Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-170-1020/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-23
Bylos Nr.
AN2-170-1020/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02856-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Advokatai
Irena Maksimova, Irina Maksimova
Kategorijos
Byla Nr. AN2-170-1020/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02856-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 19.9. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal M. M. atstovės advokatės Irenos Maksimovos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam skirta 300 eurų dydžio bauda, panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – VRAAD) 2017 m. spalio 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. M., už tai, kad jis, būdamas UAB „O“ direktoriumi, iki 2017 m. spalio 3 d. nepateikė VRAAD Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus (toliau – VRAAD skyrius) 2017 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. (38-19)-VR-1.7-7206, siųstame šiai bendrovei, nurodytų dokumentų arba tų dokumentų kopijų, reikalingų neplaniniam patikrinimui atlikti pagal VRAAD pavaduotojo, pavaduojančio vedėją, 2017 m. gegužės 18 d. pavedimą Nr. (38-19)-VR-1.7- 3849 atlikti patikrinimą. Protokole nurodoma, kad tokiu būdu UAB „O“ direktorius M. M. neįvykdė šių reikalavimų, tai yra, padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

2018 m. vasario 15 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, jog minėtas administracinio nusižengimo protokolas, M. M. padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, buvo surašytas pagrįstai. Nutarime nurodoma, kad apie planuojamą UAB „O“ neplaninį patikrinimą buvo tinkamai informuotas tuometinis bendrovės vadovas R. M.. Pati įmonė dėl neplaninio patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir VRAAD, iš kur buvo gauti atsakymai, jog šis patikrinimas atliekamas teisėtai ir pagrįstai, o UAB „O“ privalo pateikti atitinkamus dokumentus VRAAD. Šios aplinkybės buvo žinomos ir M. M., nes jis pats dalyvavo teisme nagrinėjant bylą dėl analogiško nusižengimo, kuris buvo inkriminuotas R. M.. Teismo įsitikinimu, tapęs UAB „O“ vadovu M. M. turėjo aktyviai domėtis bendrovės veikla bei turėjo pareigą pateikti minėtus reikalaujamus dokumentus. Dėl I. M. vaidmens nagrinėjamoje situacijoje, teismas nurodė, kad jei M. M. nesinaudojo jos paslaugomis, tai juo labiau turėjo asmeninę pareigą rūpintis ir pateikti reikalaujamus dokumentus. Niekiniais laikomi gynybos argumentai, kad M. M. buvo sulaikytas 2017 m. spalio 20 d., o vėliau - 2017 m. spalio 22 d. suimtas, nes dokumentus jis privalėjo pateikti dar iki 2017 m. spalio 3 d., o vėlesnis laikotarpis nėra aktualus. Ši nutarimą M. M. atstovė apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Apeliaciniu skundu M. M. atstovė advokatė I. Maksimova prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. M. atžvilgiu nutraukti. Apeliantė teigia, jog apylinkės teismas visiškai neatskleidė bylos esmės – iš nutarimo neįmanoma suprasti kokios, ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytos, aplinkybės buvo nustatytos, nes teismas nurodo tik vienintelį faktą – kad M. M. žinojo apie 2017 m. gegužės 18 d. pavedimą atlikti neplaninį įmonės patikrinimą. Pasak advokatės, vien tai nesudaro pagrindo M. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Teismas visiškai neįvertino to, kad pavedimas atlikti patikrinimą turi terminą, t. y. pavedime nurodyta, kad patikrinimas turėjo būti pradėtas nuo 2017 m. gegužės 18 d., o baigtas 2017 m. birželio 14 d., t. y. teismas remiasi dokumentu, kurio terminas yra pasibaigęs. Apeliantei visiškai nesuprantama, kodėl svarbiausiu faktu, užtraukiančiu M. M. atsakomybę, yra jo žinojimas apie 2017 m. gegužės 18 d. pavedimą atlikti patikrinimą, neįvertinant to, kad M. M. UAB „O“ vadovu tapo tik 2017 m. rugpjūčio 2 d. Remdamasi tuo, kas minėta, advokatė daro išvadą, kad teismas nagrinėjo bylą ne administracinio nusižengimo protokole nurodytų kaltinimų ribose, bet vadovavosi nieko bendro su nurodytu protokolu neturinčiu faktu – žinojimu apie pavedimą atlikti UAB „O“ patikrinimą. Tokiu būdu, apeliantės įsitikinimu, teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas nenurodė nė vieno argumento, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, jog M. M. gavo protokole nurodytus dokumentus ir tyčia nevykdė reikalavimo pateikti planiniam patikrinimui reikalautus dokumentus, nurodytus VRAAD 2017 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. spalio 4 ir 11 d. raštuose. Taigi nebuvo nustatytas faktas, kad raštai M. M. buvo išsiųsti ir įteikti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, VRAAD administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas išnagrinėjęs rašytinius įrodymus, išklausęs VRAAD ir atsakovo atstovės parodymus bei objektyviai ir visapusiškai juos įvertinęs, priėmė teisingą nutarimą. Pirmiausia atkreiptas dėmesys į tai, kad po to, kai 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu UAB „O“ buvo informuota apie reikalingų dokumentų neplaniniam patikrinimui pateikimą, elektroniniu paštu buvo susirašinėta su įmonės atstove I. M., kuri ne kartą atstovavo įmonę ir jos įgaliojimas veikti šios įmonės vardu galioja iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. Pastaroji žadėjo atvykti į VRAAD privalomojo nurodymo atsiėmimui, tačiau taip ir neatvyko. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymimas R. M. ir M. M., kaip tėvo ir sūnaus ryšys, bei nurodoma, kad pastarasis dar nuo 2017 m. gegužės 18 d. žinojo apie planuojamą patikrinimą, o būtent M. M. ir I. M. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl R. M. galimai padaryto pažeidimo. VRAAD laiko nepagrįstu apeliantės argumentą, kad atliekamo patikrinimo terminas bylos nagrinėjimo metu buvo pasibaigęs – šis patikrinimas buvo tik sustabdytas, o to priežastis, jog UAB „O“ iki šiol nepateikė dokumentų reikalingų patikrinimui užbaigti.

Motyvuojamoji dalis

M. M. atstovės advokatės Irinos Maksimovos apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs reikšmingas bylos aplinkybės, pagrįstai M. M. pripažino kaltu padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už tai jam paskyrė 300 eurų dydžio baudą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog M. M. kaltė padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pagrįsta aplinkybe, jog pastarasis, dar nebūdamas UAB „O“ direktoriumi, žinojo apie 2017 m. gegužės 18 d. pradėtą šios įmonės neplaninį patikrinimą, tokia išvada, remiantis bylos duomenimis, nėra objektyvi.

Apygardos teismas pažymi, jog M. M. yra inkriminuojami veiksmai, kurie buvo atlikti pradedant 2017 m. rugsėjo 26 d., t. y. kai VRAAD parengus raštą dėl UAB „O“ dokumentų, būtinų neplaniniam patikrinimui atlikti, pateikimo, šie dokumentai minėtai institucijai nebuvo pateikti. Taigi atsižvelgiant į tai, jog UAB „O“ direktoriumi M. M. tapo 2017 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 92), jis, kaip įmonės direktorius, su sąlyga, jei žinojo apie minėtų VRAAD dokumentų gavimą įmonėje, jau buvo atsakingas už šio valstybės institucijos reikalavimo vykdymą. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia nubaustojo atstovė, byloje išties yra duomenų, kad VRAAD raštai dėl UAB „O“ dokumentų pateikimo buvo gauti šios įmonės atsakingų darbuotojų ir apie reikalavimo egzistavimą jiems buvo žinoma.

Pabrėžtina, jog apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl skundžiamame nutarime minėto UAB „O“ įgaliotos atstovės I. M. vaidmens, sprendžiant apie tai ar įmonė buvo informuota apie VRAAD reikalavimą pateikti atitinkamus dokumentus. Iš bylos medžiagoje esančio VRAAD pareigūnų susirašinėjimo su I. M. matyti, kad pastaroji 2017 m. spalio 4 d. el. paštu informavo pareigūnus apie tai, jog 2017 m. spalio 11 d. negalės atvykti į VRAAD, prašydama leisti atvykti sekančią dieną, į ką VRAAD pareigūnas atsakė, jog pastaroji galinti atvykti į VRAAD, kaip įmonės atstovė, privalomojo nurodymo atsiėmimui 2017 m. spalio 12 dieną. I. M. nurodė, kad tokios atvykimo sąlygos jai tinka. (b. l. 14). Remdamasis tuo, apygardos teismas taip pat pažymi, jog bylos medžiagoje yra ir I. M., kaip įgaliotosios UAB „O“ atstovės, pasirašytas 2017 m. liepos 4 d. raštas, kuriuo prašoma perkelti protokolo surašymo dieną, o taip pat ir tuometinio UAB „O“ vadovo 2017 m. birželio 2 d. įgaliojimas I. M. iki 2018 m. birželio 2 d. atstovauti UAB „O“ (b. l. 40-41).

Apygardos teismo vertinimu, šios apeliantės nutylimos bylos aplinkybės, patvirtina tai, kad UAB „O“ buvo gautas ir atsakingiems asmenims buvo žinomas VRAAD 2017 m. rugsėjo 26 d. raštas (ir po jo sekę dokumentai) dėl jos dokumentų pateikimo. Tačiau nei I. M. (dėl kurios atstovavimo UAB „O“ inkriminuojamu laikotarpiu teismui nekyla abejonių), nei aptariamu metu jau įmonės vadovu esantis M. M. – net ir po kelių papildomų raginimų tai padaryti ir įmonės įgaliotosios atstovės pažado atvykti į VRAAD, neužtikrino, kad minėti dokumentai būtų pateikti VRAAD. Taigi teiginiai, kad M. M., kaip įmonės direktoriaus, žinojimas apie prievolę pateikti dokumentus VRAAD yra siejamas išimtinai su žiniomis apie 2017 m. gegužės 18 d. UAB „O“ atžvilgiu inicijuotą tyrimą, yra neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog M. M. buvo laikinai sulaikytas tik 2017 m. spalio 20 d., todėl iki šios datos jis turėjo objektyvias galimybes pateikti prašomus dokumentus, tačiau to nepadarė, taip nevykdydamas teisėtų įstatymų įgaliotų pareigūnų nurodymų ir kaip įmonės direktorius yra už tai atsakingas.

Minėtų išvadų teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos ir apeliantės argumentas, jog 2017 m. gegužės 18 d. inicijuotas neplaninis tyrimas turėjo būti baigtas 2017 m. birželio 14 d., ir teismas negalėjo remtis minėtu dokumentu. Teismas pirmiausia pažymi, jog šis dokumentas byloja tik apie faktą, jog UAB „O“ atžvilgiu buvo pradėtas neplaninis tyrimas, t. y. jis nėra tiesioginiu M. M. kaltės padarius inkriminuojamą nusižengimą įrodymu. Visgi, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, neplaninis tyrimas buvo neatliktas ne dėl VRAAD pareigūnų kaltės, o dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – jog UAB „O“ atsakingi asmenys nevykdė reikalavimo pateikti dokumentus šiam tyrimui atlikti, todėl šios aplinkybės vertinti nubaustojo naudai būtų nelogiška bei nepagrįsta.

Apibendrindamas tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai ir teisėtai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, M. M. pripažino kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį bei jam skyrė 300 eurų baudą. Dėl šios priežasties apylinkės teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. atstovės advokatės Irinos Maksimovos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis