Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, išsituokusiai, turinčiai vidurinį išsilavinimą, nedirbančiai, turinčiai II neįgalumo grupę, neteistai, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažametei dukteriai K. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., o būtent: 2018-03-24 apie 11.45 val. Šiauliuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suduodama ranka nukentėjusiajai K. K. ne mažiau kaip du kartus į galvą bei 3-4 kartus į dešinę ranką, taip sukėlė K. K. fizinį skausmą.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad nežino, kodėl yra kviečiamas. 2018-03-24 įvykio neprisimena. Iškvietimo dėl smurto prieš vaiką neprisimena, būna daug įvykių. Įvykį prisimena šiek tiek, kur buvo mama ir dvi mergaitės. Viena mergaitė protestavo, kad nori vykti pas tėtį į Angliją, o mama neleido. Iškvietimas buvo dėl smurto. Galbūt mažesnioji mergaitė skundėsi, kad mama ją skriaudžia ar neleidžia važiuoti į Angliją. Akivaizdžių smurto požymių nematė. Neprisimena, kuo skundėsi. Pabendravo atskirai su mergaite, kad mama su kita dukra negirdėtų. Paaiškino, kad nori vykti į Angliją, bet mama neleidžia. Neprisimena, ar kvietė medicinos darbuotojus. Domėjosi, koks buvo smurtas, bet neprisimena, ką nurodė. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas liudytoju, nurodė teisingas aplinkybes, gerai viską prisiminė. Nepamena, kaip užbaigė konfliktą. Klausinėjo įvykio aplinkybių. Neprisimena, kas kokias aplinkybes nurodė. Visą situaciją derina su budėtoju. Nepasakys, ar mergaitė skundėsi smurtu. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja A. A. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama. Prieš įvykį pas ją buvo atėjusi K.. Buvo vasario 7 d. Parašė paaiškinimą dėl mamos elgesio, pasakė, kad mama negeria vaistų, šūkauja, jai nėra saugu gyventi namie. Informaciją raštu perdavė vaikų teisėms. Lenos teigimu, įvykis įvyko kovo 24 d., kai jos smurtavo viena kitos atžvilgiu. Kilo konfliktas tarp mergaitės ir mamos, nes mama norėjo paimti planšetinį kompiuterį, užstatyti jį lombarde. Mergaitė nenorėjo jo atiduoti, pradėjo trankyti mamai per veidą ir įkando į ranką. Mama trenkė mergaitei per rankas ir atėmė planšetinį kompiuterį. Taip pasakojo pati L. K.. Po to įvykio su mergaitėmis nebendravo, nes K. gyveno pas tėčio seserį. Ji viską papasakojo prieš tai, kai buvo atėjusi pas ją. Pasakojo tik apie sudavimą per rankas, apie sudavimą per galvą nepasakojo. Nepasakojo, kad jai skaudėjo. K. pati išsikvietė policijos pareigūnus. Kai atėjo pas ją prieš įvykį, K. pasakojo, kad nori gyventi pas tėtį, mama neleidžia pas tėtį nuvažiuoti net atostogų. Po kurio laiko vėl pas ją atėjo, pasakojo, kad šeimoje dedasi blogi dalykai, mama nevartoja vaistų. Mamai jau anksčiau buvo pablogėjusi jos būklė. Mama šūkaudavo, mergaitė naktimis negalėjo miegoti, sunku ruošti namų darbus. K. gera, kruopšti mergaitė, nėra problemų su mokslais. Dėl K. elgesio problemų nebuvo. Mama visada sakydavo, kad K. nori išvykti pas tėtį, bet jos neleis. Mama mergaitės elgesiu nesiskųsdavo. Mama dėl K. agresyvumo nesiskundė. Šeima buvo perduota jiems iš socialinių paslaugų centro. Su šeima dirba nepilnai du metus. Šeima jai žinoma dėl L. K. sveikatos būklės. Dirba Vaikų globos namuose. Namie lankydavosi dažniausiai per savaitę 2 kartus. Šeimos tarpusavio santykiai nebuvo blogi, bet prieš įvykį K. elgesys šiek tiek buvo pasikeitęs. Mama neleido vykti atostogų pas tėtį, tai K. elgesys buvo pasikeitęs. Anksčiau nesutarimų nepastebėjo.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Yra kviečiamas dėl 2018 m. kovo mėn. įvykių. Buvo savaitgalis, budėjo. Tikslios datos nepasakys. Jam dienos metu paskambino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra galimai sumuštas vaikas. Prieš vykstant į vietą, susirinko informaciją apie šeimą. Žinojo, kad tai socialinės rizikos šeima, susisiekė su šią šeimą prižiūrinčiu specialistu. Atvyko pas L. K., kuri turi dvi dukras. Atvykę jau rado atvykusius patrulius. L. K. neneigė, kad sudavė K. per rankas, K. tą patvirtino. Patruliai paaiškino, kad bus tikslinamos aplinkybės. Toliau vyko konfliktas tarp K. ir mamos, buvo priimtas sprendimas, kol išsiaiškins situaciją, kad mergaitė būtų pas tėčio seserį. K. nuvežė pas tėčio seserį. Teta sutiko priimti abi mergaites, bet K. atsisakė vykti. Akivaizdžių smurto žymių nematė. Kai atvyko, K. gulėjo lovoje po antklode. L. K. parodė nubrozdintą ranką, aiškino, kad K. jai įkando. Neieškojo smurto žymių ant mergaitės, akivaizdžių žymių nebuvo. Mama ir abi mergaitės neneigė, kad buvo smurtas. Paėmė paaiškinimus iš L. ir K.. K. matė, kaip mama smurtavo K. atžvilgiu. Jam atvykus, konfliktas nesustojo, todėl, kad jis neįsisiūbuotų, nekiltų daugiau smurto, K. išvyko su juo. K. nurodė, kad jai buvo suduota per rankas, to niekas neneigė. Buvo K. išsakyta, kad kažkada mama K. daužė per galvą, bet ne to konflikto metu. To konflikto metu buvo K. suduota per rankas. Klausė, ar jai skaudėjo, K. sakė, kad skaudėjo. Bendravimo metu L. K. psichinių problemų nesimatė, sunku pasakyti. Važiuodamas žinojo, kad dėl L. K. sveikatos būklės ir įgūdžių stokos šeima yra socialinės rizikos. L. bendravo ramiai, bet, kai tik pasirodydavo K., matėsi pyktis iš L. pusės.

Liudytoja D. M. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama, t. y. dėl K. Kovo mėnesį jai nuo ryto paskambino vaiko teisių atstovas, paklausė, ar priims K. ir K.. Sutiko. Po to vėl paskambino, pasakė, kad K. atsisakė važiuoti. K. pas ją buvo apie mėnesį laiko. Tada atvyko brolis ir ją išsivežė. Kiek girdėjo, buvo konfliktas tarp mamos ir K.. K. pradėjo konfliktuoti su mama dėl tėčio. Prasidėjo konfliktas ar muštynės, pati nematė. Nežino, ar buvo smurtauta K. atžvilgiu, ji neverkė, nesiskundė, nematė smurto žymių. K. buvo išsigandusi, pasimetusi, bet čia bet kas pasimestų. K. sakė, kad mama tempė jai už rankos, už plaukų. Daugiau neprisimena, kad pasakotų apie smurtą. K. klausė, kaip ji jaučiasi. Nesistengė lįsti į širdį, ištraukti informaciją. Ji pati šiek tiek pasakojo, kad mama kažką pasakė apie tėtį, o K. labai myli tėtį, tai puolė jį ginti, įvyko konfliktas. Su mergaitėmis bendravo retai, kai grįždavo brolis, pasiimdavo mergaites, gyvendavo pas ją. Per šventes susitikdavo. Brolis 7 metus gyvena Anglijoje, nežino, kodėl L. neleido mergaitės pas tėtį.

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad su L. K. išsituokė 2008 m. Jis išvyko į užsienį 2010 m. Vėliau, pasak jos, pasidarė blogai su K.. Su K. nuolat bendrauja per Skype. K. niekada jo labai nemėgo, daugiau bendrauja su mama. Yra buvę atvejų, ne vienas, kas keletą mėnesių, kai K. sakydavo, jog mama patampė, papurtė. Apie rimtus sumušimus diržu ar ranka, nėra sakiusi, apie tai nieko nežino. Jis žinodavo ir pats matydavo, kad K. paskriaudžia K.. Jis mano, kad tai dėl mamos dėmesio, nes jo negaudavo iš mamos, negaudavo iš močiutės. Visa L. šeima myli labiau K., o K. yra nemėgstama, nemylima. Per atostogas K. būdavo pas močiutę, L. mamą, o K. ji neimdavo, ji sėdėdavo namuose viena. Toks K. elgesys ir atsirado dėl mamos meilės stokos, dėl dėmesio trūkumo, dėl atstūmimo. K. pradėjo prašytis pas jį. L. neleisdavo dukrų pas jį per atostogas, prašydavo abiejų, tačiau nė vienos neleisdavo. Kodėl, nežino. Kovo 23 d. kalbėjo su K.. Ji kažką greitai pasakė, kad eina ir padėjo ragelį. Kažkokio konflikto negirdėjo. Tada gavo iš K. žinutę į „Mesengerį", kur ji parašė, kad mama primušė K.. Tas „primušė" tuo metu atrodė baisiai, bet taip buvo išsireikšta. Tada vėl skambino K., ji buvo apsiverkusi, sakė, kad ją mušė mama. Sakė, kad trenkė per galvą, paskui dar trenkė per rankas. Ar skaudėjo, ji nesakė. Labiau tai buvo moralinis skausmas, buvo neapykanta mamai, kad ji pakėlė ranką, kad ji taip galėjo. Dabar jis tai vertina būtent taip, viską apgalvojęs, mąsto blaiviai. Tuo momentu jis sureagavo ir pasakė, kad ji turi iškviesti policiją. Vaikas taip ir padarė, nes kito varianto nebuvo. Nežinojo, kiek tai rimta. Kad mama muštų K., nemano, ji su mama gerai sutaria, abi leidžia laiką, kartais dukra neina į pamokas, dėl ko jis bara ir kontroliuoja (1 t., b. l. 71-73).

Motyvuojamoji dalis

Be liudytojų parodymų L. K. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

Nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-03-24 namuose, (duomenys neskelbtini), buvo su mama L. K. ir seserimi K., Apie 11.00 val. sėdėjo savo kambaryje ir kalbėjosi su tėčiu per planšetinį kompiuterį. Baigusi kalbėti, ji nuėjo į virtuvę, kur buvo mama. Mama pasakė, kad ji niekur nevažiuos. Taip sakydama ji sudavė per galvą. Ji rankomis užsidengė galvą, tada mama sudavė per ranką. Jai skaudėjo, ji pradėjo verkti. Atėjo K. ir mamą nuo jos patraukė. Ji paskambino ir papasakojo tėčiui. Tėtis liepė kviesti policiją. Papildomai parodė, kad visas įvykis nutiko šeštadienį, neprisimena kurią dieną, buvo kovo mėnesio vidurys. Buvo rytas, valandos neprisimena. Viskas nutiko namie. Ryte mama prašė planšetės, kad nuneštų ją į lombardą, nes tuo metu neturėjo pinigų. Nesutiko atiduoti planšetės. Paskambino tėčiui, kalbėjosi, pasakojo, ką kalbėjo su advokatu. Nuėjo į virtuvę, pažiūrėjo į mamą, ji dėl kažko pradėjo ją trankyti, sakydama, kad niekur ji nevažiuos, niekur jos neišleis. Kai mama mušė per galvą, užsidengė su rankomis, nes išsigando. Atėjo sesė K., ją ir mamą atskyrė. Sesė pradėjo sakyti mamai, ką ji daro, kodėl K. muša. Ji stovėjo ir verkė. Paskambino tėčiui, paaiškino, kas nutiko, ir tėtis pasakė skambinti Nr. 112. Nenorėjo skambinti 112, bet tėtis pasakė, kad, jei mama muša, nereikia to slėpti. Norėjo, kad mama negirdėtų, paskambino iš savo telefono 112 ir pasakė, kad mama primušė. Reikėjo pasakyti adresą, bet tuo metu atėjo mama ir pasakė „ar aš tave mušu“, mama dar atėmė planšetę. Prašė mamos atiduoti telefoną, K. irgi bandė atimti. Ji atėmė telefoną, mamai tikrai neįkando. Neprisimena, kaip atgavo planšetę. Vėliau mama kažkur išėjo, paskambino tėčiui, pasakė, kad ji išėjo. Paskambino vėl policijai, pasakė adresą. Policija atvyko, bet dar nebuvo mamos. Po kurio laiko grįžo mama. Kalbėjosi apie įvykį, tuomet iškvietė vaiko teisių atstovą. Norėjo išsivežti ir K., bet K. norėjo likti su mama. Ją mušė virtuvėje. Mama trenkė per galvą su delnu, trenkė gal porą kartų per dešinę galvos pusę. Iš pradžių skaudėjo, bet po to skausmas nurimo. Skausmą įvertintų 4 balais iš 10 balų. Kai trenkė, ji išsigando. Išsigando, kad dar stipriau nesumuštų. Jai dar davė su ranka per rankas. Trenkė delnu į dešinę ranką. Trenkė 3-4 kartus. Jai skaudėjo, buvo paraudę, bet praėjo. Skausmą vertintų 6 balais iš 10 balų. Neprisimena, kiek laiko truko skausmas. Buvo tik paraudimas, įdrėskimų nebuvo. Kai ėjo miegoti, paraudimo nebeliko. Tos vietos gydyti, tvarstyti nereikėjo. Daugiau mama niekur netrenkė. Mama dažnai trenkdavo per galvą. Nežino, kiek kartų taip yra dariusi. Kai kažką ne taip pasakydavo, kalbėdavo apie tėtį, mama jai trenkdavo. Kai jai trenkdavo per galvą, mėlynių nelikdavo. Kai mušdavo su diržu, likdavo įdrėskimų. Daug kartų yra trenkusi per galvą, nežino kiek. Anksčiau mušdavo diržu, tuo metu buvo pirmokė, antrokė. Yra trenkusi diržu per kojas. Apie tai niekam nepasakojo, nes bijojo mamos. Įvykį matė K.. Ji buvo kambaryje, bet atėjo, kai mama jai trenkė per rankas. Ji bandė apsidengti, priešintis, gintis nebandė. Verkė, nes išsigando, jaučia, kad mama jos nekenčia. Mama daugiau dėmesio rodo K.. Sesė jas turėjo išskirti, nes mama pradėjo mušti, sesė norėjo ją apsaugoti. Ji mamai smūgių nesudavė. Prieš du mėnesius mama ją mušė, tada jai gnybė į ranką. Kartais pastumdavo K., dėl to mama ją mušdavo diržu. Mama trenkdavo per kojas (parodo vietas). Jai skaudėdavo. Likdavo žymės. Niekam nėra to rodžiusi, nes bijodavo, kad išveš ją į vaikų namus. Jai baisu, kai mama kalbasi su savimi, keikiasi, atrodo lyg apsėsta. Bijo, kad ji pakels prieš ją ranką (1 t., b. l. 49-50, 86-88).

Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad mama trenkė per rankas jos sesei. Viskas buvo apie 10.30 val. ryte, mėnesio neprisimena, namuose. Nematė, ką sesė padarė mamai, tik pamatė, kaip mama muša su ranka per ranką. Mano, kad sesuo kažką mamai negražaus pasakė ar padarė. Į virtuvę atėjo, nes išgirdo triukšmą. Sesė pradėjo šaukti „baik“, suklykė. Ji atbėgo ir pamatė, kaip mama duoda sesei per rankas. Matė, kaip trenkė du kartus su ranka (parodo, kaip rankas laikė sesuo ir kaip trenkia mama). Po smūgio sesė atsilygino mamai, trenkė mamai su delnu per ranką. Sesė mamai trenkė irgi du kartus. Sesuo kabinėjasi, kai kas nors nepatinka, gali pulti, muštis. Kai sesė sutrenkė mamai, apsiverkė ir nubėgo į kambarį. Mėlynių, nubrozdinimų nepastebėjo. Smūgis buvo vidutinis. Gal galėjo skaudėti. Kai po visko atvyko policija, sesuo pasakė, kad mama jai davė per galvą. Ji buvo virtuvėje, matė, kad per galvą netrenkė, tik per rankas. Ji įėjo į virtuvę tada, kai sudavė per rankas. Šiek tiek buvo raudona ant rankos, bet po to pranyko. Raudonumas buvo apie valandą laiko. Konflikto metu K. nieko mamai nesakė. Jos neturėjo pinigėlių, mama pasakė, kad nuneš į lombardą planšetę. Sesė pasiėmė planšetę ir pasakė, kad neduos. Mama vis prašė. Sesė nedavė, bet mama po to atėmė, nusinešė planšetę į virtuvę, pasakė, kad geriau pavalgyti būtų. Sesė atbėgo į virtuvę, norėjo atimti planšetę, mama nedavė, tai sesė įkando mamai į ranką. Visą įvykį matė. Mamai labai skaudėjo. Policijos pareigūnai nebematė raudonumo ant rankos. Sesuo visuomet skundžiasi tėtei. Ji paskambino tėčiui, pasakė, ką padarė mama, tėtis pasiūlė kviesti policiją. Iš pradžių ji bijojo skambinti policijai. Paskambino vieną kartą ir padėjo ragelį. Po to, kai mama išėjo, paskambino vėl. Ji geriau sutaria su mama, o sesė geriau sutaria su tėčiu. Namie alkoholis nėra vartojamas. Mama negeria alkoholio, nes leidžiasi vaistus, jai kažkas yra su stuburu. Kai mama susinervina, pradeda labai reaguoti, papilkėja akys, pradeda visaip su savimi kalbėtis. Mamai yra depresija, geria vaistus nuo šios ligos ir nuo stuburo. Jei kažką padaro netinkamo, mama drausmina žodžiais. Mama tikrai nemuša, nebent sesuo puola ar kažką jai padaro. Nėra mačiusi, kad mama drausmintų sesę diržu ar daužydama per galvą. Anksčiau to irgi nebūdavo. Prieš ją mama nėra pakėlusi rankos (1 t., b. l. 83-85).

2018-03-29 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad gautas pranešimas dėl smurto prieš mažametę K. K. (1 t., b. l. 5).

2018-04-11 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota telefoninio skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą kopijos apžiūra. Skambinusi prisistatė K. K.. Ji pranešė, kad ją mušė mama, trenkdama per galvą su rankomis ir per rankas (1 t., b. l. 27-28).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad L. K. 2018-03-24 apie 11.45 val. Šiauliuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suduodama ranka nukentėjusiajai K. K. ne mažiau kaip du kartus į galvą bei 3-4 kartus į dešinę ranką, sukėlė nukentėjusiajai K. K. fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ne tik į pačios nukentėjusiosios parodymus, bet ir liudytojų parodymus, taip pat įvertinęs ir visus byloje esančius rašytinius duomenis. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad formuluojant kaltinimą L. K., buvo nurodyta, jog nusikalstamą veiką ji įvykdė 2017-03-24, tačiau bylos medžiaga liudija ir kaltinimą palaikanti prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nusikaltimas K. K. atžvilgiu įvykdytas 2018-03-24. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad nusikaltimas įvykdytas 2018-03-24.

Nors baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovė advokatė ir L. K. advokatas nurodė, kad kaltinimas L. K. turėtų būti siaurintinas, pašalinant K. K. suduotus smūgius į galvos sritį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog toks pastebėjimas nėra pagrįstas. Šiuo atveju iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad K. K. buvo suduoti smūgiai ir į galvos sritį, t. y. nukentėjusioji, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, teigė, kad mama trenkė jai per galvą su delnu, trenkė gal porą kartų per dešinę galvos pusę. Be to, smūgiai į galvą buvo įvardinti ir telefoninio skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu, kai skambinusi K. K. pranešė, kad ją mušė mama, trenkdama per galvą su rankomis ir per rankas. Kas rodo, jog nukentėjusioji jos atžvilgiu pavartoto smurto aplinkybes įvardino nuosekliai, o šiais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

2018-06-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi L. K. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (1 t., b. l. 150-151).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-341/2018 nurodyta, kad L. K. nuo 2007 metų konstatuojami psichikos sutrikimai. L. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Dėl šio psichikos sutrikimo ji negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu L. K. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurios ji negali būti pilnavertė teismo proceso dalyvė, dėl psichikos būklės negalima atlikti proceso (ikiteisminio tyrimo) veiksmų, kuriuose ji dalyvautų. Ji negali dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, atlikti bausmę. L. K. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 171-176).

Teisiamajame posėdyje ekspertas G. B. paaiškino, kad tvirtina ekspertizės aktą. Konstatavo, kad L. K. nuo 2007 metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Buvo šizoafektinis sutrikimas, vėliau diagnozuota paranoidinė šizofrenija. L. K. įvykio metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, dėl to rekomendavo priverstinę medicinos priemonę. Ambulatoriškai asmuo ne visada lankosi ir gydosi, savo būklę suvokia kaip depresiją, ne kaip šizofreniją. Ji nėra nusiteikusi prieš gydymą, todėl jis mano, kad pakaks ambulatorinio gydymo, bus kompleksinis gydymas, ne tik medikamentinis. L. K. gyvena viena su mergaitėmis. Šeima vertinama kaip aukšto konfliktiškumo, reikalingas socialinio pedagogo darbas su šeima. Priverstinis ambulatorinis stebėjimas rodo, kad L. K. pavojinga visuomenei, bet neypatingai.

L. K. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, todėl ji, darydama įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties L. K. yra pripažintina nepakaltinama (LR BK 17 str.), todėl atsakyti pagal LR BK už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad L. K. būtų stebima, jai būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiajai K. K. buvo skirta atstovė advokatė Vanda Laukevičienė. Byloje gauta 2019-02-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-945, iš kurios matyti, kad už K. K. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 97,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atstovą skyrė teismas, o atstovo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo L. K. valios, šios išlaidos iš jos nėra priteistinos.

Daiktiniai įrodymai – 3 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais (vokas prie bylos 2 tomo viršelio), paliktini prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,

nutaria:

L. K. pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

L. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Proceso išlaidų už nukentėjusiajai K. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje valstybės naudai nepriteisti.

Daiktinius įrodymus – 3 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais (vokas prie bylos 2 tomo viršelio), palikti prie bylos medžiagos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.