Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2021 m. kovo 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. J27-2 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ pareiškėjui UAB „Barocenas“ paskirtos 3 000 Eur ekonominės sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. Departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija pareiškėjui surašė protokolą. Protokole nurodoma, kad iš pareiškėjo valdomo laivo (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 29 d. į Klaipėdos uosto akvatoriją išsiliejo nedidelis kiekis naftos teršalų. Teršalai pasklido 20 - 30 kv. m. plote bei buvo lokalizuoti naudojant bonines bei absorbcines bonines užtvaras. 2020 m. lapkričio 29 d. apie 12.00 val. į įvykio vietą atvykęs Departamento pareigūnas patvirtino taršos incidentą. Pareiškėjo vadovas pateikė paaiškinimą, jog taršos incidentas įvyko dėl korozijos paveiktos laivo teršalų talpos sienelės suvirinimo siūlės įtrūkio. Pareiškėjo personalas gavęs pranešimą apie laive įvykusį taršos incidentą, nedelsiant ėmėsi likviduoti teršalus. Vadovaujantis gautais pranešimais ir surinktais duomenimis, apskaičiuotas išsiliejusių naftos teršalų kiekis ant uosto akvatorijos vandens paviršiaus siekė 0,0089 kg. Daroma išvada, jog pareiškėjas neužtikrino tinkamos, eksploatuojamo laivo techninės būklės, dėl kurios įvyko taršos incidentas Klaipėdos uoste.

Klaipėdos skyrius vadovaudamasis protokole nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei AAĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-07-10 iki 2021-01-01) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, AAĮ 51 straipsniu ir AAĮ 66 straipsnio 1 dalimi surašė nutarimą ir nutarė pareiškėjui skirti 3 000 Eur ekonominę sankciją už pažeidimą, numatytą AAĮ 66 straipsnio 1 dalyje. Nutarime teigiama, kad tyrimo medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui neužtikrinus tinkamos eksploatuojamo laivo talpų techninės būklės, 2020 m. lapkričio 29 d. apie 11.30 val. iš laivo (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiškėjui, į Klaipėdos uosto akvatoriją, ties 120-121, 146 krantinėmis, išsiliejo naftos teršalai, kurių kiekis ant Klaipėdos uosto akvatorijos vandens paviršiaus siekė 0,0089 kg. Bendrovės kaltė įrodyta protokolu, jos paaiškinimu ir kita byloje surinkta rašytine medžiaga. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo tyrimo metu, o bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime pažymima, kad skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl buvo nutarta pareiškėjui skirti AAĮ 66 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą.

Pažymėtina, jog pareiškėjas šioje byloje neginčija nei padaryto teisės pažeidimo nei jo apimties, tačiau nesutinka su jam nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydžiu, teigia, kad nors ir buvo paskirta minimali už pažeidimą ekonominė sankcija, tačiau ji vis tiek yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų ir prašo nutarimą pakeisti, sumažinant paskirtos sankcijos dydį iki 100 Eur.

Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pareiškėjas padarė pažeidimą AAĮ 66 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų atsakomybę už neteisėtą tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos I priedo ir II priedo X teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą, 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – MARPOL 73/78) ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

AAĮ 51 straipsnio 1 dalis numato, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (AAĮ 51 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (AAĮ 51 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 4 dalimi konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Klaipėdos skyrius nagrinėdamas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bylą ir skirdamas ekonominę sankciją atsižvelgė į nustatytą pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pareiškėjui priklausančio laivo personalas nedelsiant ėmėsi veiksmų užkirsti neigiamas pažeidimo pasekmes, bendradarbiavo su Departamento pareigūnais), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir skyrė pareiškėjui AAĮ 66 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią sankciją, t. y. 3 000 Eur baudą, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad Klaipėdos skyrius nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą netinkamai taikė AAĮ 51 straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007; 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016; 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-153-759/2019).

Įvertinusi šalių pateiktus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už AAĮ 66 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirti pareiškėjui mažesnę ekonominę sankciją, negu šioje normoje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Vertinant AAĮ 66 – 70 straipsnių nuostatas matyti, jog įstatyme ekonominės sankcijos dydžiai yra nustatyti juos diferencijuojant pagal teršalų klases ir išmestų teršalų kiekį, kurie apsprendžia ir pažeidimo pavojingumo laipsnį – kuo didesnis teršalų kiekis, tuo pažeidimo pavojingumo laipsnis didesnis, kadangi ir galimi žalingi padariniai aplinkai žymesni. Pastebėtina ir tai, kad nei Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnis, reglamentuojantis į ką privaloma atsižvelgti skiriant ekonominę sankciją juridiniam asmeniui, nei 66 straipsnis, kuriame numatyta atsakomybė už naftos teršalų išmetimą į jūrą, nenustato, kad ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę, t. y. tyčia ar netyčia pažeidimas padarytas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teršalų kiekis į Klaipėdos uosto akvatoriją pateko iš pareiškėjui priklausančio laivo (duomenys neskelbtini). Kaip skunde ir Departamentui pateiktame paaiškinime nurodo pareiškėjas, teršalai į aplinką pateko dėl prarūdijusios suvirinimo siūlės, pro kurią ir prasisunkė teršalai. Iš protokolo ir nutarimo turinio akivaizdu, kad laivo personalas pastebėjęs, jog iš laivo į aplinką patenka naftos produktai, nedelsiant apie tai pranešė atsakingoms institucijoms bei ėmėsi veiksmų, kurie padėjo lokalizuoti naftos produktus ir juos operatyviai pašalinti, į aplinką pateko nedidelis kiekis teršalų, aplinkai padaryta žala yra mažareikšmė. Pažymėtina, jog Departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo vadovo siųstam elektroniniame laiške patvirtino, jog incidento metu aplinkai padaryta žala siekia 0.6 Eur. Vertinant pareiškėjo finansinę padėtį nustatyta, kad bendrovė 2019 m. ir 2020 m. dirbo nuostolingai, turi didelius finansinius įsipareigojimus, todėl nutarimu paskirta 3 000 Eur ekonominė sankcija gali reikšmingai pabloginti jos finansinę padėtį.

Įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad pareiškėjas neturėjo tyčios išleisti teršalus į uosto akvatoriją, kad pažeidimas vienkartinis (nepakartotinis), be to netęstinis, didelė žala aplinkai nepadaryta, kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, jog UAB „Brocenas“ paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra neproporcingas pažeidimo mastui ir pasekmėms, yra akivaizdžiai per didelė.

Kaip jau minėta, pareiškėjas teismo prašo pakeisti nutarimą ir skirti 100 Eur ekonominę sankciją. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento atsiliepime išdėstyta pozicija, kad ekonominės sankcijos išraiška pinigine verte turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam asmeniui, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, todėl pakeitus nutarimą ir pareiškėjui skyrus 100 Eur dydžio ekonominę sankciją, nebūtų pasiekti ekonominės sankcijos taikymo tikslai, tai neturėtų prevencinio ir atgrasančio poveikio, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nutarimu paskirta 3 000 Eur ekonominė sankcija sumažintina iki 1 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. J27-2 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Barocenas“ paskirtą 3 000 Eur ekonominę sankciją sumažinant iki 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų).

Kitoje dalyje pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.