- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 1-3605-1108/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42338-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – pradinis, nevedęs, bedarbis (nedirbantis), laikomas neteistu,
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. E. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent tuo, kad 2019 m. spalio 3 d. apie 17.10 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,16 promilių girtumo laipsnis), kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo motina D. L. metu grasino, kad ją užmuš, po to, atsistojęs prie D. L. bei iškėlęs rankas priešais ją ir sugniaužęs kumščius norėjo trenkti D. L., o jai skambinant skubios pagalbos numeriu „112“ grasino D. L., kad su ja susidoros ir ją sumuš, tokiais veiksmais duodamas pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis R. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 68-70), parodė kad jis atsimena, kad grįžo namo su dviračiu, neprisimena, kokią valandą, į namo kiemą (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar buvo užėjęs į namus. Neprisimena, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir kas konkrečiai jį sulaikė. Kaip atsidūrė areštinėje, nurodyti negali. Viso to neatsimena, nes buvo stipriai neblaivus. Nemano, kad jis galėjo grasinti savo motinai, nes jų santykiai yra normalūs. Jis prieš grįždamas vartojo alkoholį pas savo draugą Petrą, jo pavardės nežino. Suvartojo daug degtinės. Nepiktnaudžiauja alkoholiu. Jis neįrašytas į psichiatrijos ir psichikos ligų įskaitas. Daugiau nieko negali pasakyti, nes neatsimena.
Papildomos apklausos metu apklaustas įtariamuoju R. E. parodė (b. l.72-75), kad, kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu, neprisimena įvykio aplinkybių detaliai, nes buvo stipriai neblaivus. Net neatsimena, kaip buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Gali būti, kad įvykio dieną, t. y. 2019 m. spalio 3 d., kilusio žodinio konflikto metu galėjo pasakyti mamai D. L., kad ją užmuš ar sužalos. Jis neblaivus būna agresyvus. Apie rankų iškėlimą prieš mamą D. nieko neatsimena. Nemano, kad būtų ją užmušęs, nes buvo stipriai neblaivus ir vos pastovėjo ant kojų. Tačiau pavartojęs alkoholio tampa piktas. Stengiasi išgėręs nebūti kartu su mama D. ir dukra G., joms stengiasi neblaivus nesirodyti, nes kyla konfliktai. Jis kartais joms įpykęs pasako „aš tau padarysiu“, o tai reiškia, kad gali būti agresyvus dėl savo pykčio ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Pažymi, kad dažnai vartoja alkoholį ir dėl to būna piktas, kai su juo konfliktuoja. Jis fizinio smurto prieš G. ar D. niekada nenaudojo. Blaivus būna nekonfliktiškas ir ramus. Jis su mama D. ir G. kartais pakonfliktuoja, bet tik tada, kai būna neblaivus, kai jam priekaištauja, kad dažnai būna neblaivus. Dėl šio įvykio jam gėda ir gailisi dėl to, prižada ateity daugiau taip nenusikalsti. Taip pat įsipareigoja gydytis nuo alkoholizmo lankydamas kursus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 6-10) matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi iš pirmos santuokos R. E., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei sūnaus dukra G. E., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jos sūnus R. E. jau 8 metus vartoja alkoholinius gėrimus, nuolatos į namus grįžta neblaivus, niekur nedirba, nuolatos reikalauja jam duoti pinigų, kitu atveju grasina su ja susidoroti. Kartu gyvena ir anūkė G., R. dukra. Anūkę ji užaugino nuo pat mažens, ja rūpinosi. Pastaruoju metu sūnus R. grįžta į namus neblaivus ir pradeda jai reikšti įvairius priekaištus, terorizuoti, reikalauja jam duoti pinigų, pagaminti valgyti. Anūkei neleidžia ramiai gyventi. Kuomet ji išeina į darbą, sūnus grasina savo dukrai, tačiau ji bijo kreiptis į policiją, kadangi turi negalią. 2019 m. spalio 3 d. apie 17.10 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus R. E. pradėjo konfliktuoti dėl buitinių dalykų, ji sėdėjo kambaryje ant lovos, valgė, rankoje laikė lėkštę, tuomet sūnus jai pradėjo grasinti, kad sumuš, atsistojęs prie jos, iškėlė rankas priešais ją, sugniaužęs kumščius norėjo jai suduoti. Tuomet ji sūnų nuo savęs atsistūmė ir iš karto pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Kol skambino policijos pareigūnams, sūnus jai grasino, kad susidoros, sumuš. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi sūnus ją bei anūkę nuolatos terorizuoja, namuose gyvena baimėje ir nežino, ko tikėtis iš neblaivaus sūnaus, grasina susidoroti, sumušti ar kaip visuomet sūnus įvardija „aš tau padarysiu“. Tokie sūnaus grasinimai jai bei jos anūkei atrodo realūs, nežino, ką gali joms padaryti. Prieš tai sūnus yra sumušęs.
Papildomos apklausos metu apklausta nukentėjusioji D. L. parodė (b. l. 32-34), kad ji patvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, papildo, kad jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Yra supažindinta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį. Nori, kad jos sūnus R. E. įsipareigotų ir gydytųsi nuo alkoholizmo. Pažymi, kad R. E. turi bėdų dėl alkoholio vartojimo, dėl ko jis nusikalsta ir tampa agresyvus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. E. parodė (b. l. 40-43), kad ji 2019 m. spalio 3 d. 17.00 val., tikslaus laiko neatsimena, buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo savo kambaryje, išgirdo triukšmą, t. y. žodinį konfliktą tarp jos močiutės D. L. ir jos tėčio R. E.. Abu ginčijosi dėl to, kad jos tėtis grįžta girtas ir nepadeda namuose, jie susiginčijo dėl buitinių priežasčių. Ji išgirdusi ginčą ir konfliktą nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjusi pamatė, kaip jos močiutė buvo valgiusi maistą, o maisto likučiai buvo išbarstyti kambaryje. Smurto požymių neužfiksavo. Nematė pačio fakto, kaip jos tėtis buvo iškėlęs rankas priešais jos močiutę ir norėjo jai rankomis trenkti. Šį faktą jai močiutė pasakė po pačio įvykio, kai buvo išvažiavę policijos pareigūnai. Ji būdama savo kambaryje girdėjo, kaip jos tėtis močiutei sakė tokius žodžius „užmušiu“. Močiutė ir ji labai išsigando, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Jos tėtis močiutei netrenkė, tačiau jai grasino, kad ją užmuš. Įvykio metu jos tėtis R. buvo neblaivus, o jos buvo blaivios. Daugiau niekas, išskyrus jas, šio įvykio nematė ir negirdėjo. Pažymi, kad išgėręs R. tampa agresyvus, grasina, kad užmuš, todėl jos jo labai bijo. R. kartais sako „aš tau padarysiu“, o tai jos abi supranta kaip susidorojimą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jos tėtį ir jį išvežė į areštinę. Daugiau nieko pasakyti apie įvykį neturi. Ji jo neblaivaus bijo, todėl prašo įpareigoti jos tėtį R. gydytis nuo alkoholizmo.
Iš 2019 m. spalio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 12-18) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Atlikus įvykio vietos apžiūrą tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta.
Iš policijos registruojamų įvykių ataskaitos išrašo matyti, jog 2019 m. spalio 3 d. 17.15 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjos sūnus agresyvus, neblaivus, puola mamą (b. l. 19-23).
Iš 2019 m. spalio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 44-47) matyti, jog D. L. nurodė, kad 2019 m. spalio 3 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), ji žodžiu sukonfliktavo su savo sūnumi R. E.. Šis būdamas neblaivus artėjo prie jos sugniaužęs rankų kumščius, pradėjo jai bei jo dukrai G. E. grasinti, jog užmuš jas, sudaužys rankomis, pasmaugs. Šie grasinimai pranešėjai D. L. atrodė realūs, nes praeityje sūnus yra ne kartą naudojęs smurtą jos atžvilgiu. Įvykis vyko namo kambaryje. R. E. sulaikytas apie 17.10 val.
Iš 2019 m. spalio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 48-51) matyti, kad G. E. paaiškino, jog 2019 m. spalio 3 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad senelė D. L. žodžiu sukonfliktavo su tėvu R. E.. R. E. būdamas neblaivus agresyviai artėjo prie moterų, gniauždamas kumščius bei grasindamas, kad „pasmaugs abi, užmuš, sudaužys rankomis“. Šie grasinimai atrodė realūs, kadangi praeityje R. E. yra ne kartą naudojęs smurtą jos atžvilgiu.
Iš 2019 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo (b. l. 24-26) matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas„VID_20191003_173051“ „mp4“ vaizdo formato, atsisiųstas iš PRĮR sistemos. Atidarius vaizdo įrašą, vaizdo įrašo pradžioje matoma ant fotelio sėdi vyriškis, apie 50 metų amžiaus, trumpų pilkos spalvos plaukų, apsivilkęs pilkos su juoda spalvos striuke, baltos spalvos megztiniu, apvilkęs tamsios spalvos kelnėmis ir avi pilkos spalvos sportinius batus, t. y. R. E., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vaizdo įrašo laiku 00.04 min. prie R. E. stovi moteris, apie 60 metų amžiaus, šviesios spalvos trumpų plaukų, užsidėjusi akinius, su juodos spalvos rėmeliais, apsivilkusi mėlynos spalvos striukę. Prie moters stovi mergaitė apie 14 metų amžiaus, tamsios spalvos plaukų, apsirengusi dryžuota baltos su raudona spalvos palaidine, apsivilkusi pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, apsiavusi baltos spalvos kojinėmis ir juodos spalvos šlepetėmis bei rankose laiko tamsios spalvos šunį. Nuo vaizdo įrašo pradžios moteris kalba žodžiais „daužysiu, tu durnė, tu visokia, ji, aišku, yra mergaitė invalidė viską, bet tai kodėl šitaip tėvas turi šnekėt“, po to vyriškas balsas ir žodžiai „tai grynai dėl grasinimo tikrai turite pretenzijų ?“, po to vyriškas balsas ir žodžiai „taip, grynai dėl grasinimo“. Vaizdo įrašo metu filmuojama lauke, apšvietimas yra šviesus paros metas, R. E. ir mergaitė vaizdo įrašo metu nekalba. Vaizdo įraše fizinio smurto, kraujo dėmių, turto sugadinimo požymių neužfiksuota.
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2450 matyti, kad 2019 m. spalio 3 d. 18.07 val. R. E. nustatytas 2,16 promilių girtumo laipsnis (b. l. 53).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis R. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su savo motina D. L. metu grasino, kad ją užmuš, po to atsistojęs prie D. L. iškėlęs rankas priešais ją ir sugniaužęs kumščius norėjo trenkti D. L., o jai skambinant skubios pagalbos numeriu „112“, grasino D. L., kad su ja susidoros ir ją sumuš, tokiais veiksmais duodamas pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, todėl D. L. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nukentėjusioji D. L. nurodė, kad tokius sūnaus grasinimus vertino rimtai, ji turėjo pagrindą bijoti grasinimo, kadangi kaltinamasis jau buvo ją sumušęs, todėl ji tuo metu pagrįstai buvo išsigandusi dėl savo gyvybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. E. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko (b. l. 100).
Skirdamas bausmę teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (b. l. 72-73). Kaltinamojo R. E. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b. l. 53).
R. E. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Anksčiau R. E. teistas, tačiau teistumas išnykęs. Administracine tvarka baustas (b. l. 80, 85-89). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas, nesilankė (b. l. 95, 97).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūloma BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, ją mažinant 1/3 dalimi ir nustatant įpareigojimus.
Ikiteisminio tyrimo metu R. E. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 3 d. 17.40 val. iki 2019 m. spalio 4 d. 14.31 val. (b. l. 54, 59). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (b. l. 27), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus saugotinas byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuonerių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 3 d. 17.40 val. iki 2019 m. spalio 4 d. 14.31 val. – vieną parą ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą R. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktą, turėjusį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.
Nuteistajam R. E. išaiškinama, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.