždėti spec. priemonę - antrankius, tačiau S. K. paėmęs jam už jo rankos, ją patraukė į savo pusę ir jie kartu po nukrito ant žemės. S. K. savo svoriu krito jam ant kairės rankos plaštakos. Jis pajuto fizinį skausmą. Jiems į pagalba atvykęs patrulis V1713 padėjo sulaikyti S. K.. Vėliau jis pastebėjo, kad negali sugniaužti rankos plaštakos į kumštį, nes jautė stiprų fizinį skausmą. Taip pat negali padėti rankos ant stalo, nes jautė skausmą. Po apklausos jis vyks į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai, gali būti, kad teks paimti nedarbingumą (T 1, b. l. 24-26).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. 2019 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodytos tapačios aplinkybės (T 1, b. l. 7).

Nukentėjusysis K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyriausiojo patrulio pareigose. Nuo 2019-07-21 18.00 val. iki 2019-07-22 06.00 val. dirbo ekipaže V1717, kartu su vyriausiuoju patruliu R. S.. 2019 m. liepos 21 d. apie 21.16 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur sugyventinis sumušė pranešėją. Atvykus nurodytu adresu, jie aiškinosi įvykio aplinkybes kieme prie minėto namo. Jiems aiškinantis įvykio aplinkybes bei bendraujant su pranešėja bei jos sugyventiniu A. K., atėjo vyras, kuris pasakė, kad yra A. K. jo brolis. S. K. matėsi, kad buvo išgėręs, jis elgėsi agresyviai, šaukė ant savo brolio bei greitu tempu prie jo priėjo ir bandė jam suduoti smūgį į veidą, tačiau jo porininkas R. S. juos išskyrė. Kadangi buvo įžvelgti smurto artimoje aplinkoje požymiai, apie 21.50 val. jie nusprendė sulaikyti smurtu įtariamą asmenį A. K.. Jiems vedant minėtą asmenį link tarnybinio automobilio, iš paskos ėjo jo brolis S. K., kuris vis reikalavo, kad paleistų jo brolį. S. K. ir toliau elgėsi agresyviai ir jiems sodinant A. K. į tarnybinį automobilį, S. K. staiga pribėgo ir vieną kartą sudavė savo broliui A. K. į veidą. Jis, norėdamas, kad tarp jų neįvyktų muštynės bei siekdamas apsaugoti A. K. nuo jam gresiančio pavojaus, panaudojo spec. priemonę- impulsinį prietaisą ,,taser“. Po spec. priemonės impulsinio prietaiso ,,taser“ panaudojimo, S. K. nukrito ant žemės ir kurį laiką po jo nurodyto reikalavimo ,,apsiraminti ir gulėti ramiai‘, jis gulėjo ramiai, tačiau staigiai pašoko nuo žemės. Jis pradėjo šaukti savo porininką pagalbos, ir tuo metu S. K. sugriebė jam abiem rankomis už tarnybinės uniformos, bandė jį pritraukti arčiau prie savęs ir vėliau sudavė kumščiu vieną smūgį jam į dešinės pusės veido sritį. Jis po smūgio pajuto fizinį skausmą. S. K. ir toliau vis bandė jį pargriauti ant žemės, laikė jam už tarnybinės uniformos ir toliau traukė jį prie savęs. Pribėgęs jam į pagalbą, jo porininkas, padėjo pargriauti ir prispausti S. K. prie žemės. Jie kartu su porininku bandė jį sulaikyti, tačiau jis ir toliau muistėsi, aktyviais savo veiksmais priešinosi sulaikymui, stangrino rankas, laikė jas po savimi neduodamas jų ištraukti. Vėliau kažkurio metu, S. K. užgriuvo kartu su jo porininku S. S., pastarajam ant rankos ir jis išgirdo, kad jo porininkas S. S. sušaukė, kaip suprato nuo skausmo. Jiems į pagalbą atvykęs patrulis V1713 padėjo sulaikyti S. K.. Vėliau jis pastebėjo, kad po dešine akimi yra patinimas, dėl kurio kreipsis į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai (T 1, b. l. 40-42).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. A. 2019 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime nurodytos tokios pačios aplinkybės (T 1, b. l. 6).

Liudytoja L. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje greitosios medicinos pagalbos skyriuje. 2019 m. liepos 21 d., jai dirbant kartu su M. B., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), N. G. sumušė jos sugyventinis. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko N. G., kuri paaiškino, kad ją sumušė bei nuolat muša jos sugyventinis. Jiems atvykus į iškvietimą, pareigūnų dar nebuvo, tačiau jie atvyko gana greitai. Atvykus pareigūnams ir besiaiškinant su N. G. ir jos sugyventiniu, į namo kiemą, atėjo N. G. sugyventinio brolis. Jis kalbėjo su savo broliu, prašė jo apsiraminti, pagalvoti, ką jis daro. Po to abu broliai pradėjo muštis tarpusavyje. Kas iš brolių pradėjo muštynes, neįsidėmėjo. Jie susikibo tarpusavyje keletą kartų, pareigūnai juos bandė apraminti žodžiu, jie išsiskirdavo. Po kurio laiko, į kiemą atėjęs brolis puolė stumdyti vieną iš pareigūnų, kurį neprisimena. Jis stumdė pareigūną abiem rankomis į krūtinę, griebė jį už rankų, po dviejų ar trijų tokių pareigūno pastumdymų, lyg ir viskas aprimo. Pareigūnai paaiškino N. G., kad kitą dieną galės parašyti pareiškimą ir tuomet pamatė, kad N. G. sugyventinio brolis pargriautas ant žemės bei yra įsikibęs į stambesnio pareigūno liemenį, bandė pargriauti pareigūną ant žemės. Pareigūnas šaukė, kad jį kandžioja, antras pareigūnas buvo šalia, galimai tuo metu panaudojo elektrošoką prieš brolį. N. G. sugyventinio brolis buvo agresyvus, jis pats pradėjo stumdyti pareigūnus, bandė pareigūną pargriauti ant žemės, taip pat kažkurio momentu pamatė, kaip N. G. brolis kumščiu sudavė pareigūnui ar į kaklą, ar į pilvo sritį, kur tiksliai pataikė, neįsidėmėjo. Pareigūnams paguldžius brolį ant žemės, atvažiavo į pagalbą antras pareigūnų ekipažas. Daugiau nieko neįsidėmėjo, kadangi jau temo. Jie sėdėjo automobilyje apie 30 m atstumu nuo vykstančio konflikto. Vienu momentu su kolega norėjo padėti pareigūnams, tačiau atvažiavo pagalba. Jiems jau buvo neramu dėl pareigūnų, nes N. G. sugyventinio brolis buvo labai agresyvus. Kad pareigūnams būtų atimtas ginklas, nepastebėjo, tačiau jis tikrai laikėsi aplink pareigūno juosmenį (T 1, b. l. 79-80).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje greitosios medicinos pagalbos skyriuje, vairuotoju - paramediku. 2019 m. liepos 21 d. dirbo su L. U.. Vakare apie 21 val. gauti iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), sumušta moteris. Jiems atvykus, apžiūrėjo minėtą moteriškę, jokių rimtų sužalojimų nustatyta nebuvo. Ji paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis, taip pat sakė, kad sugadino jos langą. Besiaiškinant, po kažkiek laiko, maždaug po 10-15 minučių atėjo minėtos moters sugyventinio brolis. Atrodė, kad jis buvo išgėręs. Abu broliai buvo išgėrę. Iš pradžių minėtas atėjęs vyras, pradėjo prašyti, kad policija paleistų jo brolį, sakė, kad jis taip nedarys. Moteris sakė, kad atgal savo sugyventinio priimti nenori. Tuomet atėjęs vyras supyko ir necenzūriniais žodžiais rusų kalba pradėjo vadinti pareigūnus. Sakė, kad jie ne žmonės. Pareigūnai bandė jį raminti. Paskui pamatė, kad atėjęs vyras ranka užsimojo ir norėjo suduoti pareigūnui, tuomet vienas iš pareigūnų, kuris nepamena, paėmė jį už rankos bei laikydamas už rankos jį ramino, kad jis netriukšmautų, tačiau vyras vis tiek vadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Po to, atvažiavo antras pareigūnų ekipažas. Jis nuėjo į tarnybinio automobilio vidų ir pildė dokumentus. Sutvarkęs dokumentus, paklausė, ar gali išvažiuoti, kadangi jie buvo nereikalingi, jie ir išvažiavo. Net sėdint mašinoje ir pildant dokumentus, girdėjo, kad sužeistos moters sugyventinio brolis necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus. Jis buvo labai piktas, agresyviai nusiteikę. Nematė, ar broliai mušėsi tarpusavyje (T 1, b. l. 82).

Liudytoja N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. jos sugyventinis A. K. jai sudavė kumščiu į galvą, o dieną prieš tai, tarp jų įvyko konfliktas, dėl to, kad jis atėjo namo girtas ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl cigarečių, dėl to ji iškvietė policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Kas kvietė greitąją pagalbą, ji nežino, ji kvietė tik policiją. Kai jau pareigūnai pas juos kieme prabuvo apie pusvalandį, į jos kiemą atėjo A. K. brolis S. K., kuris iš karto pradėjo rėkti ant pareigūnų, pravardžiavo juos necenzūriniais žodžiais. Kadangi blogai jautėsi, sėdėjo ant suoliuko ir nematė, kas vyksta jos kieme. Paskui jos sugyventinis pradėjo ją kviesti ir ji jau pamatė, kad S. K. surakintą antrankiais veda į policijos automobilį. Kai S. K. vedė surakintą, jis kažką agresyviai rėkė pareigūnams. Ji apsiverkė ir išėjo namo. Dėl ko išvežė S. K., ji taip ir nesuprato. A. K. gal matė kažką, tačiau jai nieko nespėjo papasakoti, nes buvo išvežtas. S. K. yra agresyvus, stambus vyras, gal jis ir galėjo pasipriešinti pareigūnams, bet ji tikrai nieko nematė (T 1, b. l. 75).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu, jam išaiškinus, kad gali atsisakyti duoti parodymus, nes įtariamasis yra jo brolis, jis sutiko duoti parodymus. Jis parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. vakare, kelintą valandą nežino, dar buvo šviesu, jie su sugyventine N. G. susipyko ir ji iškvietė policiją. Jis pagalvojo, kad ji pajuokavo, bet paskui pamatė, kad iš tikrųjų atvažiavo policijos ekipažas. N. G. nenorėjo rašyti pareiškimo, policija stovėjo jų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Policijai būnant jų kieme, pas juos į kiemą atėjo jo brolis S. K.. N. G. pradėjo kažką rėkti, kad ji nerašys pareiškimo. Brolis jį pradėjo barti, klausti, kodėl jis sėdi pas N. G., jei ji kviečia policiją. Policijos pareigūnai pasakė jo broliui eiti iš kiemo. Brolis pradėjo prašyti pareigūnų jį paleisti, Jis prašė pareigūnų gražiai, sakė, kad paims jį namo, brolis jo nemušė. Ar jis bandė jam suduoti negali pasakyti, nepamena. Tada pamatė, kad pareigūnai paguldė brolį ant žemės ir iššovė į jo brolį elektrošoku. Dėl ko jie taip padarė, jis nežino, jis kaip tik buvo nuėjęs į šalį parūkyti ir stovėjo nugara į brolį. Paskui jau pamatė, kad pareigūnai norėjo uždėti broliui antrankius, tačiau jis pradėjo muistytis, neleisdamas uždėti antrankių. Kai pareigūnai uždėjo antrankius jo broliui, atvažiavo dar vienas policijos ekipažas ir juos abu uždarė į areštinę. Kad jo brolis muštų pareigūnus, jis nematė. Kad brolis tampytų pareigūnus už uniformos, jis nematė. Tik kai jie bandė jį sulaikyti, jis bandė ištrūkti, muistėsi, tačiau prieš jį buvo panaudotas elektrošokas. Jis pradėjo rėkti ir jis jau nesikėlė nuo žemės. Kad jo brolis bandytų atimti iš pareigūnų ginklą, nematė, kad pareigūnui būtų iškritęs ginklas (T 1, b. l. 77)

Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30928-19 pagal BK 286 straipsnį, dėl to, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), S. K. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. S. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiajam patruliui K. A. (T 1, b. l. 1).

Iš akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą tarp įtariamojo S. K. ir nukentėjusiojo R. S., abu proceso dalyviai patvirtino ankstesnius parodymus. Nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini), kur prieš jį sėdinčio vyro brolis smurtavo prieš savo sugyventinę. Besiaiškinant galimo smurto aplinkybes, atėjo S. K. ir jų akivaizdoje auklėjo brolį, norėjo jam suduoti, tačiau pastarasis buvo įspėtas, kad nenaudotų jokios fizinės prievartos jų akivaizdoje. Išsiaiškinus, kad smurtas įvyko, S. K. brolis buvo sulaikytas ir vedamas prie tarnybinio automobilio. S. K. pribėgo ir sudavė broliui dešine ranka į veidą. Jo porininkas K. A. panaudojo spec. priemonę ,,taser“ prieš S. K., liepė jam nusiraminti ir gulėti. Tuo metu į kiemą atėjo dar vienas asmuo. Jam teko pabendrauti su tuo asmeniu ir tuo metu išgirdo, kaip K. A. rėkia: ,,Ruslanai, padėk“. Pamatė, kad S. K. keliasi nuo žemės laikydamasis už K. A.. Jis puolė K. A. į pagalbą, pargriovė S. K. bei bandė laikyti prispaudęs prie žemės. Po kurio laiko, panaudojus fizinę jėgą, pavyko uždėti antrankius. Į pagalbą atvyko antras policijos ekipažas, kuris padėjo S. K. pasodinti į tarnybinį automobilį. Po sulaikymo pajuto skausmą kairėje plaštakoje ir kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Jam dviem dienom buvo išduotas nedarbingumas, po to pasijautė geriau ir nedarbingumo netęsė. Įtariamasis S. K. parodė, kad jis du kartus gavo su ,,taseriu“, ne vieną kartą. Ir vieną kartą kitas pareigūnas sudavė jam kumščiu į nosį. Minėtą dieną jis atėjęs į brolio kiemą, paklausė, ar jį paleis. Kai pareigūnai atsakė, kad ne, jis paėmė jį už galvos ir pasakė, kad jis plikas, paklausė, kada jis apsiramins ir iš karto pajuto, kad jį purto. Pagalvojo, kad jam infarktas, nesuprato, kad prieš jį panaudotas ,,taser“. Atėjo kaimynas, kurio pareigūnai paprašė išeiti, jis išėjo. Jis pradėjo keltis, antrą kartą prieš jį buvo panaudotas ,,taser“. Tuomet griebė laidus, kurie buvo ant jo. Policininkas juose susipainiojo ir pradėjo griūti ant jo. Tuomet atbėgo antras pareigūnas, jį paguldė ant žemės ir ne šis, o kitas pareigūnas, sudavė jam kumščiu į veidą ir pradėjo purkšti dujų į akis, kita ranka trynė jam akis. Po to, uždėjo antrankius ir nuvedė į mašiną. Nukentėjusysis R. S. parodė, kad netrynė S. K. akių, gali būti, kad K. A. purškė dujas. Kadangi S. K. nevykdė reikalavimų, prieš jį antrą kartą buvo panaudotas,,taser“. Pats sulaikinėjo S. K., nematė, kad kolega jam suduotų kumščiu į veidą (T 1, b. l. 38).

Iš akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą tarp įtariamojo S. K. ir nukentėjusiojo K. A., abu proceso dalyviai patvirtino anksčiau duotus savo parodymus. Nukentėjusysis K. A. parodė, kad jie su R. S. atvažiavo pas pareiškėją N. G., kuri paaiškino, kad ją sumušė jos sugyventinis A. K., suduodamas kelis kartus į galvą. Pabendravę matė smurto požymius, o A. K. neigė, kad ją mušė. Kadangi įžvelgė smurtą artimoje aplinkoje, nusprendė sulaikyti A. K., o N. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes ji skundėsi galvos skausmais. Besiaiškinant aplinkybes, atėjo S. K. ir paaiškino, kad yra brolis, pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs. Norėjo smogti broliui, bet tam sutrukdė R. S., kuris įspėjo S. K., kad jei nenutrauks veiksmų, bus panaudota fizinė prievarta arba spec. priemonės. Tada R. S. vedė sulaikytąjį į tarnybinį automobilį, pribėgo S. K., kuris dešine ranka sudavė broliui į veidą. K. A. iš karto panaudojo ,,taserį“. S. K. nukrito ant žemės, bet buvo dar agresyvus, dėl to panaudojo ,,taserį“ antrą kartą. Liepė apsiraminti, bet asmuo nenusiramino ir nevykdė reikalavimo sudėti rankas už nugaros ir atsigulti ant pilvo. Tada dar du kartus buvo panaudotas ,,taseris“. Tuo metu į kiemą atėjo pašalinis asmuo, paklausė, kas atsitiko. Jam paaiškino, kad netrukdytų, minėtas asmuo išėjo. S. K. liepė vykdyti teisėtus reikalavimus, kad galėtų uždėti antrankius, bet staiga jis pašoko ir puolė K. A.. Griebė už tarnybinės uniformos, bandė pargriauti jį. K. A. dar kartą panaudojo ,,taserį“, bet jis buvo neefektyvus. Tuomet S. K. bandė stotis ir kaire ranka smūgiavo jam į pilvą ir krūtinę. Smūgiuodamas pataikė į veido dešinę pusę, dėl ko jautė fizinį skausmą. Iš karto pribėgo R. S., užšoko ant S. K. ir pargriovė jį ant žemės. Girdėjo, kaip liepia jam nusiraminti, nesipriešinti, tačiau S. K. savo aktyviais veiksmais priešinosi, neleido būti sulaikomas, laikė rankas priešais save, neleisdamas uždėti antrankių, vėl bandė stotis, kabinosi rankomis už uniformos, sugriebė jam už tarnybinio ginklo, nuplėšdamas jį nuo diržo. Ginklas nukrito ant žemės. Tuomet iš karto panaudojo ašarines dujas ir per raciją paprašė paskubinti pagalbą. Tuo metu atvyko kitas ekipažas, kurie panaudojo ,,taserį“, kuris nebuvo efektyvus, bet panaudojus fizinę prievartą, pavyko S. K. uždėti antrankius ir pasodinti jį į automobilį. Įtariamasis S. K. parodė, kad jam atėjus į brolio kiemą, brolis sėdėjo ant akmens. Jis pareigūnų paklausė, ar brolį paleis. Jie pasakė, kad ne. Tuomet priėjęs prie brolio paėmė jį už galvos, pastumdamas į galvą pasakė, kad jam 40 metų ir pas jį vis važiuoja policija. Tuo pat metu pajuto, kaip jį trenkė elektra. Jis nesuprato, kas atsitiko, nukrito ant žemės. Jam gulint ant žemės, atėjo jo pažįstamas, kuriam pareigūnai pasakė išeiti, jis išėjo. Jis pradėjo keltis, tuomet antrą kartą pajuto, kaip prieš jį naudojamas ,,taseris“. Pažiūrėjęs, kad ant jo laidai, juos griebė ir pradėjo traukti į save, kartu su laidais traukdamas ir policininką, kuris susipainiojo laiduose. Jis pradėjo šaukti. Tada atbėgo antras pareigūnas, jie jį pargriovė. Antras policininkas jį laikė, o šis kumščiu sudavė į nosį. Jis buvo kruvinu veidu. Tas policininkas paėmė balionėlį, pūtė dujas jam į akis, bei savo ranka trynė jam akis. Kai jam pūtė dujas į akis, jis mosikavo rankomis, bandė atsistoti, galimai tuo metu galėjo netyčia sugriebti už ginklo. Akis buvo pripurkštos dujų, veidas kruvinas, dėl to nieko nematė. Jį apvertė ant pilvo, uždėjo antrankius, tuomet atvažiavo antras ekipažas ir nuvežė į areštinę. Iš areštinės važiavo į Lazdynų ligoninę, ten padarė nosies rentgeną, nes nosis buvo sutinusi. Grąžino į areštinę. Išėjęs iš areštinės pasidarė kūno tyrimą. Kitą dieną nuėjęs į polikliniką gavo nedarbingumą savaitei. Nukentėjusysis K. A. paaiškino, kad nesudavė S. K. kumščiu į nosį, kad panaudotos spec. priemonės prieš S. K. nebuvo perteklinės. K. A. paaiškino, kad S. K. veiksmai rodantys, kad buvo priešinamasi policijos pareigūnams, buvo teisėtų jų reikalavimų nevykdymas, smūgiavimas ranka, bandymas išvengti sulaikymo, grumtynės. S. K. kėlė realią grėsmę ne tik policijos pareigūnams, bet ir savo broliui. K. A. nurodė, kad S. K. nemušė (T 1, b. l. 72-73).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3113/2019(01) matyti, kad R. S. po 2019 m. liepos 21 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (T 1, b. l. 32).

Iš prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinio ieškinio pridėtos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad R. S. buvo nedarbingas nuo 2019-07-22 iki 2019-07-23 (T 1, b. l. 49-55).

Iš prie Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio pridėtos Gydymo paslaugų išrašo kopijos matyti, kad R. S. sveikatos priežiūros paslaugas 2019 m. liepos 22 teikė VšĮ ,,Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ ortopedas traumatologas, radiologas. Nurodyta pagrindinė diagnozė - ,,kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas“ (T 1, b. l. 64).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 2492/2019(01) matyti, kad K. A. nustatyta poodinė kraujosruva ant dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje, padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi (T 1, b. l. 46-47).

Žemesnės instancijos teismas

Iš alkoholio kiekio matuoklio ,,Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARAA-0133, panaudojimo kvito matyti, kad 2019 m. liepos 21 d. 23.13 val. S. K. nustatytas 1,02 promilių girtumas (T 1, b. l. 85).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra Vilniaus r., Avižienių sen. Bajorų k. Vandenio g. 1, apžiūrimas objektas yra gyvenamojo namo kiemas. Kiemas yra aptvertas medine tvora, įvažiavimas į kiemą su metaliniais vartais. Įėjus į kiemą yra išvažinėtas keliukas. Keliukas tiesiais veda prie pagalbinių pastatų. Dešinėje pusėje auga žolė, ant žolės apžiūros metu pastatyti du automobiliai, šalia automobilio pastatytas šiltnamis. Kairėje pusėje palei keliuką augau medžiai, už jų yra geltonos spalvos medinis namas, prie namo yra šulinys. Teritorija yra aptverta iš visų pusių, vaizdo stebėjimo kamerų nėra įrengta. Daiktų, objektų galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti nenustatyta (T 1, b. l. 15-22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2485/2019(01) matyti, kad S. K. nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis nosyje ir juosmenyje, dauginiai odos nubrozdinimai nugaroje ir keliuose, kairiame petyje, alkūnėse, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje ir žastuose, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), ir/ar, galimai paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 21 d. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 20 trauminių poveikių. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, neatmetama galimybė, kad S. K. nustatyti nubrozdinimai nosyje, dešinėje alkūnėje, keliuose galėjo būti padaryti ir pačiam nukentėjusiajam griūnant bei minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. K. S. K. nustatytų sužalojimų lokalizacija nebūdinga griuvimui (b. l. 95-96)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.).

BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).

Kaltinamasis S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę, teigė, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 21.30 val. eidamas pro šalį, pamatė, kad brolio A. K. gyvenamosios vietos kieme stovi policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Kieme stovėjo du pareigūnai ir medicinos darbuotojai. A. K. su antrankiais sėdėjo prie šulinio, pastarasis pasakė, kad jo sugyventinė iškvietė policiją. Priėjo prie pareigūnų, paklausė, ar gali paleisti A. K., pasakė, jog jis gali jį nuraminti. Pareigūnai pasakė, kad jo nepaleis ir liepė išeiti. Tada jis priėjo prie A. K. ir paklausė: kiek gali taip elgtis. Tą akimirką pareigūnai jo atžvilgiu panaudojo elektrošoką. Jis nukrito ant žemės ir kurį laiką gulėjo. Kalbėdamas su draugu, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Jam bandant keltis, pareigūnai vėl panaudojo elektrošoką. Kurį laiką gulėjo. Jam pakėlus galvą, pareigūnai vėl panaudojo elektrošoką. Kai 4 kartą panaudojo elektrošoką, griebė už laidų, pareigūnas užkliuvo už laidų ir krito ant jo. Tada atvažiavo kitas ekipažas. Kai gulėjo ant žemės, pareigūnai spardė jį kojomis, vienas pareigūnas trenkė į jam nosį, tada išsitraukė dujų balionėlį ir purškė jam į akis. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus laiko jo gynybine versija, kurią paneigia kita bylos medžiaga.

Teismas, susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiagą, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. K. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šias savo išvadas teismas, grindžia nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, bei liudytojų M. B. ir L. U. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, specialistų išvadomis.

Nukentėjusysis K. A. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesį gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai nuvyko, įvykio vietoje buvo nukentėjusioji, kuri pasakojo, kad ją mušė sugyventinis A. K.. Vėliau atvyko kaltinamasis S. K.. Išsiaiškinę, kad galimai buvo smurtas, nusprendė sulaikyti galimą smurtautoją. Jam buvo uždėti antrankiai. Vedant A. K. į tarnybinį automobilį, S. K. pradėjo elgtis agresyviai. R. S. sodinant A. K. į tarnybinį automobilį, priėjo S. K. ir trenkė A. K. į veidą. K. A. panaudojo elektrošoką S. K. į nugarą, pastarasis nugara nukrito ant žemės. Paaiškino S. K., kad jis turi gulėti, rankos ant pilvo. Po akimirkos S. K. nusprendė keltis, jis 3 kartus panaudojo elektrošoką. S. K. nuplėšė nuo lazerio laidą. Kiek prisimena. S. K. pusiau atsistojęs, laikė jį, bandė jį pargriauti, dėl to panaudojo elektrošoką, tačiau tai nedavė rezultato. R. S. A. K. sodino į tarnybinį automobilį. Pakvietė, kad kolega jam padėtų. S. K. atžvilgiu panaudojo ašarines dujas, tačiau jos nedavė rezultato. R. S. užkrito visu svoriu, S. K. muistėsi, nepavyko jo sulaikyti. Norėjo uždėti S. K. antrankius, tačiau pastarasis stangrino rankas. R. S. surėkė, jog kažką skauda ar kanda. Matė, kad tempė R. S. už uniformos, nuplėšė ginklą nuo diržo. Atvykus antram ekipažui, keturi policijos pareigūnai užvirto ant S. K. ir uždėjo jam antrankius. Šias aplinkybes patvirtina kito nukentėjusiojo R. S. nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 21 val. buvo gautas iškvietimas, kad galimai įvyko smurtas. Juos pasitiko pareiškėja, kuri paaiškino, kad A. K. smurtavo prieš ją, A. K. neigė savo kaltę. Atvykus į įvykio vietą, buvo pranešėja, jos sugyventinis. Aiškinantis įvykio aplinkybes, pasirodė A. K. brolis S. K.. S. K. priekaištavo broliui A. K. dėl jo elgesio, broliui atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai. S. K. bandė suduoti A. K., tačiau jis apgynė A. K.. Įspėjo S. K., kad nenaudotų fizinio smurto. S. K. nenusiramino, prašė jų, kad paleistų brolį, kad viską išsiaiškins be pareigūnų. A. K. buvo agresyviai nusiteikęs, sugyventine prašė išvežti, todėl nusprendė jį sulaikyti. Vedant A. K. į tarnybinį automobilį, S. K. ėjo šalia, priekaištavo jiems, kad paleistų A. K.. Nespėjus atidaryti tarnybinio automobilio durų, S. K. trenkė A. K., K. A. S. K. atžvilgiu panaudojo elektrošoką. S. K. nukrito ant nugaros, K. A. liepė gulėti ramiai, arba bus uždėti antrankiai. Jam laikant A. K., priėjo asmuo, su kuriuo teko bendrauti. Kol bendravo su tuo asmeniu, girdėjo, kai K. A. surėkė padėti. S. K. laikė K. A. už diržo ir tempė žemyn. K. A. buvo apie 3-4 metrai nuo jo ir tarnybinio automobilio. Pribėgęs, matė, kad K. A. laikė elektrošoką, jis užgriuvo S. K. ir liepė paduoti ranką, tačiau S. K. bandė stotis. S. K. necenzūriniais žodžiais keikė K. A.. Į įvykio vietą atvyko antras ekipažas. Sulaikymo metu, kai S. K. bandė stotis, griebė jam už rankos, jie abu krito, plaštakoje pajautė skausmą, buvo sumušimas, plaštaka patino.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusių parodymais ir jai nesivadovauti, nes jie nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kita bylos medžiaga. Nukentėjusiųjų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina nuoseklūs liudytojos L. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad atvykus pareigūnams ir besiaiškinant su N. G. ir jos sugyventiniu, į namo kiemą, atėjo N. G. sugyventinio brolis. Jis kalbėjo su savo broliu, prašė jo apsiraminti, pagalvoti, ką jis daro. Po to, abu broliai pradėjo muštis tarpusavyje. Jie susikibo tarpusavyje keletą kartų, pareigūnai juos bandė apraminti žodžiu, jie išsiskirdavo. Matė, kad N. G. sugyventinio brolis pargriautas ant žemės bei yra įsikibęs į stambesnio pareigūno liemenį, bandė pargriauti pareigūną ant žemės. Pareigūnas šaukė, kad jį kandžioja, antras pareigūnas buvo šalia, galimai tuo metu panaudojo elektrošoką prieš brolį. N. G. sugyventinio brolis buvo agresyvus, jis pats pradėjo stumdyti pareigūnus, bandė pareigūną pargriauti ant žemės, taip pat kažkurio momentu pamatė, kaip N. G. sugyventinio brolis kumščiu sudavė pareigūnui ar į kaklą, ar į pilvo sritį, kur tiksliai pataikė, neįsidėmėjo. Pareigūnams paguldžius brolį ant žemės, atvažiavo į pagalbą antras pareigūnų ekipažas. Sėdėjo automobilyje apie 30 m atstumu nuo vykstančio konflikto. Vienu momentu su kolega norėjo padėti pareigūnams, tačiau atvažiavo pagalba. Jiems jau buvo neramu dėl pareigūnų, nes N. G. sugyventinio brolis buvo labai agresyvus. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo M. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš kurių matyti, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 21 val. gauto iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), sumušta moteris. Jiems atvykus, pranešėja paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis. Besiaiškinant, po kažkiek laiko, maždaug po 10-15 minučių atėjo minėtos moters sugyventinio brolis. Iš pradžių minėtas atėjęs vyras, pradėjo prašyti, kad policija paleistų jo brolį. Moteris sakė, kad atgal savo sugyventinio priimti nenori. Tuomet atėjęs vyras supyko ir necenzūriniais žodžiais rusų kalba pradėjo vadinti pareigūnus. Pareigūnai bandė jį raminti. Paskui pamatė, kad atėjęs vyras ranka užsimojo ir norėjo suduoti pareigūnui, tuomet vienas iš pareigūnų, kuris nepamena, paėmė jį už rankos bei laikydamas už rankos jį ramino, kad jis netriukšmautų, tačiau vyras vis tiek vadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Po to, atvažiavo antras pareigūnų ekipažas. Jis nuėjo į tarnybinio automobilio vidų ir pildė dokumentus. Net sėdint mašinoje ir pildant dokumentus, girdėjo, kad sužeistos moters sugyventinio brolis necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus.

Aplinkybę, kad tarp nukentėjusiųjų K. A. ir R. S. bei kaltinamojo S. K. vyko grumtynės patvirtina prie Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio pridėta Gydymo paslaugų išrašo kopija, kurioje nurodyta, kad R. S. 2019 m. liepos 22 sveikatos priežiūros paslaugas teikė VšĮ ,,Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ ortopedas traumatologas, radiologas, nustatytas ,,kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas“ (T 1, b. l. 64), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 2492/2019(01), kurioje nurodyta, kad K. A. nustatyta poodinė kraujosruva ant dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sukrikdymas, padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, jie nėra būdingi savęs žalojimuisi (T 1, b. l. 46-47). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2485/2019(01) matyti, kad S. K. nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis nosyje ir juosmenyje, dauginiai odos nubrozdinimai nugaroje ir keliuose, kairiame petyje, alkūnėse, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje ir žastuose, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), ir/ar, galimai paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-07-21. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 20 trauminių poveikių. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, neatmetama galimybė, kad S. K. nustatyti nubrozdinimai nosyje, dešinėje alkūnėje, keliuose galėjo būti padaryti ir pačiam nukentėjusiajam griūnant bei minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais (T 1, b. l. 95-96). Šie duomenys patvirtina, kad tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo vyko grumtynės, visiems nustatyti tam tikri sužalojimai.

Sprendžiant klausimą dėl S. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį, svarbu nustatyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. kad jis suvokė, jog panaudodamas fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis laikosi pozicijos, kad jis nieko nedarė, policijos pareigūnai be jokio pagrindo jo atžvilgiu panaudojo spec. priemones ir smurtą. Tiek jis, tiek kaip liudytojas apklaustas jo brolis A. K. parodė, kad S. K. kaltinime nurodytu laiku nesmurtavo A. K. atžvilgiu, tačiau teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, nes juos paneigia nukentėjusiųjų ir liudytojos L. U. parodymai, kad kaltinamasis ir jo brolis A. K. keletą kartų susikibo, policijos pareigūnai juos ramino. Abu nukentėjusieji parodė, kad kaltinamojo S. K. atžvilgiu spec. priemonė- ,,taser‘ buvo panaudota dėl to, kad jis sudavė A. K., o kaltinamajam nepaklusus teisėtiems pareigūno K. A. nurodymams ,,nusiraminti ir gulėti“ spec. priemonė- ,,taser“ buvo panaudota pakartotinai. Nukentėjusiųjų aukščiau aptarti parodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. K. buvo agresyviai nusiteikęs, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, priešinosi sulaikomas, neleido jam uždėti antrankių. Taip pat pažymėtina, kad dėl aktyvių kaltinamojo veiksmų, kuriais jis priešinosi sulaikomas, du policijos pareigūnai, panaudojus beveik visas turimas spec. priemones, išskyrus šaunamąjį ginklą, negalėjo sulaikyti kaltinamojo. Kaltinamasis buvo sulaikytas tik atvykus antram policijos ekipažui, t. y. kad kaltinamajam S. K. būtų uždėti antrankiai reikėjo keturių policijos pareigūnų, kas teismo vertinimu, patvirtina, jog kaltinamasis itin aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams. Iš to, kas pasakyta, seka, kad kaltinamasis S. K. suvokė, kad jis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiųjų policijos pareigūnų atžvilgiu, priešinasi valstybės tarnautojui ir norėjo taip veikti.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad S. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – pasipriešino Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiajam patruliui K. A. ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. S., panaudodamas prieš juos fizinį smurtą, t. y. jo veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veika padarė, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: neteistas (T 1, b. l. 119, 120), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (T 1, b. l. 125-126), dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant sankcijoje numatytam minimumui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai S. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 21 d. 21.50 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 10.16 val. (T 1, b. l. 84. 97), kai vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (T 1, b. l. 98-99).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 61,16 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (T 1, b. l. 62-64). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad R. S. ir K. A. dėl patirtų sužalojimų gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 61,16 Eur.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė 509, 33 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (T 1, b. l. 48-55). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimu už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. K. A. priskaičiuota 391,70 Eur dydžio ligos dėl draudžiamojo įvykio išmoka, o už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 22 d iki 2019 m. liepos 23 d. R. S. priskaičiuota 117, 63 Eur dydžio ligos dėl draudžiamojo įvykio išmoka.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui 3455, 33 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (T 1, b. l. 152-154). Ieškinyje nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad K. A. sužalojimą patyrė tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka, K. A. skirta ir išmokėta 3,11 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (Vilniaus apskr. VPK viršininko 2020-02-11 įsakymas Nr.lO-TE-282).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismas, įvertinęs pateiktus civilinius ieškinius, jų priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civiliniai ieškovai dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civiliniai ieškiniai pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkintini visiškai (BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam 60 MGL (3000 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai S. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 21 d. 21.50 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 10.16 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutine bausme skirti 56 MGL (2800 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Viliaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. K. 61,16 (šešiasdešimt vieną eurą 61 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. K. 509,33 (penkis šimtus devynis eurus 33 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. K. 3455,33 (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 33 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis