Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 24 d. apie 21.00 val. kaltinamasis G. T., būdamas (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, tarpduryje iš bendro naudojimo koridoriaus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. M. į pilvo sritį ir tuo sukėlė nukentėjusiajam E. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai ir paaiškino, kad jis gyvena savo broliui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai yra bendrabučio tipo dviejų kambarių butas. Jis (kaltinamasis) yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) sąrašą. Jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl jis gali tik saikingai vartoti alkoholį ir būtinai valgyti maistą, nes, jeigu tik geria alkoholį ir nieko nevalgo arba per mažai valgo, tai apalpsta, nukrenta ir guli be sąmonės arba jam visiškai „išsitrina“ atmintis ir jis nieko neprisimena. Jo kaimynas yra E. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Į jo paties (kaltinamojo) ir E. M. butus yra vienos bendros įėjimo durys, pro kurias įėjus, patenkama į koridorių, kuriame E. M. buto durys yra tiesiai nuo įėjimo durų, o jo (kaltinamojo) buto durys yra to koridoriaus kairėje pusėje. Nei 2019 m. lapkričio 24 d., nei anksčiau iki šios dienos jis nebuvo susipykęs su E. M. ir jo atžvilgiu nelaiko jokio pykčio. Jie abu turi bendro naudojimo patalpas – tualetą ir vonią, dėl kurių naudojimo tarp jų nekyla jokie konfliktai. Kai jis pats (kaltinamasis) būna neblaivus, tai labai stengiasi su niekuo nekonfliktuoti, stengiasi būti tik savo namuose. 2019 m. lapkričio 24 d. jis (kaltinamasis) buvo savo namuose ir matė, kad pas E. M. buvo kažkokia mergina, kurios nežino nei vardo, nei pavardės, nes su ja nebendravo. E. M. buvo savo bute su ta mergina ir jie gėrė alkoholį, jis (kaltinamasis) su jais negėrė alkoholio. Apie 18.00 val. jis (kaltinamasis) grįžo į savo namus, elgėsi ramiai, pabendravo tik su E. M. Tuomet jis (kaltinamasis) persirengė ir išėjo į miestą nusipirkti maisto, dar užėjo į kavinę, kur pavalgė ir išgėrė alkoholio. Nuo to laiko, kai išėjo iš kavinės į namus ir kas toliau vyko 2019 m. lapkričio 24 d. vakare, pats jau nieko neprisimena. Tik prisimena, kai jau atsibudo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kuriame pamatė ir policijos pareigūną. Kadangi tai buvo jau ne pirmas toks kartas, tai suprato, kad jį veža į (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 25 d. ryte jį išleido iš (duomenys neskelbtini). Jis (kaltinamasis) visiškai nieko neprisimena apie tai, kad sudavė vieną smūgį E. M. Tačiau jis (kaltinamasis) neatmeta tokios galimybės, kad sudavė ranka vieną smūgį E. M. į pilvą ir tuo galėjo sukelti šiam fizinį skausmą. Jis (kaltinamasis) labai gailisi dėl netinkamo savo elgesio E. M. atžvilgiu. Jis jau atsiprašė E. M., kuris jam atleido ir jo atžvilgiu nelaiko jokių pykčių (bylos lapai (toliau – b. l.) 59 – 62).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo G. T. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. lapkričio 24 d. apie 21.00 val., jam būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo pussesere V. K., į jo buto duris pradėjo daužyti kaimynas G. T. Atidaręs buto duris, jis (nukentėjusysis) pamatė, jog G. T. yra akivaizdžiai neblaivus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes jis (nukentėjusysis) neatrakino G. T. buto durų. Tuomet G. T. sudavė kumščiu vieną smūgį jam į pilvo sritį ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Tuomet jis (nukentėjusysis) iš karto uždarė savo buto duris, į kurias ir toliau dar daužėsi G. T.

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis E. M. parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabučio tipo vieno kambario bute. Jo kaimynas yra G. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Į jo (nukentėjusiojo) ir G. T. butus yra vienos bendros įėjimo durys, pro kurias įėjus, patenkama į bendrą koridorių. Jo (nukentėjusiojo) buto durys yra tiesiai nuo minėtų įėjimo durų, o G. T. buto durys yra kairėje to koridoriaus pusėje. Nei 2019 m. lapkričio 24 d., nei prieš tai iki šios dienos jis (nukentėjusysis) nebuvo susipykęs su G. T., su kuriuo jis pats nepalaiko jokių draugiškų santykių, nes šis dažnai vartoja alkoholį, todėl jis (nukentėjusysis) stengiasi nebendrauti su G. T. Jie abu turi bendro naudojimo patalpas – tualetą ir vonią, dėl kurių naudojimo tarp jų nekyla jokių konfliktų. G. T. gyvena savo broliui V. T. nuosavybės teise priklausančiame bute. G. T. labai dažnai vartoja alkoholį, o kai jis būna neblaivus, jo elgesys tampa neprognozuojamas. G. T. dažnai pats sau be jokios priežasties išsikviečia policijos pareigūnus, medikus, o, išsiblaivęs, jau teigia, jog pats nieko neprisimena, ką padarė būdamas neblaivus. 2019 m. lapkričio 24 d. jis (nukentėjusysis) buvo savo bute, kartu su juo buvo ir jo pusseserė V. K., su kuria jis bendravo, leido laiką ir kartu vartojo alkoholį. Apie 18.00 val. į savo namus sugrįžo G. T., kuris pasiūlė alaus, tačiau jis (nukentėjusysis) atsisakė šio pasiūlymo, tačiau dėl to tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Matėsi, jog G. T. buvo išgėręs alkoholio, tačiau šis elgėsi ramiai. Jis (nukentėjusysis) matė, kaip G. T. išsimaudė ir išėjo iš namų. Jis (nukentėjusysis) ir toliau buvo savo bute kartu su pussesere. Apie 21.00 val. į jo (nukentėjusiojo) buto duris pradėjo daužytis minėtas kaimynas G. T., kuris šaukė, kad šis (nukentėjusysis) atidarytų savo buto duris, kurios buvo užrakintos. Būdamas namuose, jis (nukentėjusysis) visada užsirakina savo buto duris. Kai tas beldimas nesibaigė, jis (nukentėjusysis) atidarė savo buto duris ir ramiai pasakė G. T., kad šis baigtų daužyti jo buto duris. Akivaizdžiai matėsi, jog G. T. yra neblaivus. Kai jis (nukentėjusysis) stovėjo savo buto tarpduryje, o G. T. stovėjo bendrame jiems priklausančiame koridoriuje, šis, nieko nesakęs, visiškai netikėtai dešinės rankos kumščiu sudavė jam (nukentėjusiajam) vieną smūgį į pilvo sritį ir tuo sukėlė stiprų fizinį skausmą, dėl kurio jis susirietė. G. T. yra už jį (nukentėjusįjį) stipresnis, aukštesnis, stambesnio kūno sudėjimo. Po G. T. suduoto smūgio jis (nukentėjusysis) užsidarė ir užsirakino savo buto duris, kurios užsidaro į koridoriaus pusę. Tačiau G. T. ir toliau rankomis daužė į jo (nukentėjusiojo) buto duris, tačiau šis jų nesugadino. Šį jų konfliktą matė ir V. K. Kadangi G. T. ir toliau daužė į jo buto duris, todėl jis (nukentėjusysis) paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie šį įvykį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie iš karto nuėjo į G. T. butą. Vienas iš policijos pareigūnų apklausė jį (nukentėjusįjį) policijos tarnybiniame automobilyje, taip pat jis buvo pasirašytinai įspėtas dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Jis (nukentėjusysis) atsisakė medikų apžiūros ir pats matė, kaip policijos pareigūnai išsivežė G. T., kuris į savo namus sugrįžo tik 2019 m. lapkričio 25 d. apie 11.00 val. Jiems bendraujant, G. T. pasakė, kad 2019 m. lapkričio 24 d. jis dar buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Jis pats (nukentėjusysis) nesikreipė į teismo medicinos ekspertus, nors užduotį tam ir buvo gavęs, tačiau pats dirbo ir neturėjo tam galimybių. Dėl G. T. suduoto vieno smūgio į pilvą jis (nukentėjusysis) nesikreipė ir į šeimos gydytoją bei nesigydė. G. T. atžvilgiu civilinio ieškinio jis nereikš (b. l. 7 – 17, 22 – 25).

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jos pusbrolis yra E. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabučio tipo vieno kambario bute. E. M. kaimynas yra G. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pažįsta G. T., nes pati dažnai būna pas E. M. Ji nebendrauja su G. T., susitikę, jie tik pasisveikina. 2019 m. lapkričio 24 d. ji buvo pas savo pusbrolį E. M., su kuriuo kartu bendravo, leido laiką bei gėrė alkoholį. Apie 18.00 val. į savo namus sugrįžo ir G. T., kuris pasiūlė E. M. alaus. E. M. atsisakė alaus ir tuo metu tarp jų nebuvo jokio konflikto. Matėsi, jog G. T. buvo vartojęs alkoholio, tačiau jis elgėsi ramiai. Ji matė, kaip G. T. išsimaudė ir išėjo iš savo buto rankoje laikydamas atidarytą alaus skardinę bei pasakė „einu vištos pirkt“. Apie 21.00 val. kažkas vėl pradėjo daužyti į E. M. buto duris ir ji suprato, kad tai G. T., nes atpažino šį iš balso. G. T. šaukė, kad E. M. atidarytų savo buto duris, kurios buvo užrakintos. Kadangi beldimas nesibaigė, tai E. M. atidarė savo buto duris ir ramiai pasakė G. T., kad šis baigtų daužyti jo buto duris. Tuomet ji taip pat priėjo prie E. M. buto durų ir pasakė, kad G. T. nešūkautų ir nurimtų. Akivaizdžiai matėsi, jog G. T. yra stipriai neblaivus, jis pats nesiorientavo aplinkoje. Kai E. M. stovėjo savo kambario tarpduryje, o G. T. stovėjo bendrame koridoriuje, šis, nieko nesakęs, netikėtu, staigiu judesiu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį E. M. į pilvo sritį. Tuomet E. M. susirietė dėl patirto skausmo. Po G. T. suduoto šio smūgio ji ir E. M. užsidarė savo buto duris ir jas užsirakino (durys užsidaro į koridoriaus pusę). G. T. ir toliau rankomis daužė E. M. buto duris, tačiau jų nesugadino. Kadangi G. T. ir toliau daužė E. M. buto duris, dėl to šis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie šį įvykį. Atvyko policijos pareigūnai, kurie iš karto nuėjo į G. T. butą. Dar vienas policijos pareigūnas atėjo į E. M. butą. Tuomet E. M. išėjo iš savo buto su policijos pareigūnu. Ji matė ir tai, kad į G. T. butą atvyko ne tik policijos pareigūnai, bet ir medikai. G. T. kartu su policijos pareigūnais ir medikais kažkur išėjo iš savo buto. Po 2019 m. lapkričio 24 d. ji daugiau nematė G. T. ir su juo nebendravo (b. l. 46 – 49).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, matyti, jog 2019 m. lapkričio 24 d. E. M. pareiškė apie tai, kad 2019 m. lapkričio 24 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute jo kaimynas G. T. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. E. M. prašė pradėti tyrimą dėl šio įvykio. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog tą pačią dieną buvo atlikta ir pirmoji nukentėjusiojo E. M. apklausa. Be to, šiame protokole fiksuota, jog 2019 m. lapkričio 24 d. nuo 21 val. 52 min. iki 21 val. 54 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jo prieigos. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 7 – 17).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 24 d. jis dirbo policijos ekipaže Nr. A1707 kartu su kolega A. M. Apie 20 val. 56 min. jie gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė jo kaimynas. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko E. M., kuriam buvo nustatytas 2,30 promilių neblaivumas ir kuris paaiškino, kad jam į pilvą trenkė jo kaimynas G. T., kurio neblaivumo nustatyti nepavyko dėl šio asmens būklės, tačiau jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Bendraujant su G. T., šis elgėsi agresyviai, jo kalba buvo labai keista, atsakymai nelogiški, todėl buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba, kad būtų įvertinta bendra šio asmens būklė. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pristatė G. T. į Alytaus ligoninę, iš kurios jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), kur G. T. jau buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas (b. l. 66).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. T. mušdamas sukėlė nukentėjusiajam E. M. fizinį skausmą ir tuo padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 123 – 125).

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis G. T., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. G. T. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 120 – 121, 122).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis G. T. įvykdė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis G. T. iki šiol Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas 2 kartus, jis dar nėra atlikęs paskutinės jam paskirtos bausmės ir tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 90 – 92, 94 – 96; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). G. T., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis G. T. jau yra daugybę kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtų baudų jis nemoka (b. l. 67 – 89). G. T. yra išsituokęs, dirbantis, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis turi ir tam tikrų su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos problemų, tačiau baudžiamojo įstatymo prasme kaltinamasis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 99, 101, 105, 108, 118). Byloje nėra kitų neigiamai G. T. charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 59 – 62). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 66).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. T. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo G. T. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. T., neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl jam paskirtos bausmės šiuo atveju turi būti subendrintos pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. T. buvo paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri yra vykdoma nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 90 – 92, 94 – 96). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas G. T. galutinę subendrintą bausmę, jam paskirtas bausmes iš dalies sudeda, tai yra prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 4 mėnesiai (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63 – 65). Pradėjus bausmės vykdymą, ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šios bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu G. T. paskirtos galutinės bausmės pridėti dalį neatliktos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės ir paskirti G. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šios bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti G. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam G. T., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam G. T.