Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., jo atstovei advokatei R. P.,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotai atstovei N. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-3561-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22185432493 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. spalio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė A. P. A. S. atžvilgiu priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, ir už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė įspėjimą. A. S. paskirtas įspėjimas dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui atlikus (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) neplaninį patikrinimą už laikotarpį nuo 2021 m. iki 2022 m. birželio 2 d. ir surašius patikrinimo 2022 m. rugsėjo 20 d. aktą (toliau – aktas) Nr. 53-39-29, buvo nustatyta, kad A. S., būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininku, pažeidė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, t. y. neorganizavo namo visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo.

Pareiškėjo atstovė advokatė R. P. nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjo atstovė skundą motyvavo tuo, kad Bendrijos, atstovaujamos pirmininko, sutarčių su advokatu sudarymo faktą atsakovas sutapatino su teisės aktuose nustatytų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimu, tačiau nutarime nenurodė, kokie bendrojo naudojimo objektai netinkamai administruojami ar valdomi. Nei sutartys su advokatu, nei advokatas nėra bendrojo naudojimo objektas. Antra, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakovas, eilinį kartą siekdamas nubausti pirmininką, ištraukė iš konteksto, t. y. netinkamai išaiškino ir taikė įstatymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sprendimai dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo ir pan.) taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma. Taigi ši norma apibrėžia kategoriją sprendimų, kurie priimami daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo procese ir tiesiogiai susiję su visų namo savininkų turtiniais interesais, o ne tuomet, kai bendrijai reikalinga advokato pagalba, nes pasinaudojimas ja pagal civilinės ir administracinės teisės normas dažnai yra apibrėžtas gana trumpais procesiniais terminais, per kuriuos, iškilus teisinės pagalbos būtinumui, nebūtų įmanoma kiekvieną kartą suorganizuoti visuotinį susirinkimą, nes minėtas bendrijų įstatymas nustato skelbimų apie visuotinio susirinkimo šaukimą terminus, kurių nepaisyti negalima, o jų paisant, butų praleisti procesiniai terminai. Atsakovas plečiamai aiškindamas Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies normą, siaurina bendrijos teisę naudotis kvalifikuota teisine pagalba ir ignoruoja Konstitucinį principą į tinkamą ir savalaikę teisinę gynybą. Bendrijų įstatymo 10 straipsnis nustato visuotinio susirinkimo kompetenciją. Jame pateiktas išsamus visuotinio susirinkimo priimamų sprendimų sąrašas, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad visuotinis susirinkimas gali priimti (bet neprivalo) sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais. Bendrijos įstatai nepraplečia Bendrijų įstatymo 10 straipsnyje išvardintų visuotinio susirinkimo priimamų sprendimų kategorijų. Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustato, kad bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendina bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Advokato ir bendrijos sudaromos sutartys su advokatu prilyginamos darbo sutarčiai, todėl jas gali sudaryti pirmininkas, įgyvendindamas bendrijos tikslus, nes skolų išieškojimai iš namo gyventojų – skolininkų - besąlygiškai atitinka bendrijos tikslus. Dar 2010 m. balandžio 28 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime nuspręsta suteikti bendrijos pirmininkui A. S. absoliutų savarankiškumą sprendžiant dėl teisinių paslaugų teikimo sutarčių sudarymo ir sutinkamai su Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, jei ją taikyti, šis bendrijos nutarimas nėra nei panaikintas, nei pakeistas. 2021 metais, paisant nedidelių pirkimų reikalavimų, sudarymo su advokate sutarčių klausimas buvo apsvarstytas valdyboje ir priimtas nutarimas pirkti paslaugas iš advokatės R. P..

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjas neteisingai skunde aiškina Bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies taikymą ir neteisingai traktuoja 2010 m. balandžio 28 d. visuotino bendrijos narių susirinkimo sutikimą, dėl suteiktos teisės jam sudaryti teisnių paslaugų sutartį su advokate. Pažymėtina, kad 2010 m. balandžio 28 d. visuotino bendrijos narių susirinkimo sutikimas buvo išreikštas tuo, kad Pareiškėjui Bendrija suteikia teisę sudaryti sutartį su ūkio subjektu, teikiančiu teisines paslaugas, kad teisinės paslaugas bus suteikiamos ginti teisėtus Bendrijos interesus. Šiuo nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas sudarė sutartį su advokate dėl teisinių paslaugų ginti jau patį Pareiškėją, o ne Bendrijos interesus kaip numatyta Bendrijos sutikime. Tai patvirtina administracinė byla dėl kurios buvo sudaryta su advokate teisinių paslaugų sutartis, kurią jis pats ir pasirašė. Administracinė byla Pareiškėjo atžvilgiu pradėta pagal Bendrijos narių nusiskundimus dėl neteisėtų Pareiškėjo veiksmų organizuojant Bendrijos veiklą. Pažymėtina, kad Pareiškėjas nesuorganizavo susitikimo su Bendrija, neinformavo Bendrijos apie pradėtą administracinę bylą jo atžvilgiu ir negavo Bendrijos sutikimo dėl teisnių paslaugų pirkimo. Pareiškėjas apmokėdamas savavališkai Advokatei už teisines paslaugas iš Bendrijos lėšų, toliau blogino Bendrijos finansinę padėtį bei galimai apgaule išvaistė jam patikėtą svetimą turtą – Bendrijos lėšas. Pažymėtina ir tai, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, jog bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Ši administracinė byla, Pareiškėjo atžvilgiu pradėta pagal Bendrijos narių nusiskundimus dėl neteisėtų Pareiškėjo veiksmų organizuojant Bendrijos veiklą. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėją atstovauja advokatė R. P., kuri yra Bendrijos pasamdyta ginti Bendrijos narių interesus, o ne atstovauti ginant Bendrijos valdymo organą dėl Bendrijos valdymo klausimų. Taip pat Institucijos atstovė nurodė, kad Bendrijos įstatymo 16 straipsnis nesuteikia bendrijos valdybai priimti sprendimus dėl sutarčių su paslaugų tiekėjais sudarymo, Bendrijos įstatymo 11 ir 12 straipsniai nustato, kad sprendimų priėmimas suteiktas bendrijos narių bei butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimams (balsavimas raštu). Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl patalpų savininkų sutarčių su paslaugų tiekėjais sudaromi savininkų balsų dauguma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 349 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos vadovas – pirmininkas yra A. S., vienasmeniškai veikiantis juridinio asmens vardu (ROIK 22185432493 b. l. 19–21). Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Pagal Bendrijų įstatymo 9 straipsnį bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas; bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi ne tik bendrijos įstatais ir Bendrijų įstatymu, tačiau ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais (Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjui skirta nuobauda – įspėjimas dėl to, kad jis, būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininku, pažeidė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, t. y. neorganizavo namo visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010 m. balandžio 28 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos narių ir namo gyventojų susirinkimo metu buvo nutarta suteikti pirmininkui A. S. absoliutų savarankiškumą sudarant teisinių paslaugų pirkimo sutartis (b. l. 27). 2022 m. gruodžio 14 d. vykusio susirinkimo metu pakartotinai nutarta suteikti pirmininkui absoliutų savarankiškumą sudarant teisinių paslaugų pirkimo sutartis (b. l. 61). 2021 m. sausio 4 d. valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad valdyba, išklausiusi bendrijos pirmininko pristatymą dėl advokato teisinių paslaugų pirkimo, nutarė sudaryti su advokate R. P. žodinę teisinių paslaugų sutartį dėl juridinio asmens ir juridinio asmens valdymo organų (bendrijos pirmininko ir bendrijos valdybos) atstovavimo teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis dvejų metų laikotarpiui, ne didesnei kaip 9999 Eur sumai. Teisinėmis paslaugomis naudotis prireikus, apmokant advokatei pagal jos pateiktas sąskaitas iš bendrijos komercinių pajamų (ROIK 22185432493, b. l. 89). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad bendrijos valdyba tvirtina paslaugų ir rangos darbų pirkimo sąlygas ir pirkimo ataskaitas. Todėl Institucijos teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad 16 straipsnis nesuteikia teisės bendrijos valdybai priimti sprendimus dėl sutarčių su paslaugų tiekėjais sudarymo, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi sprendimas sudaryti teisinių paslaugų sutartis buvo priimtas 2010 m. balandžio 28 d. susirinkime bei dar kartą patvirtintas 2022 m. gruodžio 14 d. susirinkimuose, o valdyba 2021 m. sausio 4 d. tik patvirtino paslaugų pirkimo sąlygas.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan., taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, tačiau net dvejuose visuotiniuose bendrijos narių ir namo gyventojų susirinkimuose pirmininkui A. S. buvo suteiktas absoliutus savarankiškumas sudarant teisinių paslaugų pirkimo sutartis. Be to, paskutinio susirinkimo, vykusio 2022 m. gruodžio 14 d., metu, namo gyventojai dar kartą išreiškė pasitikėjimą pirmininku ir pakartotinai suteikė absoliutų savarankiškumą sudarant teisinių paslaugų pirkimo sutartis, niekas iš susirinkimo dalyvių neprieštaravo dėl 2021 m. sausio 4 d. valdybos sprendimo paslaugas pirkti iš advokatės R. P.. Taip pat pritartina ir advokatės R. P. argumentui, kad procesiniai terminai yra ganėtinai trumpi, per kuriuos, iškilus teisinės pagalbos būtinumui, nebūtų įmanoma kiekvieną kartą suorganizuoti visuotinį susirinkimą, nes minėtas Bendrijų įstatymas numato skelbimų apie visuotinio susirinkimo šaukimą terminus, kurių nepaisyti negalima, o jų paisant, būtų praleisti procesiniai terminai.

Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, teismo vertinimu, Institucijos argumentai, kad Pareiškėjas, būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininku, neorganizavo namo visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįsti.

Institucijos argumentai, kad Pareiškėjas sudarė sutartį su advokate dėl teisinių paslaugų ginti jau patį Pareiškėją, o ne Bendrijos interesus kaip numatyta Bendrijos sutikime, nelaikytini šios administracinio nusižengimo bylos dalyku, kadangi, kaip jau minėta, skundžiamas nutarimas Pareiškėjo atžvilgiu surašytas dėl to, kad jis, neorganizavo namo visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo. Ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo (šiuo atveju – nutarimo) funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. sprendimo dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo su advokate R. P. nepriėmė vienasmeniškai. Klausimas dėl teisinių paslaugų pirkimo buvo iškeltas net dvejuose Bendrijos visuotinio narių ir namo gyventojų susirinkimuose, kurių metu pirmininkui A. S. buvo suteiktas absoliutus savarankiškumas sudarant teisinių paslaugų pirkimo sutartis, bei 2021 m. sausio 4 d. valdybos posėdžio metu buvo nutarta sudaryti su advokate R. P. žodinę teisinių paslaugų sutartį. Todėl atsižvelgiant į išvardinta, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-3561-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22185432493 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina.

Byloje prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. S. administracinio nusižengimo byloje atstovavo advokatė R. P.. Advokatė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 55). 2022 m. lapkričio 17 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 1117 nurodyta, kad skundo paruošimas ir atstovavimas byloje ROIK 22185432493 kainuoja 700 Eur. Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo (b. l. 56), 700 Eur mokėjimas advokatei R. P. atliktas iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos sąskaitos.

ANK nenustato advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenustatytas. ANK 577 straipsnis, nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenustato teisės reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į skundo sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad byla buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš Kauno miesto savivaldybės priteistinos 400 Eur turėtos atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. S. atstovės advokatės R. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3561-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22185432493 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Priteisti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš Kauno miesto savivaldybės 400 Eur patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK 22185432493 medžiagą grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.