- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-18-315/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Kaltinamasis
- E. J.
- Advokatai
- Tomas Jakučionis
- Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-18-315/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.8
2012 m. sausio11 d.
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo E. J. skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. kaltina E. J. tuo, kad jis, 2011-02-17 kartu su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – LŠDPS) nariais L. J., N. D., V. B., B. V., I. K. bendravo su LŠDPS pirmininku A. B. profesinės sąjungos būstinėje, adresu V. M.-Putino g. 5, Vilniuje. Jis, V. V., pokalbyje dalyvavo kaip profesinės sąjungos spaudos atstovas. Savo pasisakymų metu E. J. viešai, girdint jam, LŠDPS pirmininkui A. B. ir kitiems aukščiau nurodytiems profesinės sąjungos nariams, V. V. pavadino „padaru“. Rodydamas į jį, t.y. V. V., E. J. A. B. pasakė „pavertei mus, dėka va to padaro, priešais“, priekaištavo A. B., kad jis neva šmeižia E. J. „su to padaro‘, t.y. jo pagalba. V. V. prašė perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant E. J. pagal LR BK 155 str. 1 d.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam E. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir V. V. skundas, kuriuo jis kaltina E. J. pagal LR BK 155 str. 1 d., perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Šalies argumentai
Kaltinamasis E. J. skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį dalyje dėl kardomosios priemonės skyrimo ir panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nurodo, kad LR BPK 121 str. 2 d. numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties dienai teismas turėjo tik V. V. privataus kaltinimo skundą, kuriame jis įžeidimu laikė jo atžvilgiu pavartotą žodį „padaras“. Nukentėjusiojo paaiškinimai gali būti vertinami tik kaip subjektyvūs galimai nukentėjusiojo asmens vertinimai, kurie negali būti pripažinti pakankamais duomenimis apie E. J. tariamai padarytą nusikalstamą veiką BPK 121 str. 4 dalies normos prasme. Iš V. V. skundo turinio matyti, kad E. J. inkriminuojama veika galimai buvo padaryta 2011-02-17 LŠDPS būstinėje Vilniuje dalykinio pasitarimo metu pas LŠDPS pirmininką A. B.. Profesinė sąjunga yra viešasis juridinis asmuo, o profesinės sąjungos vadovybės nariai prilyginami viešiesiems asmenims. Akivaizdu, kad teismas neįvykdė pareigos atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, taip pat į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, jo amžių bei sveikatos būklę ir šeiminę padėtį. E. J. teigimu, sistemiškai aiškinant ir taikant BPK 11 str., 121 str. 2 d., 4 d. ir 136 str. 1 d. normas, darytina išvada, kad teismas, skirdamas kaltinamajam E. J. kardomąją priemonę, pažeidė minėtą 11 str. įtvirtintą proporcingumo principą, nes neturėjo jokių duomenų, kad kaltinamasis kaip nors trukdytų tyrimui ar jo vengtų, kita vertus, neproporcingai apribojo viešo asmens judėjimo laisvę. Teismas taip pat neįvykdė pareigos nurodyti kardomosios priemonės skyrimo motyvų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šališkai išsprendė kardomosios priemonės skyrimo klausimą.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad LR BPK 414 str. 4 d. įsakmiai nustatyta, jog byla teisiamajame posėdyje pradedama nagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teisėjo nutarties skundą ar pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju, skundžiamą nutartį teismas priėmė 2011-12-08, o teisiamąjį posėdį paskyrė tik 2012-01-30, nors pagal minėtą normą privalėjo paskirti ne vėliau kaip 2011-12-22.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra kardomoji priemonė, numatyta LR BPK 136 str. ir apibrėžiama kaip rašytinis įtariamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be prokuroro arba teismo leidimo.
Kardomoji priemonė yra procesinė prievartos priemonė, skiriama siekiant Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, o jos taikymas susijęs su tam tikrais asmens teisių ir laisvių suvaržymais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad kaltinamajam E. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra proporcinga ja siekiamiems tikslams.
Nors kaltinamasis skunde teisingai nurodo, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė 2011-12-08, o teisiamąjį posėdį paskyrė tik 2012-01-30, nors pagal minėtą normą privalėjo paskirti ne vėliau kaip 2011-12-22, teismas pažymi, kad minėtas procesinės normos pažeidimas nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo nėra reikšmingas ir esminis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nėra per griežta, naikinti ją dėl kaltinamojo skunde nurodytų argumentų nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo E. J. skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties atmesti.