Telšių apylinkės teismo nutarimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Bylos Nr. A2.9.-343-1007/2016Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00306-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.10.5.

2016 m. gegužės 17 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja D. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 2 dalį traukiama D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, bausta administracine tvarka už vienarūšius pažeidimus, dirbanti

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. pakartotinai per vienerius metus po administracinė nuobaudos paskyrimo nepanaudojo tėvų valdžios savo vaiko interesams, nes per 2016 metų balandžio mėnesį, Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), jos nepilnametis sūnus E. J., gim. 2003-02-09, be pateisinamos priežasties praleido 41 pamoką, tuo mama D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio, 35 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus ir todėl baustina pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl sūnaus elgesio gailisi. Nurodė, kad rūpinasi sūnumi ir kiekvieną dieną išlydi į mokyklą, tačiau jis išeina iš pamokų be jos leidimo. Sūnui aiškina, kad negali taip elgtis, jis pažada nepraleisti pamokų, tačiau jos neklauso. Nurodė, kad ji dirba pamainomis, nepagalvojo apie tai, kad būtų galima sūnų palydėti į mokyklą, bei iš jos jį pasiimti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Be teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų, jo kaltę patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2016-05-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini); Naujosios Akmenės (duomenys neskelbtini) raštas ir pateikta mokinio lankomumo ataskaita; E. J. 2016-05-13 paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad nelankė mokyklos, nes nenorėjo. Iš 2016-05-13 pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad D. J. 2016-04-20 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimu bausta 40 Eur bauda pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį.

Darytina išvada, kad D. J. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, jos padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota teisingai ir nurodyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.

1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 str. numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šiam teisiniam reglamentavimui antrina ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 3 str. įtvirtinta, kad teisėtais vaiko atstovais pripažįstami jo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Be to, aptariamo įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009).

Pažymėtina, kad vaikas yra visuomenės narys, todėl tėvų pareiga yra vaiką auklėti taip, kad socialinėje aplinkoje jis ne vien naudotųsi savo teisėmis, bet ir laikytųsi priimtų elgesio normų, gerbtų kitų žmonių teises. Atsižvelgiant į vaiko socialinę brandą, ne kiekvienas vaikas sugeba savarankiškai be tėvų pagalbos ir priežiūros suvokti ir vykdyti savo pareigas, adaptuotis socialinėje aplinkoje, tinkamai reaguoti į konfliktines situacijas ir aplinkos iššūkius, todėl tėvai turi vaikui visokeriopai padėti. Atitinkamų gyvenimo sąlygų nesudarymas ar įtakos vaikui nedarymas, jo neauklėjimas yra priešingas ne vien visuomenės, bet ir paties vaiko interesams, pažeidžia jo teisę į dorovinį vystymąsi, o tėvų neveikimas arba nepakankamas veikimas auklėjant vaiką vertintini kaip tėvų valdžios nepanaudojimas vaiko interesais.

Iš Naujosios Akmenės Saulėtekio progimnazijos 2016-05-02 rašto matyti, kad D. J. ne kartą buvo informuota apie tai, kad jos sūnus nelanko mokyklos, progimnazijos atstovai, mokytoja jai išaiškino sūnaus mokyklos nelankymo pasekmės, tačiau E. J. ir toliau pamokų nelankė be pateisinamos priežasties, paaiškinime nurodė, kad mokyklos nelankė, nes nenorėjo. Teismo vertinimu, D. J. nepakankamai rūpestingai vykdė motinos pareigas ir dėjo nepakankamas pastangas sūnaus mokyklos nelankymo problemą išspręsti. Vien tos aplinkybės, kad D. J. dalyvavo pokalbiuose su mokyklos atstovais, susitikimuose bei, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, apie šią problemą kalbėjosi su sūnumi, negali būti vertinama kaip visų galimybių išnaudojimas sūnaus pilnavertiškam ugdymui ir reguliariam mokyklos lankymui užtikrinti.

Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino pažeidimo aplinkybes ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kas nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole.

ATPK 32 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis ATPK 24, 30 bei 30² straipsniais administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina mažesnė už vidutinę administracinė nuobauda, numatyta ATPK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius ATPK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti administracinę nuobaudą – 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Mokant baudą būtina nurodyti Administracinių teisės pažeidimų registro objekto identifikavimo kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą viename iš bankų:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.