Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-750-186/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
2-750-186/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00793-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „MCP altek“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „SETTA VILNIUS“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-750-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00793-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MCP altek“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-966-823/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SETTA VILNIUS“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MCP altek“ dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :I. Ginčo esmė

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Setta Vilnius“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „MCP altek“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius, turintis teisę į 9 162,37 Lt (2 653,60 Eur) įsiskolinimą pagal PVM sąskaitas faktūras. Atsakovo finansinė padėtis yra labai prasta, tikėtina, kad jis yra nemokus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „MCP altek“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. S..

Teismas pagal įmonės vadovo teismui pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis (2014 m. balandžio 30 d. balansą) nustatė, kad UAB „MCP altek“ turi turto už 102 907 Lt (29 803,93 Eur), o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 81 906 Lt (23 721,62 Eur), iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudaro 67 959,54 Lt (19 682,44 Eur). Remiantis šiais duomenimis teismas sprendė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balaną įrašyto turto vertės. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš pateikto balanso taip pat matyti, kad didžiąją dalį įmonės turto – 97 977 Lt (28 376,10 Eur) sudaro trumpalaikis turtas. Pagal 2014 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, priešingai nei praėjusiais finansiniais metais, įmonė dirba nuostolingai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2015 m. sausio 19 d. duomenimis UAB „MCP altek“ yra 18 apdraustųjų darbuotojų, taip pat atsakovas pateikė įrodymus, iš kurių galima spręsti, jog įmonė tikėtinai veiklą vykdo, tačiau pirmiau nurodytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad UAB „MCP altek“ šiuo metu yra nemoki, nes vėluoja atsiskaityti su kreditoriais, nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas UAB „MCP altek“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas 2014 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjęs visus įsiskolinimus darbuotojams. Teismas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, kuriam atsakovas yra skolingas 52 190,18 Lt (15 115,32 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 2 308,21 Lt (668,50 Eur) delspinigių, iš viso 54 498,39 Lt (15 783,82 Eur). Nors šis pradelstas įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, tačiau nežymiai ir neturėti būti formaliu pagrindu kelti atsakovui bankroto bylą. Atsakovo turimo trumpalaikio turto vertė patenka į atsakovo balanse įrašytą turto vertę, todėl vien tai, kad atsakovas turi daug trumpalaikio turto, negali būti vertinamas kaip argumentas kelti atsakovui bankroto bylą. Bankroto proceso pirmajame etape sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo) prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Pagal šiuo metu atsakovo realiai vykdomą su UAB „Aisteras“ sudarytą subrangos sutartį Nr. 14/04/07 yra planuojama gauti 523 809 Lt (151 705,57 Eur) (įskaitant PVM) pajamų. Pagal išrašytas UAB „Aisteras“ PVM sąskaitas faktūras atsakovas yra gavęs 59 208 Lt pajamų, iš kurių buvo atsiskaitoma su įmonės darbuotojais (36 597,87 Lt (10 599,47 Eur) suma) ir statybinių medžiagų tiekėjais (15 951,23 Lt (4 619,79 Eur) suma). Atsakovas toliau tęsia savo veiklą, planuoja realiai gauti iš UAB „Aisteras“ pajamų pagal minėtą subrangos sutartį, atsakovas yra susidūręs tik su laikinais sunkumais, kurie bus pašalinti, atsakovas atsiskaitys su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi ir kitais kreditoriais.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai UAB „MCP altek“ iškėlė bankroto bylą.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartyje akcentuotas aplinkybes bei įvertinęs šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, sprendė, jog yra pagrindas atsakovą pripažinti nemokiu ir jam kelti bankroto bylą pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Teismas procesinį sprendimą atsakovui UAB „MCP altek“ iškelti bankroto bylą motyvavo tuo, kad atsakovo pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė dirba nuostolingai, nors įmonė ir vykdo veiklą, tačiau vėluoja atsiskaityti su kreditoriais, nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų. Apeliantas atskirajame skunde neginčija, kad vien jo įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus skyriui suma viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, nors ir akcentuoja, jog įsipareigojimai šiam kreditoriui viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės tik nežymiai. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną (2014 m. balandžio 9 d.) atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 24 081,33 Lt (6 974,43 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 309,69 (89,69 Eur) delspinigių, 2014 m. gruodžio 4 d. 52 190,18 Lt (15 115,32 Eur) it 2 308,21 (668,50 Eur). Atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2015 m. kovo 22 d. sudarė 19 568,58 Eur (67 566,39 Lt) (http://www.sodra.lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos), įmonėje dirbo 6 darbuotojai http://rekvizitai.vz.lt/imone/mcp_altek/), t. y. nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padidėjo nuo 16 837,57 Eur (58 136,76 Lt) iki 19 568,58 Eur (67 566,39 Lt), darbuotojų sumažėjo nuo 18 iki 6. Tai reiškia, kad net ir proceso dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui metu atsakovas šios skolos nesistengė sumažinti, nors kaip pats teigia, šiuo laikotarpiu gavo pajamų, kurios buvo panaudotos ne tik darbuotojų atlyginimams mokėti, bet ir statybinių medžiagų tiekėjams sumokėti už atitinkamas prekes/paslaugas. Pats apeliantas skunde nurodo, kad vien skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai viršija puse į įmonės balansą įrašyto turto vertę, o skola, kaip jau minėta, didėja, be to, iš į bylą pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad, be minėto kreditoriaus (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos), atsakovo įsipareigojimai pagal 2014 m. spalio 7 d. kreditorių sąrašą kitiems kreditoriams sudarė 13 461,15 Lt (3 898,62 Eur)(I t., b. l. 154), o 2014 m. balandžio 30 d. balanso duomenims įmonės turtas sudarė 102 907 Lt (29 803,93 Eur). Duomenų, kad atskirojo skundo pateikimo dieną atsakovo turto vertė yra didesnė nei buvo įrašyta į 2014 m. balandžio 30 d. balansą, atsakovas nepateikė, taip pat nepateikė ir duomenų, jog yra sumažėję finansiniai įsipareigojimai į minėtą kreditorių sąrašą įrašytiems kreditoriams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Apeliantas teigia, kad yra visiškai atsiskaitęs su įmonės darbuotojais, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą, jog atsakovas yra susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais, kad ateityje jis vykdys veiklą, kuri jam leis atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu aplinkybę, kad vykdo veiklą, grindė viena vienintele subrangos sutartimi. Duomenų, kad be šios sutarties būtų sudaromos ir kitos sutartys, nėra. Be to, kaip jau minėta, atsakovas yra itin sumažinęs darbuotojų skaičių.

Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje nurodė, kad didžiąją įmonės turimo turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, t. y. iš 102 907 Lt (29 803,93 Eur) vertės turto trumpalaikį turtą sudaro 97 977 Lt (28 376,10 Eur) (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 2 932 Lt (849,17 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 41 277 Lt (11 954,65 Eur), kitas trumpalaikis turtas – 45 223 Lt (13 097,49 Eur), pinigai ir jų ekvivalentai – 8 545 Lt (2 474,80 Eur). Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atkreipė dėmesį tai, jog didelę dalį atsakovo turto sudaro trumpalaikis turtas, tokį teiginį jis grindžia tuo, kad trumpalaikis turtas, kaip ir ilgalaikis, yra turtas, kuris turi būti lyginamas su įmonės pradelstų įsipareigojimų suma. Apeliacinės instancijos teismas šio apelianto teiginio nekvestionuoja, tačiau pažymi, kad net 41 277 Lt 41 277 Lt (11 954,65 Eur) atsakovo turto pagal 2014 m. balandžio 30 d. balanso duomenis sudaro per vienerius metus gautinos sumos, o jų realumo atsakovas neįrodinėja, taip pat neteikė duomenų apie tai, kas sudaro kitą trumpalaikį turtą, kurio vertė pagal minėti balanso duomenis 45 223 Lt (13 097,49 Eur), ar toks turtas yra likvidus ir pan.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas yra susidūręs tik su laikinais sunkumais, kurie bus pašalinti, atsakovas atsiskaitys su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi ir kitais kreditoriais, tačiau tokie apelianto teiginiai nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis, o tik subjektyviu atsakovo situacijos vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Taigi įmonė, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, nėra atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad bankroto proceso metu yra galimas taikos sutarties sudarymas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalį taikos sutartis – tai kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis). Pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, bankroto byla nutraukiama (ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, net ir iškėlus bankroto bylą atsakovui, iš atsakovo ir jo savininko nėra atimama galimybė susitarti su kreditoriais ir taip išsaugoti įmonės veiklą.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „MCP altek“ nemokumo yra pagrįsta, o atsakovas atskirajame skunde nurodytais argumentais nepaneigė šios išvados teisingumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas