Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovui Ž. S. dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas Ž. S. atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismui nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavęs atsakovas nurodė, kad nėra atsakingas už ieškovės reikalaujamą priteisti skolą, kadangi elektros energijos nevartojo. Pripažino, kad objekte vykdė rangos darbus, tačiau nurodė, jog rangos darbams elektros energijos nereikėjo. Į paskirtą teismo posėdį atsakovas neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios atsakovas teismui nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat raštu neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis. Teismui atsakovo rašytinis skenuotas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą elektroniniu paštu buvo pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo 2020 m. sausio 16 d., 18.50 val. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 22 d. tarp atsakovo Ž. S. ir trečiųjų asmenų A. D., R. D. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti paslaugas (darbus), t. y. pastatyti (duomenys neskelbtini), namą ūkio būdu su savo technika ir medžiagomis pagal statybos projektą ir perduoti užsakovui. Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 22 d., tarp atsakovo Ž. S., V. K. – S. ir trečiojo asmens A. D. buvo sudaryta prikimo – pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis, pagal kurią tretieji asmenys iš atsakovo įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 12 d. atsakovas Ž. S. pateikė ieškovei nebuitinio vartotojo elektros įrenginių prie elektros tinklų paraišką Nr. 18-09428 objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog paraiškoje atsakovas Ž. S. nurodė atstovavimo pagrindą – savininkas. Iš 2020 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 27 d. nuosavybės teise registruotas trečiųjų asmenų A. D. ir R. D. vardu. 2019 m. gegužės 31 d. ieškovė išrašė atsakovui Ž. S. PVM sąskaitą – faktūrą Serija Nr. LAEP 02967734 594,62 Eur sumai, 2019 m. liepos 4 d. atsakovui buvo išsiųstas įspėjimas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. Ieškovės paaiškinimais, elektros energijos tiekimas objektui (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, iki šios datos paskaičiuota ir ieškiniu reikalaujama priteisti skola. 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovas Ž. S. pateikė ieškovei prašymą nutraukti elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį, prašyme atskaovas nurodė sutarties nutraukimo priežastį „objektas perleistas kito savininko nuosavybėn“.

Dėl reikalavimo priteisti įsiskolinimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu reiškia atsakovui reikalavimą priteisti 594,62 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsakovas su šiais ieškovės reikalavimais nesutinka motyvuodamas tuo, kad atsakovas elektros energijos faktiškai nevartojo.

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 27 d. nuosavybės teise registruotas trečiųjų asmenų A. D. ir R. D. vardu, tačiau ne tretieji asmenys kreipėsi su paraiška į ieškovę dėl elektros energijos tiekimo, o atsakovas Ž. S., kuris 2017 m. lapkričio 22 d. tarp atsakovo Ž. S. ir trečiųjų asmenų sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu įsipareigojo atlikti tretiesiems asmenims paslaugas (darbus), t. y. pastatyti (duomenys neskelbtini), namą su savo technika ir medžiagomis pagal statybos projektą ir perduoti užsakovui. Būtent atsakovas Ž. S. 2018 m. kovo 12 d. pateikė ieškovei nebuitinio vartotojo elektros įrenginių prie elektros tinklų paraišką objektui, atsakovas pateikė ir prašymą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo 2019 m. rugsėjo 4 d. Tretieji asmenys bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad atsakovas jų net neinformavo apie kreipimąsi į ieškovę dėl elektros energijos tiekimo.

Šiuo atveju vertintina tai, kas turi atsakyti dėl susidariusios skolos už elektros energiją, ar atsakovas – rangovas, kuris vykdė rangos darbus objekte –, ar gyvenamojo namo savininkai.

Pažymėtina, jog elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai.

Sprendžiant klausimą, kam tenka pareiga atsiskaityti už objekte (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją (rangovui ar savininkams) taikytinos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu) 97 punktą už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų ir reaktyviosios elektros energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas. Pagal Taisyklių 100 punktą už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. kovo 12 d. nebuitinio vartotojo elektros įrenginių prie elektros tinklų paraišką Nr. 18-09428 objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovei pateikė būtent atsakovas Ž. S., nurodydamas paraiškoje save objekto savininku, atsakovas Ž. S. pateikė ir prašymą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo 2019 m. rugsėjo 4 d., nurodydamas sutarties nutraukimo priežastį „objektas perleistas kito savininko nuosavybėn“, teismas vertina, kad rašytinė elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta būtent su atsakovu Ž. S.. Iš bylos rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas skolos ieškovei susidarymo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. vykdė pagal su trečiaisiais asmenims 2017 m. lapkričio 22 d. sudarytą rangos sutartį rangos darbus objekte, į kurį buvo tiekta elektros energija (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys būtų gyvenę ar vykdę veiklą objekte (duomenys neskelbtini), atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė. Taigi teismas šiuo atveju sprendžia, kad būtent atsakovas Ž. S. buvo elektros energijos vartotojas, todėl būtent atsakovui, vadovaujantis aukščiau nurodytų Taisyklių nuostatų ir CK normų pagrindu kyla atsakomybė už elektros energijos tiekimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų apmokėjimą. Tretieji asmenys bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad matydavo, jog atsakovo samdyti statybininkai objekte vykdydavo rangos darbus, pats atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, kad objekte vykdė rangos darbus. Pažymėtina, jog CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas Ž. S., nesutikdamas su ieškovės reikalavimais ir teigdamas, kad jis elektros energijos faktiškai nevartojo, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, neprašė teismo apklausti liudytojų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, nors atsakovui tokia teisė buvo išaiškinta teismo parengiamojo posėdžio metu. Byloje nėra jokių duomenų, kad tretieji asmenys, kurie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkais registruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nuo 2018 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. būtų vartoję objektui šiuo adresu tiektą elektros energiją. Tretieji asmenys bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad elektros nevartojo, elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu su ieškove nebuvo sudarę, sutartį sudarė tik 2019 m. spalio pabaigoje. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu taip patvirtino aplinkybę, kad tretieji asmenys elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. nebuvo sudarę, sutartį su ieškove buvo sudaręs būtent atsakovas Ž. S..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovui Ž. S., kaip elektros energijos vartotojui, tenka prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją (CK 6.388 straipsnio 1 dalis) bei įgyvendinti kitas su elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiais susijusias pareigas (CK 6.387 straipsnio 1 dalis) nustatoma vadovaujantis CK 6.383 straipsnis, 6.384 straipsnis, 6.388 straipsnis, Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtintu Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašu (toliau – Aprašas) bei kitais teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta nuostata, kad „<...> atsakovui prievolė mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją atsiranda pagal bendruosius civilinių įstatymų pradmenis bei prasmę. Ieškovė per prijungtą elektros tiekimo tinklą pateikia elektros energijos kiekį, o atsakovas, sunaudojęs pateiktą energiją, privalo sumokėti, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais. Šių prievolių netinkamas vykdymas, jeigu atsirado nuostoliai, sudaro pagrindą atlyginti vienai iš šalių padarytus nuostolius“.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui, o Taisyklių 56.5 punkte įtvirtinta elektros energijos vartotojo pareiga nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir(ar) galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad „<...> Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą“.

Teismas neturi duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove. Atsakovas neatsiskaitė su ieškove už per laikotarpį 2018 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. objekte suvartotą elektros energiją ir liko skolingas ieškovei 594,62 Eur. Atsakovas ieškovės priskaičiuoto skolos dydžio bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, teismas iš bylos rašytinių duomenų vertina, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo ir įrodė įsiskolinimo už tiektą elektros energiją dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 594,62 Eur skola už suvartotą elektros energiją.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šiuo teismo sprendimu priteistos sumos (594,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 594,62 Eur (penki šimtai devyniasdešimt keturi eurai ir šešiasdešimt du euro centai) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 594,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.