Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-312/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
1A-92-312/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19910-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Audrius Cininas, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
R. B.
Advokatai
Ernestas Bušmovičius, Anna Grinevič, Vladimiras Vlasovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-312/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19910-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1; (S) 2.1.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Darjai Bočekovai,dalyvaujant prokurorui Gediminui Baltoniui,nuteistajam R. B. (R. B.),gynėjai advokatei Annai Grinevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 str. 2 d. (dėl 2015 m. balandžio 7 d. veikos) ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2015 m. balandžio 27 d. veikos) ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 145 str. 1 d. (dėl 2015 m. balandžio 27 d. veikos) ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2015 m. gegužės 18 d. veikos) ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 145 str. 1 d. (dėl 2015 m. gegužės 18 d. veikos) ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. B. paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-01- 02 iki 2013-01-04, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-08, nuo 2013-06-20 iki 2013-06-22, nuo 2013-09- 09 iki 2013-09-10, nuo 2013-12-16 iki 2013-12-18, nuo 2015-04-07 iki. 2015-04-09, nuo 2015-04- 27 iki 2015-04-28, nuo 2015-05-18 iki 2015-10-07, prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 7 d., apie 16.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,68 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė tėvui T. B. (T. B.) į veidą, šiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 27 d., apie 01.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,82 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia sudavė lėkšte tėvui T. B. per galvą, šiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 27 d., apie 01.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,82 promilės girtumas), konflikto metu, sudavęs lėkšte tėvui T. B. per galvą, pasiėmė virtuvinį peilį, nukreipė į sesę V. B. ir grasino ją nužudyti, savo veiksmais sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, apie realų pavojų gyvybei bei sveikatai, dėl ko ji pabėgo išsikviesti pagalbos.

Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužes 18 d., apie 16.30 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,83 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau penkių kartų nepilnametei seseriai V. B., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą, taip pat koja spyrė jai į nugarą, šiais savo veiksmais sukeldamas V. B. fizinį skausmą,

Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 18 d., apie 16.30 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,83 promilės girtumas), konflikto metu, sudavęs kumščiu ne mažiau penkių kartų seseriai V. B. į galvą, taip pat koja spyręs jai į nugarą, pasiėmęs virtuvinį peilį, nukreipė į V. B., sakydamas, kad ją subadys, sužalos jai koją, ėjo V. B. pusės link, taip grasindamas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, dėl ko pastaroji manydama, kad jis įvykdys savo grasinimą, pabėgo iš namų.

Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 1 d. naktį, tiksliai nenustatytu laiku, A. R. statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur tuo metu stovėjo nukentėjusiajam E. B. priklausantis automobilis „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atidaręs automobilio dureles, įsibrovė į E. B. automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 900 eurų vertės, degimo spynelėje buvusiais automobilio raktais užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo. Tokiu būdu, slaptai pagrobė nukentėjusiajam E. B. priklausantį automobilį.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusieji yra atsisakę pretenzijų nuteistajam, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nėra. Prokuroras Stasys Kuprys siekė kuo griežtesnės bausmės, nes, nuteistojo manymu, jis yra suinteresuotas. Suinteresuotumas galėjo atsirasti dėl to, kad nuteistasis siekė nušalinti prokurorą, nes jis yra dalyvavęs ankstesnėse nuteistojo atžvilgiu iškeltose byloje. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad R. B. mokosi Vilniaus mokymo centre ir nori tęsti mokslus, o juos pabaigęs - dirbti. Jis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų, nebenori vartoti alkoholinių gėrimų ir nori gydytis nuo priklausomybės („užsikoduoti“). Nuteistasis nori pasitaisyti ir tapti doru piliečiu.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl vagystės nuteistasis yra davęs parodymus, pateikęs rašytinį prisipažinimą, tačiau jo baudžiamojoje byloje nėra, o nuteistojo parodymai yra perspausdinti ir duoti pasirašyti be advokato. R. B. nurodo, kad jis nesiekė pasipelnyti iš automobilio vagystės, norėjo tik pasivažinėti ir grąžinti, bet kadangi automobilio raktelius paėmė pareigūnai, nuteistasis bandė užvesti automobilį, išdaužęs stiklą, ir grąžinti jį savininkui, tačiau to padaryti nepavyko. Nuteistajam nepavykus surinkti E. B. prašomos pinigų sumos, šis parašė pareiškimą dėl automobilio vagystės.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. B. atitinka formalius pagrindus bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, tačiau vien to nepakanka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. numatytas nuostatas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-303/2015).

R. B. nuteistas už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. (trys epizodai) ir BK 145 str. 1 d. (du epizodai), ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą. Nusikalstamos veikos padarytos smurtaujant prieš artimuosius (tėvą ir seserį), jiems grasinant, apsvaigus nuo alkoholio. Automobilį nuteistasis pavogė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jį apgadino. Prieš artimuosius nuteistasis yra smurtavęs ir anksčiau, tiek jie, tik jis pats pripažįsta, kad apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis būna agresyvus. R. B. ir praeityje yra teistas už smurtinius nusikaltimus, iš viso teistas septynis kartus, tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka. Tai, kad nukentėjusieji jam neturi pretenzijų ir baudžiamojoje byloje nereiškė civilinio ieškinio, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui reikšmės neturi. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir R. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailestis buvo laikytas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistajam pritaikytos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu, todėl pakartotinai vertinti šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis pradėjo mokytis Vilniaus mokymo centre, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas netaikyti R. B. realios laisvės atėmimo bausmės. Mokslus nuteistasis turės galimybę tęsti ir laisvės atėmimo vietoje. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas R. B. skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už įstatymo sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius.

Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis prašė teismo paskirti jam gydymąsi nuo priklausomybės. Baudžiamasis įstatymas nenumato, jog už nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas priverstiniu gydymu ir teismas negali priversti asmens gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Teismas tik gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai jam paskiriama laisvės apribojimo bausmė arba kai teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai R. B. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 str. 2 d. nusikalstamos veikos padarymo motyvai reikšmės neturi. Nors nuteistasis ir nesiekė pasipelnyti iš automobilio vagystės ar norėjo vėliau jį grąžinti, jis buvo užvaldęs šį svetimą turtą, juo naudojosi ir turėjo galimybę disponuoti – automobiliu važinėjo, jį apgadino, norėjo padegti, todėl nusikalstama veika laikoma baigta. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, apeliantas pripažino, kad tą dieną buvo girtas ir sugalvojo pavogti automobilį. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, R. B. ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus dėl vagystės, apklausoje dalyvavo gynėjas advokatas Vladimiras Vlasovas (t. 1, b. l. 145-146), papildomos apklausos metu dalyvavo gynėjas advokatas Ernestas Bušmovičius (t. 1, b. l. 148-149). Abiejų apklausų protokolai yra pasirašyti tiek apelianto, tiek gynėjų. Papildomos apklausos metu R. B. savo kaltę dėl BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai. Šis prisipažinimas yra užfiksuotas ir, kaip jau minėta, laikomas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis kelia baudžiamojoje byloje dalyvavusio prokuroro Stasio Kupriaus suinteresuotumo klausimą, tačiau nenurodo jokių objektyvių tai pagrindžiančių aplinkybių. BPK 58 str. 1 d. numatytų nušalinimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Tai, kad tas pats prokuroras yra ir anksčiau dalyvavęs nuteistajam iškeltose baudžiamosiose bylose nėra pakankamas pagrindas nušalinti prokurorą.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą priteisti iš nuteistojo R. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 66,59 Eur dydžio advokato užmokestis.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.). Byloje nustatyta, kad R. B. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl jo galimybės sudaryti sutartį su advokatu dėl tinkamos gynybos yra apribotos. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. B. (R. B.) apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. B. netenkinti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Arūnas KisieliusAudrius Cininas