Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1269-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
1-1269-271/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-14741-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
I. V.
Nukentėjusysis
T. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1269-271/2017Proceso Nr.1-01-14741-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui

kaltinamajam I. V.

kaltinamojo gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiajai T. B.,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto bei sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I.V., a/k (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis I. V. 2017-03-27 apie 23.00 val. name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 ‰ neblaivumas), konflikto metu, įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia delnu sudavė vieną kartą savo sugyventinei T. B. į veidą, o po to ją dar ir pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino rankas, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

I. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine T. B. ir mama. Namas, kuriame jie gyvena, nuosavybės teise priklauso jo mamai. Su T. jis gyvena kartu jau 17 metų, bendrai tvarko ūkį ir viską, iki šio įvykio didelių konfliktų jie neturėjo. 2017-03-27 T. buvo išėjusi pas draugę ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Jis taip pat buvo pas draugą, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. T. grįžo namo neblaivi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tai įvyko dėl to, kad jis yra pavydus, o ji vėlai grįžo namo. Žodinio konflikto metu jis nesusivaldė ir sudavė T. vieną kartą ranka į veidą. Ji nuo smūgio atsitrenkė į sieną. Tuomet T. iškvietė policijos pareigūnus. Mama šio įvykio nematė, nes įvykio metu buvo savo kambaryje ir jau miegojo. Dėl tokio savo poelgio jis labai gailisi. Alkoholį vartoja retai. Atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja.

Kaltinamasis I. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-03-27, apie 23.05 val., name tarp jos ir sugyventinio I. V. įvyko žodinis konfliktas. Eilinį kartą prisigėręs sugyventinis pradėjo konfliktuoti dėl pinigų. Žodinio konflikto metu jis sudavė jai vieną smūgį delnu į veidą. Po to jis stūmė ją į sieną. Ji atsitrenkė ir aštriu daiktu nusibrozdino rankas. Būtent kuriuo daiktu susižalojo, ji nežino, nes buvo tamsu, dėl neįjungtos šviesos ji nematė. Po to ji nubėgo į kambarį ir iškvietė policiją. Įvykio metu namuose buvo sugyventinio mama, tačiau grumtynių ji nematė, nes buvo savo kambaryje, galėjo tik girdėti jų ginčą. Dėl gautų sužalojimų nuo greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė, į ligoninę ateityje nesikreips, siuntimo atlikti kūno apžiūrą prašo neišduoti. Namas priklauso sugyventinio mamai. Sugyventinis piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba. Sugyventinis buvo smurtavęs prieš ją ir anksčiau, buvo kviesta policija, tačiau pareiškimų ji nerašė ir sumušimų niekur nefiksavo. Ji prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti sugyventinį atsakomybėn. Ateityje ji planuoja su juo kartu nebegyventi. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta fizinė bei moralinė žala (b.l. 6-10).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiškė, kad kaltininkas jos atsiprašė, susitaikė su juo, atleido jam ir prašo atleisti jį nuo atsakomybės.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje turinio matyti, kad 2017-03-27 apie 23.20 val. buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) triukšmauja neblaivus pranešėjos sugyventinis, rėkauja, kabinėjasi. Atvykus į vietą buvo nustatyta, kad policiją kvietė T. B.. Ji paaiškino, kad apie 23.00 val. prieš ją smurtavo sugyventinis I. V.. Trenkė jai ranka į dešinę veido pusę. Tai įvyko todėl, kad ji buvo pas draugę ir grįžo be pinigų. Sugyventinis iš pradžių ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, o po to sudavė. Ant T. B. veido dešinėje pusėje matėsi paraudimas, o ant dešinės rankos įdrėskimas. Pasak jos, ji yra patyrusi sugyventinio smurtą ir anksčiau, dėl ko buvo kviečiama policija. I. V. pripažino, kad trenkė sugyventinei, nes ji draugauja su kitais vyrais. Prie pranešimo pridedamas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Jame užfiksuota, kaip I. V. prisipažįsta smurtavęs (b.l. 15-16).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl veiksmų kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).

Kaltinamasis I. V. pripažįsta, jog konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajai ranka į veidą, po ko stūmė ją į sieną, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiosios T. B. nuoseklūs parodymai apie smurto pobūdį ir aplinkybes, apie tai, kad tokie kaltininko veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Apie įvykį ji iš karto pranešė policijai. Pareigūnai, atvykę į vietą, matė, kad nukentėjusiosios veidas paraudęs, kad ant rankos yra įdrėskimas. Kaltinamasis neneigė, kad smurtavo prieš sugyventinę.

Tokiu būdu, kaltinamojo I. V. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pareiškė, kad susitaikė su nukentėjusiąja, pastaroji nurodo, kad atleido I. V., prašo neskirti jam bausmės. Ieškinio nereiškia.

Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro išvadą, kad tam yra teisinis ir faktinis pagrindas.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis I. V. teisiamas yra pirmą kartą, padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido. Ieškinio byloje nėra. Kaltinamasis administracinių nuobaudų neturi. Priklausomybės ligų centruose neregistruotas. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ateityje jis nenusikals, todėl taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, teismas

NUSPRENDĖ:

I. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam ir nukentėjusiajai T. B. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti I. V., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72/2 straipsniu skirti I. V. baudžiamojo poveikio priemonę:

įpareigoti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendį pateikus vykdyti panaikinti kaltinamajam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski