- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-588-172/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavelas Frolovas
- Pareiškėjas
- S. F.
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. F. skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-03-06 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014-09-09 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas S. F. 2014-08-25 pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai nusikalstamų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos G. D. veiksmų. Pareiškėjo teigimu, priimdama 2014-08-11 nutartį teisėja G. D. manipuliavo, klastojo įrodymus, jos nutarties teiginiuose yra nusikalstamo aplaidumo požymių. Be to, pasak S. F., teisėja sąmoningai ar nesąmoningai nenurodė žinomų faktų ir aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu neatlikti neatidėliotini, reikalingi ir būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad ignoruojami pareiškėjo prašymai, akivaizdžiai pažeidinėjami įstatymų reikalavimai. S. F. manymu, teisėja G. D. 2014-08-11 nutartį priėmė tinkamai nesusipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir priėmė neobjektyvią, nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįsta nutartį. Be to, pasak pareiškėjo, nutartimi yra akivaizdžiai klaidinama, siekiant nuslėpti prokurorų nusikalstamai neatliktas pareigas minėtame ikiteisminiame tyrime, todėl teisėja G. D. vienareikšmiškai atliko nusikalstamas veikas: slėpdama ir gindama prokurorų nusikalstamą pareigos neatlikimą, ir bendrininkaudama, nepranešdama prokurorui dėl nusikalstamų veikų požymių prokurorų veikloje. S. F. nuomone, teisėjos G. D. nurodomi įrodymai, kuriais tariamai motyvuojama priimama 2014-08-11 nutartis, yra suklastoti, nutartimi yra ne tik vienareikšmiškai nusikalstamai siekiama nuslėpti įvykdytas fizinio ir juridinio asmens (O. G. ir UAB „Greitasis kurjeris“) akivaizdžias nusikalstamas veikas, visos eilės prokurorų ir teisėjų nusikalstamą pareigų neatlikimą, kad jų atžvilgiu nebūtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas, bet visų šių nusikalstamų veikų neveikimo pasekmėje yra šiurkščiai ribojama, varžoma konstitucinė teisė, teisėja pareigas atliko neatidžiai, nerūpestingai, aplaidžiai, nusikalstamai. Teisėjos veiksmuose, pareiškėjo teigimu, yra požymių nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1 d., 2 d. ir prašoma dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras 2014-09-09 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. F. pareiškimą, konstatavęs, kad nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pareiškėjo išdėstyti teiginiai apie teisėjos ir prokurorų nusikalstamus veiksmus grįsti ne faktiniais duomenimis, o samprotavimais ir prielaidomis.
Nesutikdamas su prokuroro 2014-09-09 nutarimu, pareiškėjas S. F. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjams nusišalinus nuo S. F. skundo nagrinėjimo, Vilniaus apygardos teismo 2014-10-07 nutartimi skundas perduotas nagrinėti Švenčionių rajono apylinkės teismui. Šio teismo 2015-03-06 nutartimi pareiškėjo S. F. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014-09-09 nutarimo buvo atmestas, teismui padarius išvadą, jog prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškėjas S. F. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį ir patenkinti jo 2014-09-19 skundą dėl Generalinės prokuratūros prokuroro 2014-09-09 nutarimo panaikinimo bei visus kitus susijusius skundus, taip pat pranešti (vadovaujantis LRCPK 300 str. 1 d., analogiškai LR ABTĮ 109 str. 1 d) prokurorui dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo A. J. įstatymų pažeidinėjimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal BK 228 str. 1 d., 229, 294 str. 1, 2 d., ir kitų aukščiau minėtų įstatymų straipsnių, šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo dėl ko įstatymai reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą.
S. F. manymu, apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, kadangi priimta pažeidžiant LR Konstitucijos nuostatas, įstatymų reikalavimus, bendruosius teisės principus, priešinga tikrovės faktams ir reikšmingoms klausimo teisingo išsprendimo aplinkybėms (dėl jo skunduose konstatuojamų skaitlingų absoliučių nutarčių nega1iojimo (naikinimo) pagrindų egzistavimo – materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, kurie vienareikšmiškai turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui), ir akivaizdžiai pažeidinėjanti jo prigimtines teises ir laisves bei teisėtus interesus.
Pareiškėjo teigimu, teisėjo A. J. 2015-03-06 nutartis priimta vien formaliu įstatymo nurodymu, be jokių šio įstatymo reikalavimo taikymo būtinybę įrodančių faktų ir aplinkybių pateikimo, t.y. be jokių objektyvių, visapusiškų ir nepaneigiamų įrodymų, tik išreiškiant savo nepagrįsta, nemotyvuotą nuomonę, kad visi, anksčiau šią ikiteisminio tyrimo medžiagą nagrinėję, prokurorai, aukštesnieji prokurorai, teisėjai yra teisūs ir viskas, net ir tada, kai nepaneigiami tikrovės faktai ir reikšmingos aplinkybės vienareikšmiškai ir absoliučiai įrodo bei patvirtina, kad jie buvo ne tik akivaizdžiai neteisūs, bet aiškiai įvykdė nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus. Jau seniai yra nurodyta nepaneigiamai nusikalstama ikiteisminį tyrimą organizavusios prokurorės I. V. veika, akivaizdžiai pažeidžianti BPK 3¹ str.
S. F. skunde dar kartą atkreipia dėmesį, jog, jo nuomone, ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00867-13 metu vienareikšmiškai nusikalstamai aplaidžiai neatlikti visi reikiami proceso veiksmai ir neišnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusi asmenį. Dėl to šias prokurorės nusikalstamas veikas, dėl vėliau nagrinėjusiųjų (aukštesniųjų prokurorų, teisėjų) jo pateiktus skundus įvykdytų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų, buvo stengiamasi nuslėpti ir ignoruoti, nesiimti būtinų veiksmų. Pateikus naujai atsiradusius faktinius duomenis, imperatyviems įstatymo nustatymams (adekvačiai faktiniams duomenims) reikalaujant jau ir kitų, naujų ikiteisminių tyrimų dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pradėjimo, juos taip pat buvo visaip siekta nuslėpti ir ikiteisminio tyrimo nepradėti. Visa seka, nusikalstamai aplaidžiai veikiant, siekiant neišaiškinti akivaizdžių nusikalstamų veikų ir jas įvykdžiusių asmenų, yra nesibaigianti, ką patvirtina ir ITT 2015-03-06 nutartis.
S. F. teigimu, teisėjas A. J. absoliučiai nesugeba naudotis teisėjui įstatymu suteikta diskrecijos teise. Nagrinėdamas ir spręsdamas skundo klausimus, darydamas nepagrįstas išvadas, jis tik kartoja jau anksčiau prokurorų, aukštesniųjų prokurorų, teisėjų nepateisinamas fakto ir teisės klaidas - materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, nusikalstamas veikas aplaidžiai nevykdant LR Konstitucijos nuostatų ir įstatymų reikalavimų. Ir tai yra ne nuomonė (kaip visiškai nepagristai išsigalvoja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras S. S., ir tokio išsigalvojimo egzistavimo nesugeba pastebėti teisėjas, nusikalstamai aplaidžiai jį kartodamas), bet nepaneigiami faktiniai duomenys, kuriuos ne tik buvo galima objektyviai patikrinti, bet ir buvo privalu savalaikiai tai atlikti – nustatyti jų neabejotiną, akivaizdų egzistavimą.
Pareiškėjo nuomone, teisėjas A. J., atsisakydamas pranešti prokurorui dėl generalinės prokuratūros prokuroro S. S. nusikalstamų veikų, nesugeba konstatuoti, tiksliau, nedrįsta pripažinti, kad tokios neabejotinai egzistuoja. S. F. įsitikinęs, kad pateikti duomenys yra akivaizdūs.
Be to, pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis buvo priimta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, kadangi buvo priimta praėjus 5,5 mėn. nuo skundžiamo prokuroro nutarimo priėmimo.
S. F. prašo Vilniaus apygardos teismo surengti žodinį jo skundo nagrinėjimą, iškviesti jį į posėdį, kad jam būtų suteikta galimybė duoti paaiškinimus skundo argumentams papildyti ar patikslinti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus.
Atsiliepimas į skundą gautas nebuvo.
Pareiškėjo S. F. skundas netenkinamas.
Skunde apygardos teismui pareiškėjas S. F. išreiškia nuomonę, kad jo skundas turi būti išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, į posėdį kviečiant jį bei 2014-09-09 nutarimą priėmusį Generalinės prokuratūros prokurorą. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., žodinis procesas dėl apskųstų žemesniųjų teismų nutarčių aukštesniajame teisme nėra privalomas, išskyrus 441 str. 3 d. numatytas išimtis. Surengti žodinį pareiškėjo skundo nagrinėjimą, ar jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka, sprendžia skundą nagrinėsiantis teisėjas ir žodinis skundo nagrinėjimo procesas yra teisėjo teisė, bet ne pareiga. Susipažinus su pareiškėjo skundu bei pateikta bylos medžiaga darytina išvada, jog išnagrinėti skundą ir priimti motyvuotą nutartį šių duomenų pakanka. Pareiškėjo skundo argumentai yra aiškūs, todėl nėra jokio pagrindo papildomai apklausti jį ar 2014-09-09 nutarimą priėmusį prokurorą.
Pažymėtina, jog apygardos teismas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK X dalimi, nagrinėja skundus dėl apylinkės teismo priimtų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, apygardos teismas priima vieną iš BPK 442 str. nurodytų sprendimų: pareiškėjo skundą atmesti ir teismo nutartį palikti galioti, panaikinti teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą arba teismo nutartį pakeisti. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, apygardos teismas, pagal pareiškėjo S. F. skundą, patikrina Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-03-06 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014-09-09 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėtumą ir pagrįstumą.
Išnagrinėjęs pareiškėjo S. F. skundą bei susipažinęs su bylos medžiaga, teismas daro išvadą, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015-03-06 nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo S. F. skundo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014-09-09 nutarimo, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.
Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014-09-09 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo S. F. skundą, nustačius, jog teisėja G. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog nėra jokių duomenų, kad skunde nurodytos teisėjos G. D. veiksmuose yra nusikalstamų veikų sudėties požymių. Pareiškėjo S. F. manymu, priimdama 2014-08-11 nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja G. D. elgėsi nusikalstamai. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo prokuroras 2014-09-09 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjos G. D. veiksmų, tai, kad S. F. nuomone, teisėja neišsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą ir dėl to priėmė nemotyvuotą, neobjektyvią, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, savaime nereiškia, kad teisėjos veiksmuose yra nusikalstamų veikų sudėties požymių. Pažymėtina, jog siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jo veiksmuose būtina nustatyti visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tame tarpe tyčią. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad teisėja G. D., atlikdama savo tiesiogines pareigas, savo veiksmais tyčia siekė piktnaudžiauti tarnyba, viršijo savo įgaliojimus ar padarė kokią nors kitą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu negali būti pareiškėjui nepalankūs prokurorų bei teismų sprendimai dėl pareiškėjų paduotų skundų ar prašymų, kurie buvo priimti nepažeidžiant įstatymų.
Pareiškėjų skundo apygardos teismui motyvai dėl teisėjos G. D. veiksmų yra analogiški skundų, kuriuos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras ir Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, motyvams. Pareiškėjas nepateikė apygardos teismui jokių naujų duomenų dėl jo skunde nurodytos teisėjos galimai padarytų nusikalstamų veikų. Dėl visų pareiškėjo skundo argumentų išsamiai pasisakė ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015-03-06 nutartyje. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro ir Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtais sprendimais yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis ir tai nereiškia, jog prokuroro nutarimas ir teismo nutartis yra priimti pažeidžiant BPK reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo teisėjas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl prokuroro priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o taip pat dėl skunde nurodytos teisėjos G. D. padarytų nusikalstamų veiksmų yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nepasitenkinimas ankstesniais prokurorų bei teismų priimtais sprendimais, dėl kurių baudžiamoji atsakomybė negali atsirasti.
Pareiškėjas S. F. skunde apygardos teismui taip pat prašo pranešti prokurorui dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo A. J. įstatymo pažeidinėjimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal BK 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1,2 d. ir kitų įstatymų straipsnių, šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo, dėl ko įstatymai reikalauja nedelsiant atlikti ikiteisminį tyrimą.
Lietuvos Respublikos BPK 257 str. numato, jog nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Pareiškėjo S. F. skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad priimdamas jo atžvilgiu nepalankią nutartį Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas A. J. padarė visą eilę nusikalstamų veikų, yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomone, neparemta jokiais objektyviais duomenimis, grįsta tik pasipiktinimu ir nepasitenkinimu dėl teisėjo priimto sprendimo. O tai nėra pagrindas inicijuoti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pareiškėjas skunde pagrįstai nurodo, kad jo skundo nagrinėjimas užtruko per ilgai, nutartis buvo priimta tik praėjus 5,5 mėnesio nuo skundžiamo prokuroro nutarimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. F. 2014-09-19 apskundė prokuroro 2014-09-09 nutarimą, skundą paduodamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjams nusišalinus nuo S. F. skundo nagrinėjimo, Vilniaus apygardos teismo 2014-10-07 nutartimi skundas perduotas nagrinėti Švenčionių rajono apylinkės teismui. Šis teismas tik 2015-03-06 priėmė nutartį dėl pareiškėjo skundo. Akivaizdu, kad S. F. skundas Švenčionių rajono apylinkės teismo nebuvo išnagrinėtas per tinkamą ir protingą terminą, tačiau nagrinėjamuoju atveju tai nėra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip jau minėta, teismo nutartyje padarytos išvados dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl S. F. skundo, yra teisėtos ir pagrįstos.
Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl 2015-03-06 Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarties apygardos teismas daro išvadą, jog teisėjo A. J. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti pareiškėjo S. F. skundą ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.