- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1801-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01457-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- Antanui Dobilui
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos atstovės advokatės E. A. patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje pagal ieškovės 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškinį atsakovui Antanui Dobilui dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė 34-oji gyvenamojo namo statybos bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Antanui Dobilui, prašydama priteisti skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pareiškė priešieškinį dėl sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei prašė priteisti įsiskolinimą. Taip pat atsakovas prašė sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3857-561/2013 Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, administracinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su ieškovo galimybe būti namo administratoriumi, t. y. būti tinkamu ieškovu šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovės 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškinį atsakovui Antanui Dobilui dėl skolos priteisimo iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3857-561/2013 pagal A. Š. ir E. F. pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, suinteresuotajam asmeniui 34-jai gyvenamojo namo statybos bendrijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas padarė išvadą, kad civilinė byla negali būti tinkamai išnagrinėta, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme nebus išspręstas klausimas dėl ieškovo galimybės būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (CK 4.84 str.), t.y. tinkamo ieškovo statuso. Todėl teismas vadovavosi LR CPK 163 str. 3 p., kuris numato, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kol bus išspręsta kita byla, neatsiejamai susijusi su nagrinėjama byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Patikslintu atskiruoju skundu ieškovės atstovė prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas buvo grindžiamas argumentais, jog pirmos instancijos teismo nutartis grindžiama tik atsakovo atstovės paaiškinimais ir Liteko duomenų bazės duomenimis. Nurodė, kad teismas vadovaudamasis Liteko duomenų baze, galėjo nustatyti tik tai, ar iškelta administracinė byla Nr. I-3857-561/2013 ir kokios yra bylos šalys, tačiau tokie duomenys neatskleidžia bylos esmės. Tuo tarpu pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie administracinės bylos nagrinėjimą, iš kurių teismas galėtų susipažinti su bylos esme ir nuspręsti ar bylos susijusios, o atsakovo atstovė klaidingai žodžiu paaiškino bylos esmę. Tvirtino, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog administracinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su ieškovo galimybe būti namo administratoriumi, t. y. būti tinkamu ieškovu šioje byloje. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjos prašė teismo panaikini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-04-29 sprendimą ir 2013-03-01 sprendimą, kuriais savivaldybė atsisakė skirti daugiabučio namo administratorių bei įpareigoti savivaldybę atlikti veiksmus – skirti daugiabučiui namui administratorių. Pažymėjo, kad administracinėje byloje skundžiami yra savivaldybės sprendimai, o ne 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos teisinis statusas. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad net jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkintų pareiškėjų skundą, toks teismo sprendimas neturėtų jokios teisinės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, nes naujas daugiabučio namo administratorius veiklą pradėtų nuo savivaldybės sprendimo priėmimo dienos (savivaldybės sprendimas galiotų tik į ateitį), o bendrija minėtu sprendimu nebūtų nei panaikinta, nei išregistruota. Nurodė, kad ginčas šioje byloje dėl nesumokėtos skolos kilęs tarp 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ir A. D.. Pažymėjo, kad savivaldybės administratoriaus paskyrimas neeliminuotų vienos iš ginčo šalių, t. y. 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ir neturėtų įtakos jos statusui. Nurodė, kad teismas neįvertino to, kad administracinėje byloje atsakovas A. D. nėra nei bylos šalis, nes jos dalyvis.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisme buvo gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-10-08 priėmė nutartį nutraukti administracinę bylą Nr. I-3857-561/2013 dėl praleisto skundo padavimo termino. Nurodo, kad nors teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, nes buvo pateiktas atskirasis skundas, tačiau šis papildomas įrodymas yra svarbus sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo, kad nustatyti sustabdytos civilinės bylos ir administracinės bylos sąsajumą. Taip pat pažymėjo, kad net jei administracinis teismas būtų patenkinęs pareiškėjų skundą ir Vilniaus miesto savivaldybės spendimai būtų panaikinti - savivaldybė būtų tik įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl administratoriaus skyrimo. Taigi, toks sprendimas taip pat neturėtų įtakos 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos teisiniam statusui.
Atsiliepimo į atskirtąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla, laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad administracinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su ieškovo galimybe būti namo administratoriumi, t.y. būti tinkamu ieškovu šioje byloje, todėl vadovaudamasis LR CPK 163 str. 3 p. sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal LR CPK 163 str. 3 p., kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka. Tai reiškia, kad teismas, konstatavęs bylas siejančio ryšio pobūdį, atitinkantį LR CPK 163 str. 3 p. nurodytus kriterijus, neturi diskrecijos teisės, o privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitoje byloje nustatinėjami faktai turės teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdyti bylą. Šios normos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla reiškia, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami administracinėje byloje, tačiau yra reikšmingi ir civilinėje byloje.
Taip pat kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir perkelti savo kompetencijos kitam teismui ar kitai institucijai, jeigu turi galimybę nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2011).
Nagrinėjamu atveju pagal ieškovės 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos pareikštą ieškinį atsakovui Antanui Dobilui iškelta civilinė byla dėl skolos priteisimo. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3857-561/2013 pagal A. Š. ir E. F. pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, suinteresuotajam asmeniui 34-jai gyvenamojo namo statybos bendrijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad civilinė byla negali būti tinkamai išnagrinėta, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme nebus išspręstas klausimas dėl ieškovo galimybės būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (LR CK 4.84 str.), t.y. tinkamo ieškovo statuso. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad administracinėje byloje Nr. I-3857-561/2013 gali būti nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai. Minėtoje byloje pareiškėjas administracinio teismo prašė panaikini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-04-29 sprendimą ir 2013-03-01 sprendimą, kuriais savivaldybė atsisakė skirti daugiabučio namo administratorių bei įpareigoti savivaldybę atlikti veiksmus – skirti daugiabučiui namui administratorių. Taigi, skundžiami yra savivaldybės sprendimai, o ne 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos teisinis statusas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-3857-561/2013 nutraukė, tačiau nutartis neįsiteisėjo, nes buvo apskųsta atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, net jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkintų pareiškėjų skundą, toks teismo sprendimas neturėtų jokios teisinės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, nes savivaldybė būtų tik įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl administratoriaus skyrimo (ABTĮ 88 str.). Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju jei savivaldybė skirtų administratorių, naujas daugiabučio namo administratorius veiklą pradėtų nuo savivaldybės sprendimo priėmimo dienos, o šalių ginčas vyksta dėl atsakovo skolos, kuri susidarė nuo 2009 m. iki 2013 m. Taigi, savivaldybės administratoriaus paskyrimas neeliminuotų vienos iš ginčo šalių, t. y. 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos, ir neturėtų įtakos jos statusui.
Vertindamas teismo motyvus, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė esant pagrindui stabdyti nagrinėjimą bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrindė LR CPK 163 str. 3 p. taikymo sąlygų, todėl, sustabdydamas civilinę bylą, nepagrįstai jį taikė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas net nesprendė dėl įrodinėjimo dalyko šioje civilinėje ir administracinėje byloje, nesiaiškino, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti nagrinėjamoje byloje ir kokie nustatinėjami administracinėje byloje, kurių pagrindu prašoma stabdyti nagrinėjamą bylą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinėje byloje spendžiami klausimai ar 34-oji gyvenamojo namo statybos bendrija yra tinkamas ieškovas byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vien šios faktinės aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo padaryti išvadai, kad iki nurodytos administracinės bylos išsprendimo negalima išnagrinėti šios civilinės bylos.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. LR CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (LR CPK 2 str., 7 str., 72 str. ). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju nebuvo LR CPK 163 str. 3 p. taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamą bylą sustabdė šio punkto pagrindu. Konstatavus, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, todėl ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmetamas kaip nepagrįstas (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo A. D. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.