Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. B., teismo iniciatyva įtrauktiems tretiesiems asmenims E. B. ir V. S., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė sūnų išlaiko viena. M. M. yra 13 m. Sūnaus poreikiai auga, ieškovė patiria išlaidas maistui, mokymosi priemonėms įgyti, aprangai, sveikatos priežiūrai.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu ir teismo posėdžio metu, kad pritaria ieškovės pareikštam ieškiniui (1 tomas, b.l. 20), M. M. laiko D. B. savo tėvu, tėvystės nustatymas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, prašomo priteisti išlaikymo dydis yra minimalus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinėse bylose dėl tėvystės nustatymo atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. (LR CPK 388 str. 2 d.). Ieškinyje nurodyta paskutinė žinoma atsakovo D. B. gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. Nurodytu adresu atsakovas nebegyvena, 2010-08-27 deklaravo išvykimą į Vokietiją. 2011-12-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovui buvo paskelbta paieška (1 tomas, b.l. 52). 2012-07-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovo paieška nutraukta, kadangi teismas užklausė Panevėžio apskrities VPK dėl kompetencijos vykdyti paiešką atsakovo gyvenamojoje vietoje Vokietijoje ir gavo atsakymą, iš kurio matyti, kad tarptautinė paieška skolininko (atsakovo) civiliniame procese nėra skelbiama (1 tomas, b.l. 63). Ieškovė prašė teismo pradėti atsakovo D. B. paiešką pagal 2001-05-28 Tarybos reglamento (EB) 1206/2001 „Dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose“ (1 tomas, b. l. 68). Į teismo paklausimą apie atsakovo D. B. įgytą registruotą turtą (nekilnojamąjį turtą, automobilius), gimusius vaikus, 2012-10-23 Lietuvos Respublikos Ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje nurodė, kad prašoma suteikti informacija nedisponuoja (1 t., b.l. 102). 2012-10-23 Panevėžio miesto apylinkės teismas kreipėsi į 16 centrinių įstaigų Vokietijos Federacinėje Respublikoje su prašymu tiesiogiai rinkti įrodymus pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 ,,Dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose“ (1 tomas, b.l. 98-100, 104-151). Centrinės įstaigos Vokietijos Federacinėje Respublikoje nepateikė duomenų apie atsakovo D. B. faktinę gyvenamąją ir darbo vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, procesiniai dokumentai atsakovui D. B. įteikti viešo paskelbimo būdu (2 tomas, b.l. 132-134). Esant nustatytoms aplinkybėms byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui D. B.. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. S. patvirtino, kad ji perdavė D. B. visus šios bylos dokumentus.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad ieškovei A. M. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M.. Vaiko tėvystė neįregistruota (1 tomas, b.l. 12). Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė susipažino su atsakovu D. B., su juo artimai bendravo bei susilaukė sūnaus M. (1 tomas, b.l. 2-3, 2 tomas, b.l. 172-173). Kad ieškovė bendravo su D. B. bei, kad ieškovė laukėsi patvirtino trečiasis asmuo V. S., liudytojai S. M., V. M. ir I. S.. Be to, ieškovė nurodė, kad, kai atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę, jie susirašinėjo laiškais, atsakovas pripažino M. kaip savo sūnų. Liudytojai S. M., V. M. ir I. S. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad atsakovas pripažino M. kaip savo sūnų, kad M. M. žino D. B. kaip vienintelį savo tėvą, saugo jo nuotrauką ir jo ilgisi, kad A. M. pastojimo metu draugavo tik su D. B., su kitais vaikinais nebendravo, bei, kad ieškovė ir atsakovas susirašinėjo laiškais. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai: iš atvirutės matyti, kad atsakovas D. sveikina sūnų M. su Naujaisiais metais (1 tomas, b.l. 10), iš atvirutės matyti, kad 2000-07-22 tėtis sveikina M. su gimimo diena (1 tomas, b.l. 11). Trečiasis asmuo V. S. nurodė, kad nelanko savo anūko, kadangi nenori jo skaudinti, o, kai jis gimė, jį lankydavo. Šie trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina ieškovės paaiškinimą, kad trečiasis asmuo V. S. pripažino M. kaip savo anūką. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir rašytiniai įrodymai: iš fotonuotraukos Nr. 1 matyti ieškovė sėdi kartu su V. S., kuri rankose laiko ieškovės sūnų M.. Iš fotonuotraukos Nr. 2 matyti, kad V. S. rankose laiko ieškovės sūnų M. bei sėdi kartu su savo sutuoktiniu (1 t., b.l. 9). Ištirti byloje įrodymai leidžia pripažinti, kad atsakovas D. B. yra biologinis M. M. tėvas (CK 3.146 – 3.148 str.), todėl D. B. tėvystė M. M. nustatytina.

Teismui nustačius atsakovo tėvystę, yra laikoma, jog vaiko kilmė iš atsakovo patvirtinama nuo pat vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 str. 1d.).

Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taip pat ir nacionaliniame įstatyme – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-176/2005; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2008 ir kt.). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2008 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas neprisidėjo ir šiuo metu neprisideda prie vaiko išlaikymo, nedalyvauja jo auklėjime. Atsakovas pareigos išlaikyti vaiką nevykdo, todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas.

Iš bylos esančių duomenų matyti, kad ieškovė A. M. nuo 2012 m. sausio mėnesio gauna 630 Lt socialinę pašalpą per mėnesį (2 t., b.l. 155), registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (2 t., b.l. 156-157), iš 2013 m. sausio ir vasario mėnesio parduotuvių kasos kvitų matyti, kad ieškovė pirko maisto produktus savo ir sūnaus poreikiams tenkinti (2 t., b.l. 159-163). VSDFV duomenimis D. B. Lietuvos Respublikoje nedirba (2 tomas, b.l. 180), 2010-08-27 deklaravo išvykimą į Vokietiją (1 tomas, b.l. 48), registruoto kilnojamojo ir nekilnojamo turto Lietuvos Respublikoje neturi (2 tomas, b.l. 181-182). Iš trečiojo asmens V. S. s paaiškinimų, D. B. dirba statybų srityje, galimai nelegaliai Olandijoje, kokios D. B. pajamos nežino. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamų pajamų dydį bei registruotą turtą užsienyje, nes atsakovas jų nepateikė.

Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma yra minimali užtikrinant būtiniausius vaiko poreikius, todėl įvertinus vaiko tėvų turtinę padėtį, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus žmonės, byloje nėra duomenų apie ribotą vienos iš šalių darbingumą, nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, atsakovas gera valia prie vaiko išlaikymo neprisideda, šalys turi vieną išlaikytinį, todėl darytina išvada, kad šalys yra lygiavertės pagal savo turtinę padėtį, todėl prie M. M. išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas M. M. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2011-09-07 iki M. M. pilnametystės. Teismas, nustatydamas nurodyto dydžio išlaikymo prievolę atsakovui pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT 2004-04-26 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-259/2004). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sąžiningai siekęs užtikrinti M. M. turtines teises į išlaikymą, pagal išgales prisidėtų prie vaiko kasdieninių ir atsiradusių nenumatytų poreikių tenkinimo. Byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, kitus išlaikytinius, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl daroma išvada, kad jis yra pajėgus teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui. Mažesnis nei minimali mėnesio alga išlaikymas vaikui priteisiamas atsižvelgiant į mažą vaiko amžių ir atitinkamai mažesnius jo poreikius.

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nepilnamečio M. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė A. M. (CK 4.185 str. 1d., CPK 376 str. 3d.).

Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 251 Lt žyminis mokestis, 432,87 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos, (1 t., b.l. 49A), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 247 Lt (1,2 t., b.l. 1, 2) (CPK 88, 92, 93, 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) M. M., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o M. M., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) – D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiku.

Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugsėjo 7d.) iki M. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio M. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti motiną A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 251 Lt žyminio mokesčio ir 247 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660 bei 432,87 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.