Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini)) vadovė J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, administracine tvarka nebausta, gyvenanti (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais (2015 m. rugsėjo 2 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1942,05 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 19 753,17 Eur; 2015 m. spalio 10 d. pervedė (duomenys neskelbtini) 2861,90 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 19 445,92 Eur; 2015 m. spalio 13 d. pervedė (duomenys neskelbtini) 2529,89 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 19 445,92 Eur; 2015 m. spalio 20 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1707,31 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 20 157,92 Eur; 2015 m. spalio 28 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1700,00 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 24 040,76 Eur; 2015 m. lapkričio 5 d. pervedė „Globalsun Ou“ 5000,00 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 24 231,08 Eur; 2015 m. lapkričio 6 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 2860,74 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 24 231,08 Eur; 2015 m. lapkričio 9 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1243,16 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 24 231,08 Eur; 2015 m. lapkričio 13 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 24 231,08 Eur ir kt.) ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie FM) interesus. Taip J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įmonė gali tęsti veiklą, turi daug prekių, kad jų gautų, turi sumokėti tiekėjams. Įmonė užsiima kosmetikos platinimu tokiuose prekybos tinkluose kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi šiems prekybos tinklams įsipareigojimus, kuriuos reikia vykdyti, kitaip gautų dideles baudas. Žinojo, kad yra skolingi VMI, tačiau turėjo užtikrinti ir įmonės veiklą, kitaip veikla būtų sustabdyta, įmonę ištiktų bankrotas, nebūtų mokami atlyginimai darbuotojams, taip pat nebūtų mokama už nuomą, atsiskaitoma su tiekėjais. Šiuo metu prekybos tinklai įmonei yra skolingi apie 70 000 Eur, todėl jei šią skolą prekybos tinklai įmonei grąžintų, būtų atsiskaityta su VMI. Įmonė turi mokėti prekybos centrams už nuomą, turi studijas, nesumokėjus pinigų už nuomą, būtų nutrauktos nuomos sutartys. Nemokėjo VMI, nes kitaip įmonė būtų bankrutavusi. Šiuo metu įmonės finansinė situacija yra sudėtinga. VMI už tuos laikotarpius atsiskaitinėja dalimis, atsiskaitymas vyksta pagal galimybes, moka einamąsias įmokas. Labai gailisi dėl to, kas vyksta, yra pasiruošę ir nori sumokėti nepriemoką. Mano, jog įmonės situacija turėtų pagerėti, gerina veiklą, dirba su personalu, gerina pardavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad VMI dėl sunkios materialinės padėties buvo teikti prašymai išdėstyti nepriemoką. Liepos mėnesį taip pat buvo kreiptasi į VMI ir pastaroji nurodė, kad įmonės padėtis nors ir nėra kritinė, tačiau nepajėgi iš karto sumokėti visą nepriemoką. Įmonė stengėsi per tam tikrą laiką sumokėti nepriemoką ir iki šiol ši nepriemoka yra mokama. Už nagrinėjamą laikotarpį šiuo metu yra likusi 4000 Eur skola. Tai patvirtina, kad įmonės direktorė nesiekia tyčiniais veiksmais išvengti mokėjimo. Buvo susidariusi skola kitiems kreditoriams, su kuriais neatsiskaičius būtų buvusi kritinė padėtis bei nutrauktos darbo sutartys su darbuotojais. Teikdami prašymus VMI nepiktnaudžiauja, moka einamuosius mokesčius. Nepriemokos suma auga, už gegužės mėnesį buvo deklaruotas naujas 17 tūkstančių eurų PVM, todėl skola ir padidėjo. VMI sprendimų neskundžia, nes jų nagrinėjimas truks ilgai, nebus pasiektas rezultatas. Nori bendradarbiausi su VMI, teikia naują prašymą ištaisydami trūkumus. Už rugsėjį, spalį ir lapkritį didžiąją dalį nepriemokos įmonė yra padengusi. Vyksta susitarimai su kreditoriais, siekia pratęsti sumokėjimo terminus, nukelia ir nuomos termino skolas. Prašo neskirti J. P. nuobaudos arba skirti mažesnę, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir finansinę situaciją (J. P. darbo užmokestis yra 380 Eur, gyvena su motina 4 kambarių bute, butas senos statybos, susidaro dideli mokesčiai, motina gauna minimalią algą, J. P. turi padėti motinai).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja R. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonėje situacija tokia, kad įmonė užsiperka prieš vasarą sezonines prekes, atsiranda mokėtinas PVM, bet pinigus iš tinklų įmonė gaus tik rugsėjo mėnesį, nes yra mokėjimo atidėjimas 90 dienų. Tik tada, kai gaus mokėjimus, įmonė galės susimokėti PVM už gegužės – birželio mėn. Panaši situacija buvo ir praėjusių metų gegužę. VMI nesutiko sudaryti mokėjimo atidėjimo, įmonė nebegalėjo sumokėti einamųjų įmokų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori teismui papildomai pateikti įmonės balansus, iš kurių matyti, kad įmonė darė pavedimus ir atsiskaitinėjo su kitais tiekėjais. Iš pateikiamų balansų matyti, kad nepriemoka vis augo, o įmonė teikė pirmenybę kitiems kreditoriams. Įmonė nuolat teikė prašymus, paskutinius pateikė 2016 m. birželio 15 d., birželio 27 d. Įmonė vis prašo sudaryti mokestinės paskolos sutartį, visi VMI sprendimai buvo neigiami, jie nebuvo skundžiami. Prašymai teikiami dažnai dėl to, kad pagal teisės aktus gavus prašymą, yra stabdomas išieškojimas. Įmonės skola auga, jau išstatyti inkasiniai, sąskaitoje pinigų judėjimas vyksta, įmonė nusirašo 92 proc. per inkasinius, o apie 8 proc. sumoka geranoriškai. Įmonė kas mėnesį teikia po du prašymus, yra stabdomas išieškojimas. Taip įmonė atsiranda privilegijuotoje padėtyje prieš kitas įmones, yra įžvelgiamas įmonės piktnaudžiavimas. Prašo J. P. skirti ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos vidurkį.

Iš rašytinių J. P. paaiškinimų matyti, jog ji pripažįsta padarytą pažeidimą ir dėl jo gailisi, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir į asmeninę finansinę padėtį, prašo neskirti nuobaudos arba skirti mažesnę nei numatyta, t. y. 100 Eur, nuobaudą. J. P. nurodo, jog bendrovė, siekdama tinkamai atsiskaityti su biudžetu, ne kartą kreipėsi į VMI su prašymais sudaryti mokestinės paskolos sutartį, kadangi neturėjo galimybės padengti viso įsiskolinimo iš karto, tačiau jos padėtis leido sumokėti mokestinę nepriemoką per tęstinį laikotarpį. Bendrovė į VMI su prašymais sudaryti mokestinės paskolos sutartį kreipėsi 2015 m. liepos 29 d., rugsėjo 11 d., lapkričio 18 d., tačiau inspekcija atsisakė išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog bendrovė, siekdama išvengti žalos valstybei ir sau, taip pat siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą, dėjo visas pastangas siekdama sudaryti mokestinės paskolos sutartį su VMI. Sudariusi mokestinės paskolos sutartį su VMI, bendrovė būtų galėjusi palaipsniui padengti turimą įsiskolinimą ir už mokėjimo atidėjimą valstybei mokėdama palūkanas. Visi mokėjimai, paminėti VMI pareiškime, buvo vykdomi tik pateikus prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties ir pagrįstai tikintis, jog ši sutartis bus sudaryta. J. P. įsitikinimu, visos šios aplinkybės turi įtakos administracinės nuobaudos skyrimui. Bendrovė neginčija fakto, kad nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. padarė daugiau nei 100 pavedimų, tačiau atkreipia dėmesį, jog visi pavedimai buvo būtini, siekiant toliau vykdyti būtiną veiklą. Per laikotarpį kredito įmokos ir banko mokesčiai sudarė 8403,31 Eur ir buvo būtini siekiant nenutraukti kredito sutarčių, nuomos užmokestis sudarė 41 543,30 Eur ir buvo būtinas siekiant tęsti vykdomą veiklą, kadangi nutraukus nuomos sutartis veikla negalėtų būti tęsiama. Per laikotarpį darbo užmokestis ir mokesčiai VMI bei Sodrai sudarė 45 757,76 Eur, atsiskaitymas su užsienio tiekėjais minėtu laikotarpiu sudarė 34 460,24 Eur. Per laikotarpį 7100,50 Eur buvo skirta atsiskaitymams su prekybos tinklais UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovė privalo atsiskaityti su prekybos tinklais, kadangi jie prekiauja bendrovės produkcija ir bendrovė veikia jų patalpose. Net 137 272,10 Eur buvo skirta šiems stambiems mokėjimams, būtiniems bendrovei funkcionuoti. Likusios išlaidos sudaro smulkesnes ūkines išlaidas, taip pat privalomas veiklai vykdyti: draudimo įmokos, apsaugos paslaugos, telekomunikacijų paslaugos, komunalinės įmokos, prekių pristatymas ir kitos privalomos ūkio išlaidos. Be to, dar 2015 m. lapkričio 18 d. bendrovė turėjo 64 150,30 Eur skolų kontrahentams, su kuriais privalėjo atsiskaityti siekdama tęsti vykdomą veiklą. Neatlikusi aukščiau nurodytų mokėjimų, bendrovė būtų priversta stabdyti vykdomą veiklą ir būtų neatsiskaičiusi ne tik su biudžetu, bet ir su kitais kreditoriais. J. P. įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai aplinkybių, kurios teismui leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnį švelninant arba neskiriant administracinės nuobaudos. Papildomai nurodo, jog J. P. anksčiau administracine tvarka už analogišką pažeidimą nebuvo bausta, dėl šio pažeidimo gailisi, jį padarė tik siekdama išsaugoti įmonės veiklą, bendravo su VMI siekdama tinkamai išdėstyti nepriemokos sumokėjimą, tris kartus teikė prašymus. VMI, pateikusi pareiškimą dėl bylos iškėlimo, pažeidė etikos principus, kadangi vadovaujasi mokesčių mokėtojo savanoriškai pateiktais dokumentais (b. l. 120-125).

Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. VMI prie FM sprendimo Nr. (23.24-08)-327-5249 matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorės J. P. prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo buvo netenkintas (b. l. 131).

Iš 2015 m. spalio 9 d. VMI prie FM sprendimo Nr. (23.24-08)-327-6143 matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorės J. P. prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo buvo netenkintas (b. l. 142).

Iš 2015 m. gruodžio 16 d. VMI prie FM sprendimo Nr. (23.24-08)-327-9477 matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorės J. P. prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo buvo netenkintas (b. l. 9, 153).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais (b. l. 10-41, 44-51, 52-57).

Iš kasos knygos išrašų (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.) matyti, jog juose fiksuojami atsiskaitymai su kitais kreditoriais (b. l. 58-60).

Iš įmonės balansų matyti, jog juose fiksuojama UAB (duomenys neskelbtini) nepriemoka VMI (b. l. 5, 103-112).

Iš darbo sutarties kopijos matyti, jog J. P. yra nustatytas 1650 Lt dydžio darbo užmokestis (b. l. 163-166).

Motyvuojamoji dalis

J. P. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą, kuri užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Bendrovės vadovė J. P. teismo posėdžio metu kaltę, padarius ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pripažino ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, tačiau atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog įmonė užsiima kosmetikos platinimu tokiuose prekybos tinkluose kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi šiems prekybos tinklams įsipareigojimus, kuriuos reikia vykdyti, kitaip gautų dideles baudas. Žinojo, kad yra skolingi VMI, tačiau turėjo užtikrinti ir įmonės veiklą, kitaip veikla būtų sustabdyta, įmonę ištiktų bankrotas, nebūtų mokami atlyginimai darbuotojams, taip pa nebūtų mokama už nuomą, atsiskaitoma su tiekėjais. Šiuo metu prekybos tinklai įmonei yra skolingi apie 70 000 Eur, todėl jei šią skolą prekybos tinklai įmonei grąžintų, būtų atsiskaityta su VMI. J. P. pažymėjo, jog įmonė turi mokėti prekybos centrams už nuomą, turi studijas, nesumokėjus pinigų už nuomą, būtų nutrauktos nuomos sutartys. Nemokėjo VMI, nes kitaip įmonė būtų bankrutavusi. Šiuo metu įmonės finansinė situacija yra sudėtinga. VMI už tuos laikotarpius atsiskaitinėja dalimis, atsiskaitymas vyksta pagal galimybes, moka einamąsias įmokas. Labai gailisi dėl to, kas vyksta, yra pasiruošę ir nori sumokėti nepriemoką. Tokie J. P. parodymai nuoseklūs, jie atitinka jos rašytiniame paaiškinime išdėstytas aplinkybes. Būtent rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. detaliai nurodė, jog ji pripažįsta padarytą pažeidimą ir dėl jo gailisi, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir į asmeninę finansinę padėtį, prašo neskirti nuobaudos arba skirti mažesnę nei numatyta, t. y. 100 Eur, nuobaudą. J. P. nurodo, jog bendrovė, siekdama tinkamai atsiskaityti su biudžetu, ne kartą kreipėsi į VMI su prašymais sudaryti mokestinės paskolos sutartį, kadangi neturėjo galimybės padengti viso įsiskolinimo iš karto, tačiau jos padėtis leido sumokėti mokestinę nepriemoką per tęstinį laikotarpį. Bendrovė į VMI su prašymais sudaryti mokestinės paskolos sutartį kreipėsi 2015 m. liepos 29 d., rugsėjo 11 d., lapkričio 18 d., tačiau inspekcija atsisakė išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog bendrovė, siekdama išvengti žalos valstybei ir sau, taip pat siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą, dėjo visas pastangas siekdama sudaryti mokestinės paskolos sutartį su VMI. Sudariusi mokestinės paskolos sutartį su VMI, bendrovė būtų galėjusi palaipsniui padengti turimą įsiskolinimą ir už mokėjimo atidėjimą valstybei mokėdama palūkanas. Visi mokėjimai, paminėti VMI pareiškime, buvo vykdomi tik pateikus prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties ir pagrįstai tikintis, jog ši sutartis bus sudaryta. J. P. įsitikinimu, visos šios aplinkybės turi įtakos administracinės nuobaudos skyrimui. Bendrovė neginčija fakto, kad nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. padarė daugiau nei 100 pavedimų, tačiau atkreipia dėmesį, jog visi pavedimai buvo būtini, siekiant toliau vykdyti būtiną veiklą. Per laikotarpį kredito įmokos ir banko mokesčiai sudarė 8403,31 Eur ir buvo būtini siekiant nenutraukti kredito sutarčių, nuomos užmokestis sudarė 41 543,30 Eur ir buvo būtinas siekiant tęsti vykdomą veiklą, kadangi nutraukus nuomos sutartis veikla negalėtų būti tęsiama. Per laikotarpį darbo užmokestis ir mokesčiai VMI bei Sodrai sudarė 45 757,76 Eur, atsiskaitymas su užsienio tiekėjais minėtu laikotarpiu sudarė 34 460,24 Eur. Per laikotarpį 7100,50 Eur buvo skirta atsiskaitymams su prekybos tinklais UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovė privalo atsiskaityti su prekybos tinklais, kadangi jie prekiauja bendrovės produkcija ir bendrovė veikia jų patalpose. Net 137 272,10 Eur buvo skirta šiems stambiems mokėjimams, būtiniems bendrovei funkcionuoti. Likusios išlaidos sudaro smulkesnes ūkines išlaidas, taip pat privalomas veiklai vykdyti: draudimo įmokos, apsaugos paslaugos, telekomunikacijų paslaugos, komunalinės įmokos, prekių pristatymas ir kitos privalomos ūkio išlaidos. Be to, dar 2015 m. lapkričio 18 d. bendrovė turėjo 64 150,30 Eur skolų kontrahentams, su kuriais privalėjo atsiskaityti siekdama tęsti vykdomą veiklą. Neatlikusi aukščiau nurodytų mokėjimų, bendrovė būtų priversta stabdyti vykdomą veiklą ir būtų neatsiskaičiusi ne tik su biudžetu, bet ir su kitais kreditoriais. J. P. įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai aplinkybių, kurios teismui leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnį švelninant arba neskiriant administracinės nuobaudos. Papildomai nurodo, jog J. P. anksčiau administracine tvarka už analogišką pažeidimą nebuvo bausta, dėl šio pažeidimo gailisi, jį padarė tik siekdama išsaugoti įmonės veiklą, bendravo su VMI siekdama tinkamai išdėstyti nepriemokos sumokėjimą, tris kartus teikė prašymus. VMI, pateikusi pareiškimą dėl bylos iškėlimo, pažeidė etikos principus, kadangi vadovaujasi mokesčių mokėtojo savanoriškai pateiktais dokumentais (b. l. 120-125). Be to, J. P. paaiškinimus teismo posėdžio metu detalizavo jos atstovės, advokato padėjėjos R. T. ir S. K..

Be šių asmenų paaiškinimų, J. P. kaltė, padarius ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, jog iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini) direktorės J. P. prašymų dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, pateiktų VMI prie FM, turinio matyti, jog įmonės vadovei buvo žinoma apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui (b. l. 6-8, 147-151, 126-130, 136-140). Finansiniai UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai patvirtina, kad įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile (b. l. 10-41, 44-51, 52-57, 58-60). Šią aplinkybę pripažino tiek pati administracinėn atsakomybėn traukiama J. P., tiek teismo posėdžio metu apklausta Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė A. B. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. atsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais (2015 m. rugsėjo 2 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1942,05 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 19 753,17 Eur; 2015 m. spalio 10 d. pervedė (duomenys neskelbtini) 2861,90 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 19 445,92 Eur; 2015 m. spalio 13 d. pervedė (duomenys neskelbtini) 2529,89 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 19 445,92 Eur; 2015 m. spalio 20 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1707,31 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 20 157,92 Eur; 2015 m. spalio 28 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1700,00 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 24 040,76 Eur; 2015 m. lapkričio 5 d. pervedė (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 24 231,08 Eur; 2015 m. lapkričio 6 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 2860,74 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 24 231,08 Eur; 2015 m. lapkričio 9 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1243,16 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 24 231,08 Eur; 2015 m. lapkričio 13 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 24 231,08 Eur ir kt.), tokiu būdu pažeisdama pirmenybę į atsiskaitymus turinčios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Iš byloje esančių duomenų bei teisme duotų paaiškinimų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti.

Vertinant šias faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog įmonė ir jos vadovė nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Bendrovės vadovė J. P., žinodama įmonės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydama, J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. suvokė realią įmonės finansinę padėtį, tačiau nežiūrint į tai mokėjo pirmiau kitiems kreditoriams, spręstina, jog ji veikė tiesiogine tyčia. J. P. veika dėl kreditorių teisių pažeidimo atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes pažeidėja būdama atsakinga neužtikrino, kad nebūtų pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas.

Teismo vertinimu, tokios išvados nepaneigia tai, kad J. P. taip pasielgė siekdama išvengti įmonės bankroto ir apsaugoti darbuotojus nuo darbo netekimo. Pažymėtina, kad įmonės vadovo pareiga organizuoti įmonės veiklą taip, kad nebūtų pažeidinėjamos ne tik darbuotojų, bet ir kreditorių teisės.

Dėl J. P. skirtinos nuobaudos ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo

Teismas, skirdamas J. P. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – J. P. yra jauno amžiaus, dirbanti, gauna ne itin dideles pajamas (b. l. 163-166), pačios teigimu, gyvena keturių kambarių senos statybos name kartu su motina, kuriai padeda, dėl didelių mokesčių sunku išlaikyti būstą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis anksčiau ji neteista, nebausta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino savo kaltę dėl pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įmonių vadovams numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos piniginės nuobaudos ribos, įvertinus J. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes bei įmonės ir pačios J. P. finansinę padėtį, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Pažymėtina, jog įmonė kelis kartus teikė prašymus VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, dėjo pastangas, kad galėtų tinkamai atsiskaityti su Valstybės biudžetu, teikė VMI visus dokumentus, bendradarbiavo su VMI. Pati J. P. paaiškino, jog teisės pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios įmonės finansinės padėties, buvo siekiama išvengti bankroto, įmonė privalėjo atsiskaityti su tiekėjais ir mokėti darbo užmokestį. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, jog buvo atsiskaitoma tik su svarbiausiais kreditoriais, su kuriais neatsiskaičius įmonė būtų itin priartėjusi prie ribos, nuo kurios atsiranda galimybė kelti bankroto bylą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nešalina J. P. atsakomybės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, tačiau turi reikšmės individualizuojant jai skirtiną nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš pateiktų paaiškinimų bei byloje esančių duomenų matyti, kad už nurodytą laikotarpį įmonė jau yra sumokėjusi dalį nepriemokos, ir nors bendra nepriemoka didėja, tačiau už VMI pareiškime nurodytą laikotarpį ji yra gerokai sumažėjusi. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog J. P. nevengia sumokėti nepriemokos Valstybės biudžetui, tačiau to negali padaryti iš karto dėl sunkios įmonės finansinės padėties, siekdama apsaugoti tiek pačios įmonės, tiek jos darbuotojų, tiek kreditorių, tame tarpe ir VMI, interesus. J. P. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, anksčiau ji administracine tvarka už analogiško pobūdžio pažeidimą nebuvo bausta, taigi yra pagrindas manyti, kad ateityje tokio pobūdžio pažeidimų ji nedarys. Pažymėtina ir tai, kad atsiskaitymai pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą buvo daromi tuomet, kaip buvo pateiktas prašymas VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tikintis, jog nepriemokos mokėjimas bus išdėstytas, o ši aplinkybė taip pat turi įtakos sprendžiant dėl nuobaudos dydžio. Tiek iš VMI atstovės paaiškinimų, tiek ir iš J. P. bei jos atstovių paaiškinimų matyti, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki, įmonė šiuo metu laukia, kol su ja atsiskaitys prekybos tinklai, be to, imasi priemonių optimizuoti veiklą, mažinti skolą. Kaip jau buvo minėta, ir pati J. P. turi asmeninių finansinių sunkumų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti J. P. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos J. P. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti įstatymus bei laikytis jų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 30² straipsniais, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

J. P. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas skirti jai trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.