- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-214-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00261-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- D. G.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila, Kristina Sandaraitė-Butvilienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-12-21 nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2011-12-23 įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2012-01-06), ir nuteistas 10 MGL (376,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis M. S. paskirtą 10 MGL baudą subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2014-06-13 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, kuri Trakų rajono apylinkės teismo 2016-04-21 nutartimi pakeista į 4 paras arešto, paskirta M. S. galutinė subendrinta bausmė – 10 MGL (376,50 Eur) dydžio bauda ir 4 paros arešto, arešto bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Taip pat šiuo nuosprendžiu iš M. S. nukentėjusiojo D. G. naudai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 170 Eur turėtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 9 d. apie 11.30 val., būnant Vievio autobusų stotyje, esančioje Kauno gatvėje, t. y. viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, M. K. tyčia iš chuliganiškų paskatų koja įspyrus D. G. į dešinį šoną, paskui tyčia koja įspyrus į veidą, M. S. tyčia koja spyrė D. G. į kairį šoną. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis parkrito ant žemės, tuomet, tęsdamas nusikalstamą veiką, gulinčiam D. G. tyčia koja spyrė ne mažiau 2 smūgių į galvą, o M. K. tyčia koja spyrė į galvą ne mažiau 8 smūgių, dėl ko nukentėjusiajam D. G. buvo padaryta odos nubrozdinimai veide, nosies sumušimas pasireiškęs kraujavimu, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, kraujosruva kryžkaulio projekcijoje. Tokiu būdu M. S. nukentėjusiajam D. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2011-12-23 įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2012-01-06 ).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nukentėjusysis D. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-12-21 nuosprendį –paskirti M. S. griežtesnę - arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje, bei priteisti iš M. S. jo (D. G.) naudai 300 Eur turėtų išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas paskyrė M. S. nepagrįstai švelnią, bausmę, kuri, pasak apelianto, prieštarauja teisingumo principui. Apelianto manymu, paskyrus M. S. baudą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog jis (D. G.) teismo posėdyje nurodė, kad M. S. spyrė jam koja į šoną, vėliau sudavė tris-keturis smūgius ranka, koja į dubens ir galvos sritį. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais M. S. parodymais, kad jis vieną kartą kaire koja sudavė jam (D. G.) į kairį šoną, norėjo suduoti dar vieną smūgį, tačiau pataikė į ranką. Apelianto manymu, M. S. iš dalies melavo, siekdamas išvengti griežtesnio nusikalstamos veikos vertinimo.
2.2. Teigia, jog teismas, parinkdamas M. S. bausmės rūšį ir dydį, tinkamai neįvertino, kad M. S., pradėjus nagrinėti bylą teisme, po pirmojo teismo posėdžio, siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės, pasislėpė nuo teismo, ir pažeisdamas jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – neteisėtai išvyko į Jungtinę Karalystę. Dėl tos priežasties kardomoji priemonė jam buvo pakeista į suėmimą, paskelbta kaltinamojo paieška, o byla jo atžvilgiu buvo išskirta į atskirą bylą ir pradėta nagrinėti tik 2020 m., t.y., praėjus nuo nusikaltimo padarymo daugiau nei 8 metams. Nustačius kaltinamojo gyvenamosios vietos JK adresą ir įteikus šaukimą atvykti į teismo posėdį, M. S. šaukimą ignoravo ir į posėdį neatvyko, nepranešęs teismui neatvykimo priežasties, ir tuo, apelianto vertinimu, aiškiai pademonstravo nepagarbą teismui, todėl, pasak apelianto, M. S. būtų tikslinga vietoje baudos paskirti arešto bausmę.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde neginčija M. S. veikos kvalifikavimo, tik ginčija šiam paskirtą bausmę (baudą), prašo ją pakeisti į griežtesnę – arešto bausmę, taip pat prašo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas.
6. Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų, kad M. S. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.
6.1. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat, kai kaltininkas yra nepilnametis, turi būti užtikrinama, kad atsakomybė atitiktų kaltininko amžių ir socialinę brandą, taip pat ribojamas laisvės atėmimo bausmių taikymas, didinant auklėjamojo poveikio priemonių taikymą tokiems asmenims. Be to, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant nubaudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu ( BK 80 straipsnis ). Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
6.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė ( nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ), taip pat tai, kad M. S. neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 1 t. b.l. 166-168 ), į policiją dominančių vaikų apskaitą ir profilaktinę įskaitą neįrašytas (1 t., b.l. 172), padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. S. vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, savo dyžiu artimą BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui, kurią, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1,3,9 dalimis, subendrino su Trakų rajono apylinkės teismo 2014-06-13 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta M. S. bausmė - 10 MGL dydžio bauda, nėra aiškiai per švelni, atitinka siekiamus bausmės tikslus, ją keisti į griežtesnę bausmę nėra įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas nepilnametis. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 90 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nepilnamečiam asmeniui bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skiriamos tik išimtinais atvejais, jei yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jei nepilnametis padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių M. S. už pirmą kartą padarytą nesunkų nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
6.3. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta M. S. bausmė nėra aiškiai per švelni, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog ta aplinkybė, kad M. S. išvyko gyventi į užsienį ir nedalyvavo teismo posėdžiuose, negali turėti didelės įtakos skiriant jam bausmę.
7. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-21 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.
Dėl proceso išlaidų
8. Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti iš M. S. 300 eurų proceso išlaidų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010 ir kt. )
8.1. Vertinant tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo M. S. apeliacinį skundą, kuris yra atmestas, nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ( toliau – ir VGTPT ) 2021-02-26 pateikė prašymą priteisti iš M. S. atstovavimo išlaidas – 126 eurus, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos aprašytos aukščiau (8 nutarties punktas). Šiuo konkrečiu atveju buvo nagrinėjamas nukentėjusiojo skundas nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, užtikrinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Kadangi šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atmetė nukentėjusiojo apeliacinį skundą, VGTPT reikalavimas priteisti iš nuteistojo turėtas atstovavimo išlaidas yra visiškai nelogiškas, prieštaraujantis formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 324 straipsnyje nustatytas apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taisykles, prašymai teisėjų kolegijai turi būti pateikiami prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (BPK 324 straipsnio 2 dalis). Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis bei BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nenagrinėjami (kasacinė byla Nr. 2K-60-303/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad šioje byloje VGTPT parinktas gynėjas Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtas 2021-01-26, žodinis teismo posėdis įvyko 2021 m. vasario 23 d., prašymas atlyginti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, suteiktos M. S., išlaidas Vilniaus apygardos teismui pateiktas tik 2021 m. vasario 26 d., todėl teisėjų kolegija šį prašymą palieka nenagrinėtą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš nuteistojo M. S. valstybės naudai 126 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti palikti nenagrinėtą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.