Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-491/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
1A-82-491/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
Nukentėjusysis
E. S.
Nuteistasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-491/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05785-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,nukentėjusiajam E. S.,nuteistojo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams;

- iš jo išieškota automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 488 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. Š. buvo nuteistas už tai, kad :

- 2019 m. vasario 1 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 19.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, iš nukentėjusiojo E. S. garažo, esančio privataus namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą E. S. turtą – įvairių daiktų už 2630 Eur;

- 2019 m. kovo 17 d. apie 5.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo M. K. automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas, o jo kraujyje – mažiausia 2 promilių etilo alkoholio koncentracija), iki kol, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jį sustabdė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde jis nurodo:

2.1. Teismas neįvertino visų teisingam bausmės skyrimui reikšmingų bylos duomenų, todėl jam paskyrė per griežtą bausmę. Jis padarė du nesunkius nusikaltimus, augina ir išlaiko nepilnametį vaiką, turi sugyventinę, taigi, stiprius socialinius ryšius. Dėl savo elgesio jis labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, pasižadėjo atlyginti jam priteistą žalą.

2.2. Teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas. Ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė nebuvo tirta, kaltinamajame akte ji nenurodyta ir prokuroras apie ją užsiminė tik baigiamųjų kalbų metu.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis prašė dėl skundo spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta, kaltinamajame akte ji nenurodyta. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

5. Vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-272/2017).

6. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte konkrečiai išvardinti duomenys apie nuteistojo A. Š. teistumą. Taigi, šie duomenys nepaaiškėjo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaltinamajame akte nurodytas A. Š. teistumas patvirtina, kad jis naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pripažinti nuteistojo A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nebuvo jokių teisinių kliūčių.

Dėl paskirtos bausmės

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino visų jos skyrimui reikšmingų bylos duomenų (prisipažinimo, gailėjimosi, turimų socialinių ryšių). Teisėjų kolegija su šiuo reikalavimu nesutinka.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-391/2013).

9. Vertindama skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam A. Š. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. Š. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, jis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, anksčiau daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, dauguma jų – vagystės, taip pat už sukčiavimus, smurtinius nusikaltimus, baustas ir administracine tvarka, įskaitant už transporto priemonių vairavimą neblaiviam. Visa tai leidžia nuteistąjį charakterizuoti itin neigiamai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertino, kad nuteistasis A. Š. nebe pirmą kartą pažeidžia įstatymus – skundžiamas nuosprendis jam jau yra septynioliktas. Ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės – laisvės atėmimai, jo antivisuomeninių nuostatų nepakeitė, kadangi jis vis nusikalsdavo. Nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė net nepraėjus 4 mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti paskiriant nuteistajam A. Š. švelnesnę už laisvės atėmimo bausmę. Šios išvados niekaip nepaneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojami jo socialiniai ryšiai, kadangi jie nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio.

10. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė, o BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) sankcijoje – laisvės atėmimo iki 1 metų bausmė. Įvertinęs pirmiau aptartus nuteistąjį A. Š. ir jo nusikalstamas veikas apibūdinančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam už šias nusikalstamas veikas pagrįstai ir teisingai nustatė laisvės atėmimo bausmių terminą, artimą sankcijose numatytam jų vidurkiui. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmes sudėjo ne visiškai, bet iš dalies. Be to, teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnį ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybei bei jos pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

11. Pagal teismų praktiką BK 66 straipsnio 1 dalis taikoma tuo atveju, jei asmuo buvo laikinai sulaikytas ar jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2011). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į nuteistajam A. Š. paskirtą bausmę įskaitė jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Tačiau iš bylos matyti ir tai, kad A. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 17 d. 5.06 val. iki 2019 m. kovo 18 d. 12.05 val. (1 t., 164 – 166 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šio laikotarpio į nuteistajam paskirtą bausmę neįskaitė. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, šis laikas įskaitomas apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kaip to reikalaujama BK 66 straipsnyje. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų jo klausimų – netiksliai įskaityto nuteistojo laikino sulaikymo laiko (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į nuteistajam A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 17 d. 5.06 val. iki 2019 m. kovo 18 d. 12.05 val. (2 dienas).

Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas MeidusJolanta Raščiuvienė